Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-370-319/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
1-370-319/2013
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00311-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
E. B.
Civilinis ieškovas
D. G.
Kaltinamasis
G. A.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-370-319/2013Proceso Nr. 1-63-1-00311-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1; 1.1.7.2.7; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Laimai Grėblūnienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, nukentėjusiajai E. B., civilinei ieškovei D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

G. A., gimęs (duomenys neskelbtini) , Kaišiadoryse, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis Kaišiadorių raj., Žiežmarių sen., (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. A., 2013 m. birželio 12 d. 21. 30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaišiadorių rajone, Žiežmarių sen., Stasiūnų kaime, kelkraštyje ties Ateities g. (duomenys neskelbtini) namu, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. B. metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į kairį skruostą, nuo ko šis parkrito bei pakaušiu atsitrenkė į kelio dangą, tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kairio skruosto ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio ir į kairę smilkininę skiltį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu, dėl ko V. B. 2013 m. birželio 14 d. 00. 30 val. mirė, tai yra nužudė V. B..

Kaltinamasis G. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis V. B. buvo jo pusbrolis, santykiai su juo buvo geri, nesipyko, dažnai kartu išgerdavo. 2013 m. birželio 12 d. vakarą, būdamas girtas, vedinas dviračiu, Stasiūnų kaime, ėjo keliu, o paskui jį šūkaudamas artėjo neblaivus jo pusbrolis V. B.. Sustojęs jis kalbėjosi su V. Š.. Priėjęs V. B. jį rankomis pastūmė ir jis atsakydamas rankomis pastūmė jį į krūtinę ir jis aukštielninkas krito ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies. V. B. gulėdamas ant žemės nejudėjo, todėl jis už kojų patraukė jį į šalikelę ir nuėjo namo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičiuos kaltinamojo G. A. parodymus duotis ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad priėjusiam V. B., kuris ant jo rėkavo, kirto vieną kartą ranka į kairę veido pusę ir nuo suduoto smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės, girdėjo pokštelėjimą. Jis nenorėjo nužudyti V. B.. Dėl kokių priežasčių susistumdė su nukentėjusiuoju jis nepamena dėl girtumo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, nukentėjusiajai dalį turtinės žalos atlygino.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad sūnus V. B. buvo išsituokęs ir gyveno pas ją. 2013 m. birželio 12 d. vakarą pas ją į namus atvažiavo A. S. ir pasakė, kad ant kelio guli jos sūnus. Nuvažiavus į nurodytą vietą pamatė šalikelėje gulintį sūnų. Šalia buvęs Š. laikė jo galvą. A. S. minėjo, kad sūnui trenkė G. A.. Neužilgo atvažiavo greitoji medicininė pagalba ir Valdemarą išvežė.

Liudytojas A. S. parodė, kad savo sodybos kieme stovėjo prie automobilio ir matė, kai keliu vedinas dviračiu praėjo G. A. ir netrukus paskui jį ateidinėjo V. B.. Vėliau matė G. A. ir V. Š. stovinčius ir besikalbančius. Girdėjo, kad tarp G. A. ir priėjusio V. B. kilo ginčas ir tuo metu jam užsisukus išgirdo garsų pokštelėjimą. Atsisukęs pamatė, kad ant kelio guli V. B.. Jis matė, kaip G. A. už kojų nutempė V. B. į šalikelę. Jis priėjo prie jų ir matė, kad V. B. guli atmerktomis akimis ir kriokia. Jis nuvažiavo pas nukentėjusiojo motiną ir ją atvežė į įvykio vietą. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja ne taip surašė jo parodymus ir jis nematė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis važiuodamas dviračiu iš parduotuvės aplenkė keliui einantį V. B., padarė jam pastabą, kad eitų šalikele, matė, kad jis buvo neblaivus. Aplenkė ir keliu einantį G. A.. Privažiavęs prie savo namų dviratį atrėmė į tvorą ir laukė G. A., kuris priėjęs dviratį taip pat pastatė ir abu kalbėjosi. Neužilgo prie jų priėjo V. B. ir pradėjo priekaištauti dėl darbo pas jo motiną, V. B. kažką taip pat atsakė ir jie susistumdė. Jis matė, kaip G. A. rankomis į krūtinę pastūmė V. B. ir jis aukštielninkas krito ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies. Girdėjo pokštelėjimą, matė nukentėjusįjį gulintį ant nugaros. Su G. A. už kojų nutempė nukentėjusįjį į šalikelę, nes matėsi atvažiuojantys automobiliai. Nukentėjusiojo būklė blogėjo, nes jis buvo atsimerkęs ir pradėjo kriokti, todėl priėjusi kaimynė iškvietė greitąją medicininę pagalbą, A. S. atvežė nukentėjusiojo motiną. Teigia, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Nepastebėjo, ar kaltinamasis buvo neblaivus.

Civilinė ieškovė D. G. parodė, kad buvo nužudytas jos brolis V. B.. Kadangi motina E. B. silpnos sveikatos, todėl visas išlaidas susijusias su brolio laidotuvėmis sumokėjo ji ir byloje pateikusi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ji kaltinamajam buvo pareiškusi 5148, 79 Lt civilinį. Dalį žalos - 1000 Lt G. A. atlygino, todėl mažina ieškinį iki 4148, 79 Lt ir prašo patenkinti. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia.

Tarnybiniame pranešime (b. l. 1) nurodyta, kad 2013 m. birželio 12 d. iš VŠĮ ,,Kaišiadorių ligoninė“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad greitosios pagalbos automobiliu iš Kaišiadorių rajono, Stasiūnų kaimo, dėl galvos traumos, komos būsenoje, pristatytas V. B..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų (b. l. 6-11) matyti, kad nusikaltimas padarytas Kaišiadorių raj. Žiežarių sen. Stasiūnų kaime Ateities g. prie namo (duomenys neskelbtini) . 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. liepos 6 d. apžiūrėtose įvykio vietoje nieko nerasta.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M576/30(02) konstatuota (b. l. 32-35), kad V. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis kairio skruosto ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio ir į kairę smilkininę skiltį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu. Kraujosruvos kairio skruosto ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio ir į kairę smilkininę skiltį susidarė kairio skruosto ir pakaušio sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kraujosruva kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose galėjo atsirasti nuo smūgio kumštimi ar koja. Po smūgio jam krentant galėjo būti padaryta kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 62-66) matyti, kad liudytojas V. Š., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje parodė kaip G. A. pastūmė V. B., kur jis parkrito, kaip buvo patrauktas į šalikelę.

Iš daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolų (b. l. 67-73) matyti kad iš D. G. paimta V. B. džinsinės kelnės ir marškiniai, iš kaltinamojo G. A. - džinsinės kelnės, marškiniai ir bliuzonas. Šie daiktai apžiūrėti ir prijungti prie bylos ir saugomi Kauno apskrities VPK Kaišadorių policijos komisariate

Motyvuojamoji dalis

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b . l . 90-94) matyti, kad kaltinamasis G. A., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė kurioje vietoje ir kaip sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį į veidą nuo kurio jis aukštielninkas nukrito ant žemės ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą.

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013 m. birželio 12 d., 23. 20 val. kaltinamajam G. A. nustatytas 3, 45 prom. girtumas.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teistu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis G. A. nužudė V. B.. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t.y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2011).

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad kaltinamasis G. A. minėtoje vietoje, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu V. B. į kairę veido pusę (skruostą), nuo smūgio pastarasis nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotą kelio paviršių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, jog nukentėjusiajam ranka smūgio nesudavė, o tik rankomis jį pastūmė į krūtinę ir pastarasis nukrito ant žemės, tačiau perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 88, 98) jis pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį ranka į veidą dėl kurio pastarasis nukrito ant kelio. Parodymų patikrinimo vietoje jis, patvirtindamas savo minėtus parodymus, parodė, kokius veiksmus atliko nukentėjusiojo atžvilgiu. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nematė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam ranka į veidą, tik girdėjo pokštelėjimą ir atsisukęs pamatė gulintį ant žemės V. B., tačiau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58-59) jis tvirtino, kad matė, kaip pastarajam kaltinamasis sudavė smūgį į veidą ir jis aukštielninkas krito ir pakaušiu trenkėsi į asfaltą. Taigi kaltinamojo ir minėti liudytojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, esminėse detalėse dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam į kairę veido pusę, sutampa. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam konstatuota kraujosruva kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose galėjo atsirasti nuo smūgio kumštimi ar koja, būtent toje vietoje, į kurią, kaltinamojo aiškinimu jis ir sudavė smūgį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. Š. aiškindamas minėtas aplinkybes nurodė, kad nukentėjusysis V. B. susistumdė su kaltinamuoju ir matė kaip pastarasis abiem rankom stipriai pastūmė nukentėjusįjį ir jis krisdamas galva trenkėsi į asfaltą. Tokius parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 61), jie buvo patikrinti ir įvykio vietoje (b. l. 62-66). Kaip paaiškino liudytojas V. Š. jis buvo šalia, tačiau smūgio ar tariamo pastūmimo metu nukentėjusysis už kelių metrų stovėjo nugara į jį, o kaltinamasis priešais nukentėjusįjį, Taigi dėl nukentėjusiojo padėties liudytojas, nors ir tvirtindamas priešingai, galėjo ir nematyti, kokius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kaltinamasis, nes kaip jis aiškina viskas įvyko staigiai, jis net nespėjo sulaikyti krentančio V. B.. Dėl šių aplinkybių teismas liudytojo V. Š. parodymus vertina, kaip prieštaraujančius aukščiau aptartiems įrodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms ir juos šioje dalyje atmeta.

Ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad V. B. po G. A. suduoto smūgio į veidą, griuvo ant kieto paviršiaus - asfaltuotos kelio dangos. Kaltinamasis teisme teigė, jog jis nenorėjo nužudyti V. B.. Sprendžiant kaltinamojo atsakomybės klausimą, būtina įvertinti suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio klausimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp kaltinamojo suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties būtų įsiterpęs kitas veiksnys, turėjęs esminę įtaką nukentėjusiojo mirčiai, todėl darytina neabejotina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į kietą kelio dangą ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į veidą (skruostą) ir nukentėjusiojo mirties. Specialisto išvada, įrodo, kad mirties priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio ir į kairę smilkininę skiltį, komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu. Jokių kitokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą, byloje nenustatyta.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente. Jei asmuo nori pavojingų pasekmių, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Bylos įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. A. smūgį sudavė aplinkoje, kur yra didesnė tikimybė griūvant patirti sunkią traumą, t.y. nukentėjusiajam stovint ant kieto paviršiaus – važiuojamosios kelio asfaltuotos dalies. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis V. B. nenorėjo nužudyti, nenorėjo kad atsirastų tokios pasekmės. Iš nukentėjusiojo motinos E. B., apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo pusbroliai, jie tarpusavyje bendravo, dažnai kartu išgerdavo, nebuvo susipykę. Taigi kaltinamasis G. A. neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti nukentėjusįjį, tačiau, aptartoje situacijoje veikdamas, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet minėtomis aplinkybėmis leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo G. A. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Civilinės ieškovės D. G. civilinis ieškinys patenkintinas. Byloje pateikti dokumentai (b. l. 47-50) pilnai patvirtina jos turėtas išlaidas susijusias su brolio V. B. laidotuvėmis. Šios išlaidos 5148, 79 Lt buvo būtinos, jos nėra per didelės. Žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo G. A. veiksmais. Tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutinka, todėl ieškinys pagrįstas ir patenkintinas atitinkamai jį mažinant kaltinamojo sumokėta dalimi - 1000 Lt.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. po sužalojimo buvo gydomas Kaišiadorių ligoninėje ir Kauno klinikose. Byloje patekti dokumentai (b. l. 40) patvirtina, kad gydymui buvo išleista 4985, 73 Lt ir už nukentėjusiojo gydymą ligoninėse pinigus sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa. V. B. buvo gydomas dėl kaltinamojo padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl esant priežastiniam ryšiui, ieškinys patenkintinas. G. A. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Daiktiniai įrodymai - nukentėjusiojo V. B. džinsinės kelnės ir marškiniai (sukarpyti), kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 str. 1d. 4 p.). Kaltinamojo G. A. džinsinės kelnės, marškiniai ir bliuzonas jam grąžintini. Visi minėti drabužiai saugomi Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariate.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes BK 56 str. ir 61 str. nuostatas.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

G. A. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes- žmogaus mirtį, veikdamas netiesiogine tyčia. G. A. yra išsituokęs, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, tačiau registruotas darbo biržoje. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 140).

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei nukentėjusiosios E. B. prašymą, už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį.

Kaltinamajam G. A. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

G. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. liepos 11 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens pasas) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Civilinius ieškinius patenkinti.

Priteisti iš G. A. 4148, 79 Lt civilinei ieškovei D. G. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti

Priteisti iš G. A. 4985, 73 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai ( Valstybinė ligonių kasa prie SAM sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) už V. B. gydymą.

Daiktinius įrodymus: nukentėjusiojo V. B. džinsinės kelnės ir marškinius, saugomus Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariate, sunaikinti.

G. A. džinsines kelnes, marškinius ir bliuzoną, saugomus Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariate, jam grąžinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas