Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEPO DIY LT“ ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., R. J., jos sutuoktinis A. J. bei jų sūnus P. J. nuvyko į prekybos centrą „Depo“, esantį (duomenys neskelbtini). Dairydamiesi reikalingų daiktų priėjo prie skyriaus, kuriame buvo eksponuojami metaliniai seifai. Apatinėje lentynoje sustatytų seifų durelės buvo praviros, tad mažametis P. J. pabandė vieno iš seifų duris praverti plačiau. Tuomet seifas nuo lentynos griuvo tiesiai ant vaiko, jį parbloškė ant grindų ir prispaudė jo kairę koją. Vaikas ėmė klykti, o pakėlus užvirtusį seifą ir nuavus vaiko batuką, buvo matyti, kad vaiko koja ėmė tinti ir mėlynuoti. Įvykio metu niekas iš „Depo“ darbuotojų nepriėjo, tačiau pribėgę du centro lankytojai – moteris ir vyras (liudytojai), kurie matė visą šį incidentą, patarė nieko nelaukiant skubiai vaiką gabenti į ligoninę. A. J. paėmė verkiantį vaiką ant rankų ir nuskubėjo link išėjimo, prabėgdami pro tarpą tarp kasų Nr. 3 ir Nr. 4. Automobiliu nuvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje P. J. buvo nustatyti smulkūs nubrozdinimai, galvos sumušimas (iškilo guzas) bei kairės pėdos sumušimas. Vaiko koja dešimčiai dienų buvo įmobilizuota, t. y. ji buvo sutvarstyta kietu fiksuojančiu tvarsčiu (gipsu). Tokiu būdu vaiko savarankiškas judėjimas buvo ribotas. Iš ligoninės nuvyko į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą. Policijos budėtojas atsisakė priimti bet kokios formos pareiškimą dėl šio įvykio bei paaiškino, kad tai civiliniai teisiniai santykiai. Po to nuvažiavo atgal iki „Depo“ prekybos centro pateikti raštišką pretenziją dėl įvykio, tačiau prekybos centras jau buvo uždarytas, todėl teko vykti namo. Kitą dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 27 d. R. J. paskambino policijos tyrėja ir paprašė atvykti į policiją parašyti pareiškimą. Nuvykus į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą, policininkas, išklausęs paaiškinimus, užpildė pareiškimą ir davė jį pasirašyti R. J.. 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio sudėties. Nors pagal tyrėjų išvadas P. J. sveikatos sutrikdymas yra nežymus, tačiau vaikui dešimt dienų buvo sugipsuota koja, todėl jo judėjimas buvo apribotas, t. y. pats negalėjo paeiti, išskyrus namie, kur savarankiškai nustriksėdavo iki tualeto. Kadangi šeima gyvena penktame aukšte, kuriame nėra lifto, vaiką į polikliniką reikėjo nešti ant rankų ar pasikabinus ant nugaros. Vaikas sveria apie 22 kilogramus, todėl po tokių nešiojimų R. J. skaudėjo nugarą, rankas, kojas, o kartais ir širdį. Susilaukė neigiamų aplinkinių komentarų. Pirmas naktis po sužalojimo P. J. miegojo neramiai, verkė dėl skaudamos kojos. Po to, kai buvo nuimtas įtvaras, vaikas ilgai bijojo pilna pėda statyti kairę koją, jam buvo skirta reabilitacija. Visą šį laikotarpį vaikas negalėjo lankyti priešmokyklinės grupės, taigi jis prarado ugdymo žinias, be to, negalėjo lankyti krepšinio treniruočių. P. J. dėl patirtos traumos labai išgyveno. Pažymima, kad atsakovė neužtikrino tinkamo ir saugaus prekių eksponavimo, nes seifas pagal savo fizines savybes ir dydžius negali būti stabilus, jei jis nėra tinkamai pritvirtintas. Tokiu aplaidumu ir nerūpestingumu atsakovės atstovai pažeidė elementarias tokių prekių (seifų) saugaus eksponavimo sąlygas bei sukėlė pavojų žmonių saugumui, ko pasėkoje nukentėjo ir buvo sužalotas mažametis P. J.. Po įvykio seifų lentynai jau buvo pritaikytos papildomos saugumo priemonės, t. y. seifus nuo virtimo ant vartotojų saugojo visu lentynos perimetru pakabinta grandinė. Pažymima, kad atsakovė nesidomėjo sužaloto vaiko sveikata nereiškė atsiprašymo. Visi aukščiau išdėstyti nuostoliai, nepatogumai, fizinis skausmas, neišsipildę teisėti vaiko lūkesčiai (Rugsėjo 1-oios šventė, priešmokyklinė grupė, krepšinio treniruotės ir t. t.) bei dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl neteisėtų ir aplaidžių atsakovės veiksmų ar neveikimo.