Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei V. M., ieškovo atstovui - advokatui Vytautui Mačiulskiui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į pirmesnį darbą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė atsiliepimo. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130 straipsniai, 246 straipsnio 2 dalis).

By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo), at­leis­to iš dar­bo teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų Civilinio proceso kodekso tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į Civilinio proceso kodekso XX sky­riu­je ir Darbo kodekso nu­ma­ty­tas iš­im­tis (Civilinio proceso kodekso 410 straips­nis).

Bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovė 2014-08-07 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokas, susijusias su darbo santykiais (Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2014-09-08 sprendimu nusprendė ieškovės prašymą visiškai tenkinti, išieškant iš darbdavio už 2014 metų gegužės mėnesį, neatskaičius mokesčių 619,05 Lt, už birželio mėnesį – 1200 Lt, už liepos mėnesį, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 1745,33 Lt. Taip pat išieškoti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-08-01 už kiekvieną darbo dieną po 56,96 Lt iki Komisijos sprendimo visiško įvykdymo dienos. (b. l. 10-11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pagal 2014-01-27 neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-28 su trijų mėnesių bandomuoju (iki 2014-04-28) laikotarpiu buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančią savo veiklą (duomenys neskelbtini), virėjos padėjėjos pareigoms (b. l. 5-7). Šalys minėta sutartimi susitarė, kad darbdavys skirs 1000,00 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, mokant du kartus per mėnesį. Nustatyta, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, jog V. M. valstybinio socialinio draudimo pabaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2014-07-31 (b. l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų duomenų bei iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove.

Svarbu paminėti, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tokios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009-07-07 nutartis, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2011-03-21 nutartis, bylos Nr. 3K-3-116/2011).

Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Darbo ginčų komisija, nustačiusi, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, t. y. yra nėra sumokėjusi priskaičiuotą ieškovei priklausantį darbo užmokestį, jos prašymą patenkino.

Svarbu paminėti, kad darbo sutarties rūšį – terminuotą ar neterminuotą – pasirenka darbo sutarties šalys, nepažeisdamos įstatymų nuostatų. Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta tik pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.

Ieškovė įrodinėjo, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas dėl kelių priežasčių: pirma, ieškovė atleista nėščia, nepažeidusi darbo pareigų, jas atliko tinkamai ir laiku, darbdavys neturėjo jai pretenzijų dėl atliekamo darbo kokybės ar rezultatų; antra, atsakovė UAB “(duomenys neskelbtini)”, nutraukdama darbo sutartį minėtu pagrindu, nesilaikė atleidimo iš darbo taisyklių (Darbo kodekso 129 - 132 straipsniai).

Vertinant ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą, svarbus ieškovės nėštumo faktas, nes darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus įstatyme (Darbo kodekso 136 str. 1 ir 2 dalys) nustatytus atvejus, taip pat trumpalaikę darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Medikų 2014-02-27 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 13) ieškovės nėštumas sudarė dvylika savaičių bei numatytas preliminarus gimdymo terminas – 2014-08-20. Taigi, atleidimo iš darbo (2014-07-31) metu ieškovė buvo nėščia bei, nepraėjus mėnesiui po atleidimo, t. y. 2014-08-28 gimė duktė A. J. (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, jog valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę ir vaikystę. Įgyvendinant šią konstitucinę nuostatą, įstatymuose yra numatytos papildomos garantijos nėščioms moterims teisei į darbą realizuoti. Tokią garantiją numato ir Darbo kodekso 132 straipsnio norma, kuri draudžia darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Toks šių santykių reguliavimas atitinka įstatyme įtvirtintą papildomų garantijų, labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms, nustatymo principą (Darbo kodekso 273 straipsnis). Darbo kodekso 132 straipsnis yra imperatyvi norma ir jos pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, kai darbo sutartis nutraukiama su nėščia moterimi darbdavio iniciatyva, todėl ieškinys šioje dalyje visiškai tenkintinas.

Byloje esanti medžiaga, šalių paaiškinimai ir liudytojos parodymai, pagrindžia ieškovės teiginius, jog darbdaviui atleidus ieškovę be kaltės iš darbo, 2014-08-08 pablogėjo sveikata – diagnozuoti gręsiantys priešlaikinio gimdymo požymiai (b. l. 13). Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

Darytina išvada, kad atsakovė neteisėtai atleido iš darbo nėščią ieškovę, neišmokėjo darbo užmokesčio, todėl tokie neteisėti atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieškovės reputacijai, emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė nepatogumų ir vėlesnes pasekmes gimus kūdikiui bei galimybę pasinaudoti garantijomis auginant vaiką iki trejų metų amžiaus (Darbo kodekso 178-180 straipsniai). Vadinasi, ieškovei buvo padaryta neturtinė žala ir yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į dirbtą laiką bei darbo pobūdį, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovei padarytą žalą sumažinti iki 300 Eur (1035,84 Lt).

Kadangi darbuotoja buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, grąžintina ieškovė į pirmesnį darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (Darbo kodekso 129-130 straipsniai, 300 straipsnio 3 dalis). Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą visų pirma reiškia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą, pašalina šį pažeidimą ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp šalių egzistavusius darbo teisinius santykius. Kadangi šalių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis (Darbo kodekso 93 straipsnis), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą (atleidimą iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Pažymėtina, kad grąžinant darbuotoją į darbą, teismo sprendimu negali būti modifikuojama, keičiama šalių sudaryta darbo sutartis, juolab nėra teisinio pagrindo grąžinti darbuotoją į darbą (pareigas), dėl kurio (kurių) šalys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties (Darbo kodekso 99 straipsnis). Įgyvendinant aptariamą įstatymo nuostatą teisiškai nereikšminga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktūrinį sutvarkymą egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iš darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo.

Atsakovė, teigdama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-07-21 nutraukė ir nebevykdo jokios veiklos trūkstant lėšų, nepateikė leistinų rašytinių įrodymų dėl bendrovės likvidavimo, bankroto ar kitų, įstatyme numatytų priežasčių, kurioms esant būtų galimas darbuotojų atleidimas darbdavio iniciatyva. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. R. teiginiai, jog buvo priversta atleisti visus darbuotojus, tame tarpe ir ieškovę V. M., liko nepagrįsti bei vertintini, kaip įstatymo pažeidimas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį paaiškinti susidariusios situacijos bei nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė pati prašė nutraukti neterminuotą darbo sutartį Darbo kodekso 127 straipsnio pagrindu, todėl labiau tikėtina ieškovės išdėstytiems faktams (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Iš bylos faktinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė nesiima priemonių plėtoti buvusios darbo veiklos, o ieškovė, gimus kūdikiui, turi teisę į tikslines atostogas, po kurių jai turėtų būti palikta darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama (Darbo kodekso 178, 179, 180 straipsniai).

Ištirtų rašytinių įrodymų bei faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ieškovė, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo, todėl, kaip minėta, turi būti grąžinta į pirmesnį darbą, priteisiant įstatymu numatytas išmokas (Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės priteistina 138,96 Eur Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, suteikusiai ieškovei teisinę pagalbą (Civilinio proceso kodekso 98, 99 straipsniai).

Valstybės biudžetui 1,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovės nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti ieškovės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nutraukimą nuo 2014-07-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir grąžinti ją į pirmesnį darbą;

priteisti ieškovei V. M. po 16,50 Eur (neatskaičiavus privalomų mokesčių) kiekvieną darbo dieną nuo 2014-07-31 (atleidimo iš darbo dienos) vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (1035,84 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei V. M.;

priteiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 138,96 Eur bylinėjimosi išlaidų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, j. a. k. 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „“Swedbank“;

kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.