Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams B. S., R. K., D. L. ir jų atstovui advokatui Algirdui Juškai,

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pataisos inspekcijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios D. L. 50000 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 431,60 Lt (vaistų ir kuro išlaidos), o likusi dalis (dėl dantų protezavimo) palikta nenagrinėta, paliekant nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka po dantų protezavimo.

Civilinis ieškinys dėl 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškinys dėl 17341 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, paliekant teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 50000 Lt atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 431,60 Lt, iš J. B. 24568,40 Lt (25 000 Lt).

Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ieškinys Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais tenkintas visiškai ir nuspręsta išieškoti iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei ligonių kasai prie SAM 9022,26 Lt už D. L., E. J. ir Č. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuspręsta išieškoti iš J. B. nukentėjusiosioms jų turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio jų atstovu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paslaugoms apmokėti: B. S. – 2000 Lt, R. K. – 2000 Lt, D. L. – 2000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d., laikinai apribota J. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – transporto priemones: „Porsche 924“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiatlancia“, „Fiat Lancia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) „BMW 525“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) „Ford Scorpio“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško neturtinės žalos atlyginimo R. K., B. S., I. A., D. L..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio 25 dieną apie 16 val. 40 min. Telšių rajone, kelyje Telšiai–Varniai–Laukuva, 4 km 500 m, vairuodamas automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas KET 53 punkte nurodytus reikalavimus, bei važiuodamas didesniu už leistiną maksimalų tame kelio ruože greičiu priešpriešinio eismo juosta, kuri atskirta ištisine ženklinimo linija, draudžiančia tame kelio ruože lenkimo manevrą, dėl to pastebėjęs priekyje į jo eismo juostą įvažiuojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą P. A., kuris pradėjo kairio posūkio manevrą, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir netekęs techninės galimybės stabdyti automobilio, susidūrė su juo, tuo pažeisdamas KET 180.2 p., 181 p. ir 2 priede I. 1.1. punkte nurodytus reikalavimus, dėl to automobilio „VW Golf“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. A. dėl kūno sumušimo, lydimo daugybinių sužalojimų, plaučių sumušimo, kepenų plyšimo, stuburo lūžio trečio-ketvirto krūtininių slankstelių lygyje su nugaros smegenų nutraukimu, besikomplikavusiu kraujo išsiliejimu krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmės, nedideliu galvos smegenų pabrinkimu, šoku, nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, o kartu važiavusios keleivės: R. G., dėl kūno sumušimo, lydimo plaučių sumušimo, blužnies plyšimų, daugybinių šonkaulių lūžių, stuburo lūžio bei dubens kaulų lūžių bei kitų sužalojimų, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, pakraujavimu į krūtinplėvės ertmes bei pilvaplėvės ertmę, šoku, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, o D. L., dėl galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, kaklo sumušimo, odos nubrozdinimų krūtinės ląstoje ir pilve, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešiniųjų trečio, ketvirto ir kairiųjų ketvirto-šešto šonkaulių lūžių, viršutinio žandikaulio dviejų priekinių dantų išmušimo, kraujo išsiliejimo į kairę krūtinplėvės ertmę, sutrikdė nesunkiai sveikatą. Taip pat eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi A8“ keleiviai: E. J., kuriai dėl poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimo veide, dešinio žasto sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir Č. B., kuriam dėl muštinės žaizdos galvoje, kairio klubo sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. A., R. K. ir D. L. atstovas advokatas Algirdas Juška prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendį pakeisti: panaikinti jo dalį dėl BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. taikymo J. B. paskirtai 3 metų laisvės atėmimo bausmei; paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; visiškai tenkinti apeliančių civilinius ieškinius; priteisti iš nuteistojo J. B. apeliančių naudai proceso išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Skunde reiškiamas manymas, kad teismas J. B. paskyrė aiškiai per trumpą poveikio priemonės taikymo terminą, nes įvertinus kaltinamojo padarytą nusikaltimą, kilusias pasekmes, jo vairavimo kultūrą per pastaruosius kelerius metus, jo elgesį po įvykio, darytina išvada, kad draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, turi būti taikomas maksimaliam – 3 metų – laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Visi apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje, kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė įvardyta D. L., nors iš tikrųjų yra D. L., todėl ši klaida ištaisytina šia nutartimi.

Dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentų

Dėl to, kas paminėta, kolegija pažymi, kad J. B., pirmiausia pradėdamas kitų transporto priemonių lenkimą ir matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos ,,1.1.“, kurią kirsti draudžiama, turėjo įsitikinti, kad suspės grįžti į savo eismo juostą iki ištisinės linijos pradžios, tačiau akivaizdu, kad į šias aplinkybes apeliantas nekreipė dėmesio. Nuteistasis tvirtino, kad pradėjęs lenkimą, nebuvo sugrįžęs į savo eismo juostą ir, aplenkęs 2–3 automobilius, toliau važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, vadinasi, kairiau ištisinės kelio ženklinimo linijos ,,1.1.“, tai neatitinka KET reikalavimų, ketino aplenkti P. A. vairuojamą ,,Golf“. Kolegija sutinka su J. B. teiginiais, kad KET nedraudžia vairuotojui lenkti iš karto ta pačia kryptimi važiuojančias kelias transporto priemones, tačiau kiekvienu atveju vairuotojas, be kita ko, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu – tai yra, kad lenkti būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir kad baigdamas lenkti, jis suspės grįžti į savo juostą. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas E. Grigelis patvirtino, kad automobiliui, pradedančiam lenkimo manevrą, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą reikia 55 m ir to negalėjo nesuvokti J. B., kuris pradėjo lenkimą artėdamas 48 m kelio atkarpa prie ištisinės linijos, o ne pasibaigus ištisinei linijai, tai būtų priimtina pagal KET reikalavimus. Maža to, nustatyta, kad J. B. viršijo ir leistiną maksimalų greitį šiame kelio ruože. Akivaizdu, kad dar iki susidūrimo su P. A. vairuojamu automobiliu, apelianto elgesys buvo rizikingas, keliantis pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Dėl tokių apelianto veiksmų, kaip jau minėta, ekspertas padarė išvadą, kad J. B. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu (4 t., 81–91 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teisme ekspertas E. Grigelis pažymėjo, kad esant nustatytoms kitokioms aplinkybės – jei ,,...draudžiama lenkti ir sukama į kairę, ir tuo metu, kai pradedama sukti kairėn tas automobilis lenkia išvažiavęs į lenkimo manevrą...“ (4 t., 185 b. l.), tai lenkiančio vairuotojo veiksmai būtų pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o sukančiojo vairuotojo veiksmai turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Kolegijos nuomone, būtent paminėtą situaciją atskleidžia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

KET 181 p. numatyta, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 975, 2006-10-05, patvirtinta redakcija). Nuteistasis J. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad P. A. vairuojamas ,,Golf“ nerodė kairiojo posūkio signalo, nebuvo persirikiavęs kairiau prie ašinės kelio ženklinimo linijos ir lenkimo momentu staiga iš savo važiuojamosios dalies vidurio užsuko vairuojamą ,,Golf“ prieš pat jo vairuojamą ,,Audi“ (3 t., 35–36 b. l.; 4 t., 180–181 b. l.). Tokią apelianto poziciją, iš esmės, palaikė tik liudytoju apklaustas jo tėvas Č. B., teigdamas, kad prie Rainių koplyčios aplenkė daug automobilių, ir jis nematė, ar automobilis ,,Golf“, kurio aplenkti nepavyko, rodė kairiojo posūkio signalą (3 t., 77 b. l.). Be to, savo apeliaciniame skunde J. B. teigė, kad jis automobiliu ,,Audi“ nevažiavo P. A. vairuojamam ,,Golf“ iš paskos, o dar iki susidūrimo su minėtu ,,Golf“ buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, aplenkęs kelis automobilius, negrįžo į savo eismo juostą, nors teismo posėdyje pripažino, kad tokią galimybę turėjo. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti kitokios įvykio aplinkybės.

Liudytojais apklausti A. M., V. K. ir K. B. (3 t., 36–37 b. l.; 4 t., 132–140 b. l.), tvirtino, kad ,,Golf“ automobilis, likus 20–30 m iki posūkio į kelią, vedantį į sodus Nr. 2, rodė kairiojo posūkio signalą ir rikiavosi kairiau prie ašinės linijos. Kad P. A. buvo įjungęs vairuojamo automobilio ,,Golf“ posūkio signalą, tvirtino ir nukentėjusioji D. L., važiavusi tame pačiame automobilyje su P. A. ir girdėjusi garsinį įjungto posūkio signalą (3 t., 36 b. l.; 4 t., 179 b. l.). Tai, kad liudytojas A. P., kurio vairuojamą automobilį J. B. aplenkė prieš tai, nepastebėjo, ar P. A. vairuojamas ,,Golf“ rodė kairiojo posūkio signalą, savaime nepatvirtina to, kad posūkio signalas nebuvo įjungtas. Liudytojas A. P., kurio parodymus savo skunde apeliantas įvardija kaip vienintelius objektyvius, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo automobilį aplenkusiam ,,Audi“ buvo pakankamai vietos sugrįžti į savo eismo juostą, bet ,,Audi“ toliau važiavo priešpriešine eismo juosta (4 t., 144–147 b. l.). Pasak liudytojo, jis buvo apie 50 m atstumu, kai priešais kelyje susidūrė J. B. ir P. A. vairuojami automobiliai, todėl aiškiai galėjo matyti, kas vyksta kelyje. Nors, kaip minėta, liudytojas A. P. teigė ,,Golf“ rodomo posūkio signalo nematęs, tačiau iš jo parodymų taip pat akivaizdu, kad jis suprato apie automobilio ,,Golf“ ketinimą atlikti kairiojo posūkio manevrą, vadinasi, automobilio ,,Golf“ vairuotojas atitinkamus signalus rodė ir to negalėjo nepastebėti J. B.. Liudytojas A. P. nurodė, kad automobilio ,,Golf“ vairuotojas norėjo sukti į kairę, tačiau pamatė jo automobilį lenkiantį ,,Audi“ ir grįžo atgal į savo eismo juostą, o iš paskos į savo eismo juostą grįžo ir ,,Audi“, o po to ,,...VW Golf vėl mėgino sukti ir tada Audi užsuko į galą.“. Tiesa, liudytojas A. P. negalėjo tiksliai nurodyti, ar automobilis ,,Audi“ visiškai grįžo į savo eismo juostą, tačiau faktas tas, kad J. B. buvo nutraukęs anksčiau pradėtą automobilių lenkimą, nes sureagavo į P. A. ketinimą atlikti kairio posūkio manevrą, iš dalies arba visiškai grįžo į savo eismo juostą ir pradėjo naują lenkimą, nepaisydamas to, kad automobilis ,,Golf“ rodė kairiojo posūkio signalą ir taip įspėjo kitus eismo dalyvius, tarp jų ir apeliantą. Tokią išvadą patvirtina ir objektyvios kilmės bylos duomenys. Atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta tikėtina automobilių ,,Golf“ ir „Audi“ susidūrimo vieta, o būtent ne arčiau kaip 3 metrai iki kelio Telšiai–Varniai–Laukuva ir kelio, vedančio į sodus Nr. 2, važiuojamųjų dalių susikirtimo kelio ilgio atžvilgiu, o kelio pločio atžvilgiu – kairėje eismo juostoje (4 t., 81–91 b. l.). Be to, ekspertas, įvertinęs ,,Golf“ automobilio sugadinimų pobūdį, nustatė, kad susidūrimo momentu automobilis ,,Audi“ priekine dalimi susidūrė su automobilio ,,Golf“ galiniu kairiu kampu, tai paneigia apelianto teiginius, jog P. A., važiuodamas dešinės pusės eismo juostos viduriu, netikėtai užsuko vairuojamą automobilį priešpriešine eismo juosta važiuojančiam ir jį lenkiančiam automobiliui ,,Audi“, taip sudarydamas nuteistojo vairuojamam automobiliui kliūtį, ir susidūrimo nebebuvo galimybės išvengti. Ekspertas tiksliai negalėjo nustatyti, koks buvo kampas susidūrimo momentu tarp automobilių ,,Audi“ ir ,,Golf“ išilginių ašių, ir dėl nepakankamų duomenų negalėjo nustatyti, kiek laiko automobilio ,,Golf“ vairuotojas P. A. judėjo kairiojo posūkio kreive iki susidūrimo vietos, ir kur, automobiliui ,,Golf“ sudarius kliūtį, buvo J. B. vairuojamas automobilis ,,Audi“. Nepaisant to, nėra pagrindo išvadai, kad P. A. staiga užsuko savo vairuojamą ,,Golf“, nes toks jo veiksmas lemtų kitokius, nei nustatyti, automobilio ,,Golf“ sugadinimus. Konkrečiu atveju konstatuoti automobilio ,,Golf“ sugadinimai – susidūrimo smūgis į galinį kairį kampą, transporto priemonių susidūrimo vieta kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, liudytojų A. P., A. M., V. K., K. B., nukentėjusiosios D. L. parodymai, lemia išvadą, kad P. A. buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą ir taip informavo kitus eismo dalyvius, tarp jų ir apeliantą, apie ketinimą atlikti manevrą, tačiau nuteistasis J. B., nepaisydamas to, kad priekyje važiuojantis vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą, kad buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, vis tiek lenkė P. A. vairuojamą automobilį ,,Golf“ ir su juo susidūrė. Maža to, nustatyta, kad iki eismo įvykio J. B. važiavo ne mažesniu nei 99 km per valandą greičiu, tai yra viršydamas leistiną 90 km per valandą greitį, ir tai neabejotinai atėmė jam galimybę išvengti susidūrimo su P. A. vairuojamu automobiliu ,,Golf“.

Taigi, šioje byloje nustatyta, kad J. B., aplenkęs liudytojo A. P. vairuojamą automobilį, trumpam buvo grįžęs į savo eismo juostą, vadinasi, susidūrimo su P. A. vairuojamu automobiliu ,,Golf“ metu ne tęsė, kaip tvirtino apeliantas, o, iš esmės, pradėjo naują lenkimą, kuris pagal KET 181 p. buvo draudžiamas, nes priekyje važiuojantis P. A. rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę. Visa tai matydamas apeliantas rinkosi elgesio variantą – atliko transporto priemonės lenkimą KET uždraustu atveju, viršijo leistiną greitį, ir todėl jo neatsargūs veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais negatyviais padariniais – dviejų žmonių žūtimi, nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu kitiems trims asmenims. Iš to, kas nustatyta, yra aišku, kad J. B. P. A. vairuojamą automobilį lenkė ne kelio ruože, kuriame lenkimas draudžiamas, o lenkė kitą automobilį tokį manevrą draudžiančiomis sąlygomis. Tai nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, nes bet kuriuo atveju nustatyta, kad J. B. lenkimo manevrą vykdė tada, kai lenkimas buvo draudžiamas ir tuo pažeidė KET 180.2 p., 181 p. reikalavimus. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinama aplinkybė, kad J. B. eismo įvykio metu važiavo priešpriešine eismo juosta, kuri atskirta ištisine ženklinimo linija, draudžiančia tame kelio ruože lenkimo manevrą.

Kartu kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamoje eismo situacijoje automobilio ,,Golf“ vairuotojas P. A. ne sankryžoje sukdamas į kairę tinkamai neįsitikino, kad manevras bus saugus, nedavė kelio jo automobilį lenkusiam J. B. vairuojamam ,,Audi“ automobiliui, ir tai taip pat techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo įvertinti visi nuteistojo ir jo gynėjo pateikti duomenys (nuotraukos ir kt.), atsižvelgta į jiems aktualius suformuluotus klausimus ekspertams ir pan. Atliekant ekspertinį tyrimą buvo įvertintos visos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nustatytos autoįvykio aplinkybės (4 t., 81–91 b. l.), pastabų dėl atlikto įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas nepareiškė. Dėl to, kas paminėta, nebėra pagrindo papildomai pasisakyti apie apeliaciniame skunde minimą kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, VĮ ,,Telšių regiono keliai“ pateiktas schemas, nuteistojo gynėjo nuotraukų pateikimą pirmosios instancijos teismui, suformuluotus klausimus ekspertams ir pan.

Visa tai, kas aptarta, rodo, kad nėra pagrindo, kaip prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl J. B. taikytos baudžiamosios atsakomybės

Savo apeliaciniais skundais Telšių rajono apylinkės prokuratūra ir nukentėjusiųjų I. A., R. K., D. L. atstovas, be kita ko, prašė J. B. pagal BK 281 str. 5 d. bausti griežčiau – paskirti realią laisvės atėmimo bausmę 5 metams ir maksimaliam terminui (3 metams) uždrausti nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones.

Apeliaciniuose skunduose kreipiamas ypatingas dėmesys į BK 281 str. 5 d. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir kritikuojamas teismo sprendimas skirti J. B. mažesnę už vidurkį bausmę.

BK 61 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas nenustatė J. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl aišku, kad jų ir nevertino – nekonstatavo, kad J. B. būtų atsiprašęs nukentėjusiųjų, atlyginęs jiems dalį žalos ir pan. Skundais kreipiamas dėmesys į nukentėjusiųjų išsakytą poziciją dėl kaltininkui skirtinos bausmės. Be abejonės, nukentėjusiųjų nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra reikšminga, ir į ją turi būti atsižvelgta, tačiau pati savaime ji negali nulemti taikytinos baudžiamosios atsakomybės apimties ir griežtumo, tuo labiau, kad nukentėjusiųjų pozicija ir šiuo klausimu nebuvo vienoda, pvz., nukentėjusioji R. K. teisiajame posėdyje pareiškė ,,...nenorėjau, kad jis sėstų į kalėjimą.“ (3 t., 36 b. l.).

Kita vertus, skunduose apeliantai teisingai pažymėjo, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo daugiau nei minimalūs BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatyti negatyvūs padariniai – žuvo du žmonės ir trims buvo sutrikdyta sveikata, ir iš skundžiamo nuosprendžio aišku, kad pirmosios instancijos teismas į visa tai atsižvelgė, skirdamas bausmę. Drauge pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino ir kitus J. B. asmenį neigiamai apibūdinančius duomenis, kad jis 2001 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 246¹ str. 1 d. už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (1 t., 144 b.l.), tačiau teistumas išnykęs, kad ne sykį buvo baudžiamas administracine tvarka už įvairius KET reikalavimų pažeidimus (1 t., 146–150 b. l.). Tačiau Telšių rajono apylinkės prokuratūra savo skunde deklaratyviai nurodė, kad J. B., lenkdamas kitą automobilį, pažeidė visus įmanomus KET reikalavimus, susijusius su lenkimo manevru. Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra nulemti tik prokuroro subjektyvaus situacijos įvertinimo, nekreipiant dėmesio į tai, kad ir žuvusiojo vairuotojo P. A. veiksmai – padaryti KET pažeidimai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, o tai leidžia spręsti apie mažesnį J. B. padarytos veikos pavojingumą.

Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo skirti J. B. griežtesnę realią laisvės atėmimo bausmę, kaip prašoma apeliaciniais skundais, nes, kolegijos nuomone, bausmės tikslai (BK 41 str. 2 d.) bus pasiekti ir atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.

Kartu kolegija atkreipia dėmesį į J. B. paskirtą teismo įpareigojimą – atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. BK 75 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, gali nuteistąjį įpareigoti atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad turtinės žalos atlyginimas iš J. B. niekam nėra priteistas, todėl konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nuteistojo įpareigojimas per bausmės atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą yra beprasmis. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir paskirtas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą panaikinamas (BPK 328 str. 4 p.).

Tačiau kolegija pritaria apeliacinių skundų argumentams dėl J. B. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nustatyto aiškiai per trumpo termino. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Byloje nustatyta, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir apylinkės teismas teisingai nusprendė uždrausti nuteistajam naudotis šia specialia teise. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nėra neproporcingas J. B. padarytam teisės pažeidimui, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. sankcijoje už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų, o nagrinėjamu atveju J. B. nusikalstami veiksmai sukėlė žymiai sunkesnius padarinius (žuvo du žmonės ir trims buvo sutrikdyta sveikata), todėl atitinkamai naudotis specialia teise turi būti draudžiama ilgesnį terminą. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nustatomas ilgesnis J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Savo skundais nukentėjusiųjų I. A., R. K., D. L. atstovas bei nukentėjusioji B. S. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimais dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinius ieškinius: B. S. dėl žuvusios savo sesers prašė priteisti jai 100000 Lt neturtinės žalos ir atlyginti 6000 Lt turtinę žalą (1 t., 63 b. l.); I. A. dėl žuvusio sūnaus prašė priteisti jai 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 34 b. l.); R. K. dėl žuvusio brolio prašė priteisti 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 17341 Lt turtinės žalos (1 t., 38 b. l.); D. L., kuri eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, prašė priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (2 t., 25 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti B. S. ir R. K. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos nenagrinėtais lėmė tai, kad byloje nebuvo tinkamų tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje visai nenurodyta, kieno 6000 Lt ir 17341 Lt civilinius ieškinius dėl turtinės žalos teismas palieka nenagrinėtus. Jau savaime tokia rezoliucinės dalies formuluotė daro nuosprendį sunkiai suprantamą ir keičiant nuosprendį šiuos neaiškumus būtina pašalinti.

Iš tikrųjų, kiekvienu konkrečiu atveju prašomos priteisti turtinės žalos sumos turi būti pagrįstos žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti R. K. žuvusio brolio laidojimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai – 1655,90 Lt už ritualines paslaugas, 7000 Lt už paminklą ir jo pastatymą, 1330 Lt (atėmus 70 Lt už degtinę) už gedulingus pietus, 90,86 Lt už autobuso nuomą (5 t., 22 b. l.), 112,50 Lt už dirvožemį (2 t., 191 b. l.), 101,25 Lt kuro išlaidos (2 t., 191 b. l.). Visos šios išlaidos (bendra suma 10290,51 Lt), kolegijos nuomone, yra pagrįstos ir abejonių nekelia, todėl, atėmus Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus R. K. išmokėtas specialiąsias laidojimo pašalpas, mirus P. A. ir R. G., bendros 1560 Lt sumos (3 t., 190 b. l.), likusi pinigų suma (10290,51-1560=8730,51 Lt) priteistina nukentėjusiajai R. K. iš civilinio atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ (2 t., 4 b. l.). Likusi R. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalis (7050,49 Lt) atmetama, nes kelia abejonių. Nukentėjusioji nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 20 Lt išlaidos apmokėti išankstines mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugas, 186,61 Lt išlaidos maisto prekėms ir kt. (pvz. duona, saldainiai, lašiniai, agurkai, sausainiai, degtinė, daržovės, popieriniai rankšluosčiai ir pan.) buvo susijusios su nuteistojo sukeltais padariniais – P. A. žūtimi. Elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui visiškai aišku, kad naudojimasis telefonu, maitinimasis yra įprasti kiekvieno žmogaus kasdieniai poreikiai, todėl nesant kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad maisto produktų pirkimas ir naudojimasis mobiliuoju ryšiu buvo tiesiogiai susiję su laidotuvėmis, nėra pagrindo tenkinti šią civilinio ieškinio dalį. Drauge kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji R. K., kreipdamasi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, kasos kvito maistui pirkti pateikusi nebuvo. Kitų turtinę žalą pagrindžiančių duomenų R. K. teigė pateikti negalinti. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji B. S. paaiškino, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro – ,,...ką išleidau už paminklą, už laidotuves.“ (5 t., 30 b. l.). Byloje yra B. S. dėl žuvusiosios R. G. laidotuvių turėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai – PVM sąskaita faktūra, serija ŽP, Nr. 002 dėl paminklo ir kapo sutvarkymo darbų 3490 Lt sumai, PVM sąskaita faktūra Tela Nr. 0291 už ritualines paslaugas 1754 Lt (5 t., 22 b. l.). Konkrečiu atveju šios išlaidos (bendra suma 5244,50 Lt) yra pagrįstos ir atitinka turtinės žalos turinį, todėl turi būti priteistos nukentėjusiajai B. S. iš civilinio atsakovo UADB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kitą (6000-5244,50=755,50 Lt) turtinę žalą pagrindžiančių duomenų byloje nėra, todėl ši nukentėjusiosios B. S. civilinio ieškinio dalis atmetama. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies aišku, kad apylinkės teismas išsprendė D. L. išlaidų, turėtų automobilių kurui bei vaistams (340,59 Lt), atlyginimo klausimą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priteisiamą sumą, D. L. išleistą vaistams ir kurui, klaidingai nurodė – 431,60 Lt. Iš to paties skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad paminėta suma (431,60 Lt) buvo nustatyta kaip neturtinės žalos atlyginimo dalis, priteisiant ją iš civilinio atsakovo UADB ,, (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai D. L.. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš UADB ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisiamų D. L. turtinės ir neturtinės žalos sumas supainiojo, ir tai būtina ištaisyti šia nutartimi, iš naujo suformuluojant sprendimą (BPK 328 str. 4 p.).

Kaip minėta, apeliantai savo skundais nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis, prašydami pastarąsias padidinti.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais (sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai), ir siekė išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas įvertino visas nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytas, teisiamajame posėdyje B. S., R. K. ir D. L. išsakytas neturtinės žalos atlyginimui nustatyti reikšmingas aplinkybes, kurios vėl buvo deklaruotos apeliacinės instancijos teisme. Teismas įvertino tai, kad B. S. dėl sesers žūties, I. A. dėl sūnaus žūties, R. K. dėl brolio netikėtos mirties patyrė daug negatyvių dvasinių išgyvenimų, emocinį stresą. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai D. L. padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), patirtų traumų ilgą gydymą, reikalingą slaugą ir besitęsiantį gyvenimo kokybės suprastėjimą. Visus paminėtus neigiamus potyrius apylinkės teismas pripažino atitinkančius neturtinės žalos turinį ir kartu, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kuri, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pasireiškė neatsargumo forma (nuteistasis J. B. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems negatyvius dvasinius, moralinius išgyvenimus, fizinį skausmą). Be to, pažymėtina, kad ir paties P. A. neatsargūs veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu, o tai reiškia, kad iš dalies dėl kilusių padarinių kaltas ir žuvusysis, tai atitinkamai mažina nuteistojo kaltės mastą. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiųjų ir neatlygino net dalies padarytos žalos, kad civilinis atsakovas UADB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę, pripažino pareigą atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą visa Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-2041 11 str. 1 d. numatytos sumos (500 eurų) apimtimi, padalijant pastarąją visiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims (2 t., 152–153; 163–164; 175–176 b. l.). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į kaltininko turtinę ir šeiminę padėtį (nekilnojamojo turto savo vardu neturi, išlaiko mažametį vaiką), darbo santykius (dirba). Būtina pažymėti, kad tiek žuvusieji (P. A., R. G.), tiek nukentėjusieji B. S., R. K., I. A., D. L. gyveno atskirai ir byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji buvo priklausomi nuo žuvusiųjų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atitinkamai brolio, sūnaus ir sesers žūtis turės itin ilgai trunkančius negatyvius išgyvenimus nukentėjusiosioms. Taip pat bylos medžiaga rodo, kad D. L. būklė po gydymo pagerėjo (2 t., 159 b. l.) ir byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie patirtų sužalojimų neigiamą įtaką D. L. visam tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

Dėl to, kas paminėta, kolegija mano, kad B. S., I. A., R. K., D. L. apylinkės teismo nustatyti neturtinės žalos atlyginimai – atitinkamai 16000 Lt, 25000 Lt, 20000 Lt ir 20000 Lt – nėra aiškiai per maži ir jų didinti, kaip prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiąja ir civiline ieškove byloje pripažinta I. A. 2011-07-21 mirė, ir R. K. pagal testamentą paveldėjo I. A. reikalavimo teisę į pinigines lėšas dėl neturtinės žalos atlyginimo (4 t., 127; 128 b. l.). Šiuo atveju I. A. nustatytas neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas paveldėtojai R. K., ir dėl to nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė dviprasmišką iš J. B. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą – ,,24568,40 Lt (25 000 Lt).“, tai, kolegijos nuomone, gali kelti abejonių vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, todėl tokią formuluotę būtina patikslinti (BPK 328 str. 4 p.).

Minėtas išvadas kolegija padarė remdamasi skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje apylinkės teismo išdėstytomis formuluotėmis, tačiau tenka pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konkrečiai neįvardijo civilinių ieškovių R. K. ir D. L., priteisdamas joms neturtinės žalos atlyginimus atitinkamai iš J. B. ir UADB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nors apeliaciniuose skunduose šie neaiškumai nebuvo įvardyti, vis dėlto nuosprendis turi būti aiškus ir vienodai suprantamas, todėl jie ištaisytini šia nutartimi.

Dėl proceso išlaidų

Apeliaciniais skundais taip pat prašo iš nuteistojo J. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas visiškaii priteisė ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų B. S., R. K., D. L. turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų interesus baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atstovavo samdomas advokatas. Nukentėjusiųjų argumentai dėl advokato, dalyvavusio byloje kaip jų atstovo, išlaidų, visiškai pagrįsti byloje esančiais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 22 b. l.). Atstovavimo išlaidų sumos – po 500 Lt B. S. ir D. L., kolegijos nuomone, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijus, todėl, vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis, priteistinos iš kaltininko.

Pažymėtina, kad dėl ilgai trukusio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam ginčijant savo kaltę, iš Lietuvos Respublikos biudžeto nukentėjusiosioms B. S., R. K., liudytojui A. P. buvo kompensuotos kelionės išlaidos (3 t., 235; 236 b. l.; 4 t. 46; 69; 115; 142; 167; 168; 169 b. l.; 5 t., 23; 24 b. l.) bendra suma – 725,72 Lt. Apeliacinės instancijos teismas J. B. atžvilgiu paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nukentėjusiesiems ir liudytojui išmokėtos kelionės išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti išieškotos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendį:

J. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą padidinti iki 2 metų.

Panaikinti J. B. paskirtą įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą.

Pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad J. B. važiavo – ,,...priešpriešine eismo juosta, kuri atskirta ištisine ženklinimo linija, draudžiančia tame kelio ruože lenkimo manevrą...pažeisdamas KET 2 priede I.1.1. punkte nurodytus reikalavimus...“.

Iš UADB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai B. S. 5244,50 Lt turtinės žalos atlyginimui, o likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalios atmesti.

Iš UADB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai R. K. 8730,51 Lt turtinės žalos atlyginimui, o likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiajai I. A. nustatytą neturtinės žalos atlyginimą iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ 431,60 Lt, iš J. B. 24568,40 Lt, priteisti paveldėtojai R. K..

Nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nukentėjusiajai D. L. padarytos žalos priteisimo patikslinti ir šią dalį išdėstyti taip:

Nukentėjusiajai D. L. iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 431,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 340,59 Lt turtinei žalai (vaistams ir kurui) atlyginti, iš J. B. priteisti 19568,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusią D. L. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Ištaisyti nuosprendyje neteisingai nurodytą nukentėjusiosios pavardę – ,,D. L.“, nurodant, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė yra D. L..

Iš J. B. išieškoti nukentėjusiųjų B. S. ir D. L. naudai po 500 Lt turėtų išlaidų atstovo advokato, dalyvavusio apeliaciniame procese, pagalbai apmokėti.

Iš J. B. į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškoti 725,72 Lt proceso išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.