Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-393-0764/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
II-393-0764/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidija Smalakienė
Pareiškėjas
A.
Nukentėjusysis
D. P.
Pažeidėjas
A. K.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-393-764/2009Procesinio sprendimo kategorija 39,45.4.4.73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2009 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai A. K., nukentėjusiajai D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimo, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės (toliau - KPV KPR) patrulis 2009-01-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E858790 dėl pil. A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 2 d., nes pil. A. K. 2009-01-19 apie 8 val. 10 min. Žirmūnų g. Vilniuje vairuodama automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi, nepasirinko saugaus atstumo, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, tokiu būdu apgadindama abu automobilius (b. l. 11).

Dėl minėto pažeidimo bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog pil. A. K. vengia administracinės atsakomybės, Vilniaus m. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2009-01-21 nutarimu Nr. E8588790, pagal LR ATPK 127 str. 2 d., paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui (b. l. 12).

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 2-5) teismui asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn A. K. prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda bei nurodo, kad 2009-01-19 apie 8 val. 10 min., vairuodama automobilį Subaru Outback Legacy, kurio v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo Žirmūnų gatve Šeimynykščių gatvės link. Prieš įvažiuodama į žiedinę sankryžą (Žirmūnų g. 2, Vilnius), sustojo Žirmūnų gatvės antroje eismo juostoje prie iš trikampių sudarytos linijos ir laukė, kol pravažiuos žiedu važiavę automobiliai. Praleidusi pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, įvažiavo į žiedą ir važiavo savo juosta, kai iš Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta važiavęs automobilis BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), net nestabtelėjęs prie iš trikampių sudarytos linijos, staiga kirto į žiedo vidurinę eismo juostą važiuodamas iš dešinės ir kairės pusės galiniu automobilio kampu (bamperiu) nubrozdino pil. A. K. automobilio priekinį dešinį sparną ir staigiai sustojo.

Pareiškėja išlipo iš automobilio ir ėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, kai tuo metu pro šalį važiavęs automobilis Škoda stabtelėjo ir vairuotojas padavė savo vizitinę kortelę bei pasakė, kad matė įvykį ir nuvažiavo. Iš savo automobilio išlipo BMW vairuotoja, priėjo prie automobilių susidūrimo vietos ir aiškino, kad pil. A. K. nematė, tuomet grįžus į automobilį, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai, nieko neklausė ir nesiaiškino, tačiau griežtai pareiškėjai pasakė, kad dėl įvykio kalta ji. Pareiškėja bandė paaiškinti pareigūnams, kokia buvo situacija, pasakė, kad viską matė kiti vairuotojai, kad turi liudytojo telefono numerį, tačiau patruliai į tai nekreipė dėmesio. Policijos pareigūnai pateikė pil. A. K. pasirašyti lapą, ant kurio buvo kažkas pabraižyta ir viršutiniame kairiame lapo kampe surašyti A. K. automobilio sugadinimai. Pareiškėjos manymu, policijos patrulis tikėjosi, kad jos parašą galės traktuoti, jog ji sutiko su tame pačiame lape nubraižyta eismo įvykio schema. Policijos patruliai išvyko, su eismo įvykio schema pil. A. K. vietoje nesupažindinę. Atvykus į policijos komisariatą, policijos pareigūnai liepė rašyti paaiškinimą. Prie to paties stalo kaip ir A. K. sėdėjo ir policijos pareigūnai, todėl pareiškėja pamatė, kad dar net nepradėjus rašyti paaiškinimo, Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai jau buvo surašytas, surašytas buvo ir tarnybinis pranešimas, tai pat buvo BMW vairuotojos paaiškinimas. Policijos pareigūnams iš anksto viskas buvo aišku. Pareiškėja savo paaiškinime nurodė visas įvykio aplinkybes, informaciją apie Škodos vairuotojo paduotą vizitinę kortelę, pažymėjo, kad atvykus rašyti paaiškinimo ATP protokolas jau buvo surašytas. Policijos pareigūnai paėmė pareiškėjos paaiškinimą, jo neskaitė ir padavė jai pasirašyti ATP protokolą. Prieš pasirašydama, A. K. perskaitė protokolą, o skiltyje „Dėl pažeidimo paaiškinu" norėjo įrašyti, kad atvykus rašyti paaiškinimo, ATP protokolas jau buvo surašytas, tačiau policijos pareigūnai to padaryti neleido, griebė iš pareiškėjos rankų ATP protokolą ir skiltyje „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas" įrašė „atsisakė“. Eismo įvykio schemos niekas pareiškėjai nepateikė, kokia ji buvo nubraižyta, nematė.

Asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn A. K. 2009-01-21 atvykus į Kelių policijos valdybą, ATP bylą nagrinėjo Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, kuriam pil. A. K. paaiškino, kad dėl įvykio paaiškinimą parašė ir padavė jį pareigūnams, taip pat, jog mano, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai perrašyti. Pil. K. manymu, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokį Kelių eismo taisyklių punktą ji pažeidė, tačiau skirdamas nuobaudą vyresnysis specialistas daro išvadą, jog pil. A. K. vengia atsakomybės, todėl skiriama nuobauda - teisės vairuoti atėmimas, nors galiojančių nuobaudų nėra. Pil. A. K. neaišku, kokiais faktais remiantis pareigūnas daro tokią išvadą. Pareiškėja pasikartodama nurodo, kad ji pati iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą, ir jiems atvykus rašė paaiškinimus, stengėsi, kad įvykio aplinkybės būtų išnagrinėtos visapusiškai, galiojančių nuobaudų neturi. Skunde pil. A. K. nurodo, kad vyresnysis specialistas nutarime teigia, kad paskirta administracine nuobauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, nors objektyviai tikslų gali pasiekti individualiai pritaikyta nuobauda, atitinkančia pažeidimo esmę, o ne iš teismo nutarčių perrašyta formuluote. Pareigūnas visiškai nevertino pil. A. K. asmenybės, jos poreikio turėti teisę vairuoti. Pil. A. K. skunde taip pat teigia, kad 2009-01-21 priėmus ATP nutarimą, paprašė vyriausiąjį specialistą leisti susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jis kategoriškai atsisakė ir nurodė atvykti kitą dieną į raštinę, bei 2009-01-23 nuvykus susipažinti su bylos medžiaga, pamatė, kad patrulių tarnybiniai pranešimai perrašyti trečią kartą, atsižvelgiant į pil. A. K. 2009-01-21 pateiktą paaiškinimą nagrinėjant ATP bylą. Pareiškėjos manymu, pareigūnų neobjektyvumas ir piktnaudžiavimas jiems suteiktomis tarnybinėmis funkcijomis akivaizdus.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde teigia, kad policijos patruliai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 85.7, 88.1, 88.2, 88.4, 90, 90.4, 90.5 punktus. Tai yra įvykio vietoje nevykdė pareigos nustatyti liudytojus, neužrašė liudytojų duomenų, sudarydami įvykio vietos schemą nenurodė mastelio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nesupažindino nei su schemos juodraščiu, nei su perbraižyta schema, schemoje nepažymėjo nukritusių transporto priemonės stiklų šukių, nubraižė kelio ženklinimą, neatitinkantį tikrovės, dėl netinkamo Kelių eismo taisyklių aiškinimo ir taikymo, netinkamai nustatė autoįvykio kaltininką. Policijos patruliai ir pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje, grubiai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymu Nr. 5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos redakcijos 9, 26.6, 26.8, 26.9, 31, 42, 43,45, 52 punktus, tai yra surašė ATP protokolą pil. A. K. nedalyvaujant, ATP protokole nenurodė pažeidimo nagrinėjimo ribų; nenurodė liudytojo duomenų; neleido parašyti paaiškinimo protokolo skiltyje „Dėl pažeidimo paaiškinu", nepagrįstai nurodė, kad A. K. atsisakė pasirašyti ATP protokolą, po nutarimo priėmimo perrašė 2009-01-19 užregistruotus tarnybinius pranešimus; ruošdamasis nagrinėti ATP bylą, pareigūnas neišsprendė klausimų, nustatytų ATPK 280 straipsnio 2 dalyje, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešė nukentėjusiajam, bylos nagrinėjimo metu neleido susipažinti su ATP medžiaga.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pil. A. K. teismui paaiškino, kad jos vairuojamas automobiliu Subaru važiavo Žirmūnų gatve antra eismo juosta, nukentėjusiosios automobilis važiavo pirma eismo juosta, A. K. rikiavosi į antrą eismo juostą, kai staiga nukentėjusioji užkirto kelią, jos automobilis lietė pareiškėjos automobilį, prabrozdino, staigiai sustojo ir įvyko susidūrimas. Kontaktas įvyko galinio bamperio kampu, pravažiuojant palietė, palietusi staigiai sustojo ir įvyko susidūrimas. Pareiškėja išlipo iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus (žr. teismo posėdžio protokolą).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji pil. D. P., susipažinusi su pil. A. K. skundu iki teismo posėdžio, pateikė teismui papildomus rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad 2009-01-19 apie 8 val. 7 min. vairuodama automobilį BMW važiavo Žirmūnų gatve, pirma eismo juosta į žiedą, važiavimo sąlygos buvo geros. Įvažiavusi į žiedinę sankryžą, sustojo, kad praleistų važiuojančius automobilius ir pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė Subaru Outback Legacy, kuris važiavo paskui pirma eismo juosta, vairuotoja jį matė per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Nukentėjusiosios manymu, iš automobilių apgadinimų matyti, kad pil. A. K. 2009-01-29 skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tai patvirtina ir policijos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės. Nukentėjusioji negalėjo pažeisti KET 106, 164, punktų ir kelio ženklo 203. sankryža su pagrindiniu keliu, reikalavimų, horizontalaus kelio ženklinimo 1.12. Iš trikampių sudaryta linija. Nukentėjusioji nurodo, kad pil. A. K. teiginys, kad buvo liudytojas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjos automobiliui atsitrenkus į nukentėjusiosios automobilį, nukentėjusioji pirma išlipo iš automobilio, eismo įvykio vietoje nebuvo stabtelėjęs joks kitas automobilis, kurio vairuotojas būtų ką nors perdavęs A. K.. Tos aplinkybės, kad yra liudytojas, kuris pareiškėjai pateikė vizitinę kortelę, pil. A. K. nenurodė nei nukentėjusiajai, nei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusiosios teigimu, pil. A. K. nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, klaidina teismą, todėl prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai teismui paaiškino, kad važiavo pirma eismo juosta, stabtelėjo prie punktyrinės linijos praleisti automobilį, nes matė jį atvažiuojant. Subaru automobilis trenkėsi jai į galą. Ji privalėjusi praleisti automobilį, o pil. A. K. važiavo nukentėjusiajai iš paskos, tai matė per galinio vaizdo veidrodėlį. Pil. A. K. paskambino, iškvietė policijos pareigūnus, sakė, kad nukentėjusioji negalėjo sukti ir galėjo išvažiuoti tik į dešinę. Kai atvažiavo policijos pareigūnai paaiškino, kad pil. D. P. galėjo kirsti punktyrinę liniją. Prie A. K. įvykio vietoje nebuvo sustojęs joks automobilis ir nesignalizavo. Įvykio liudytojo nebuvo. Pil. D. P. pirma išlipo iš automobilio ir pamatė, kad už atsitrenkusio automobilio Subaru vairo moteris. Policijos pareigūnams pareiškėja neminėjo, kad buvo įvykio liudytojas ir davė jai kortelę su savo koordinatėmis. Iš automobilio apgadinimų matytis, kaip įvyko autoįvykis. D. P. sustojo, nepravažiavus punktyrinės linijos, tik pasiruošusi įvažiuoti į antrą eismo juostą. Žiedinė sankryža susidaro iš trijų eismo juostų. Nukentėjusioji važiavo pirma eismo juosta, persirikiuodama į antrą eismo juostą, turėjo sustoti ir įsitikinti ar neatvažiuoja automobilis, įvažiavo į antrą eismo juostą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1, 2 ir 6 d. numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, garso bei vaizdo įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numato, kad Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. KET 132 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad pareiškėją ir nukentėjusiąją pažįsta iš 2009-01-19 autoįvykio. Atvažiavo į įvykio vietą su kolega J. Š. aiškintis autoįvykio aplinkybes. Žirmūnų žiedinėje sankryžoje stovėjo du susidūrę automobiliai, išvažiuojant iš Žirmūnų gatvės link Tuskulėnų gatvės. Priekyje sidabrinės spalvos BMW, gale automobilis Subaru. Niekas nenukentėjo. Vizualiai ir pagal automobilių apgadinimus situacija buvo akivaizdi. Paklausus apie pretenzijas eismo įvykio dalyvių: BMW vairuotoja pretenzijų neturėjo, Subaru vairuotoja tai turėjo, tai neturėjo. Siūlė užpildyti supaprastintą deklaraciją. Subaru vairuotoja pradėjo prieštarauti, BMW vairuotoja sutiko. Pareiškėja tuo metu jokių liudytojų nenurodė, nes jų nebuvo. Pasiūlė atvykti į Giraitės g. 3., Vilniuje. BMW vairuotoja atvyko iš karto, o Subaru vairuotoja po 1,5-2 val. Subaru vairuotoja į Giraitės g. 3, Vilniuje atvyko su asmeniu, kuris visą laiką komentavo autoįvykį, nors jame nedalyvavo. Subaru vairuotojai, pasiūlius susipažinti su protokolu, ji pradėjo neigti, atsisakė pasirašyti, susirinko savo daiktus ir, net nesulaukusi tolesnių nurodymų, išvyko. Įvykio schemoje braižė kaip automobiliai stovėjo, o ne kaip važiavo. Punktyrinė linija suteikia teisę rikiuotis į kitą eismo juostą. Toliau buvo ženklai, draudžiantys persirikiuoti. Ir vienas automobilis ir kitas turėjo teisę rikiuotis. Kontaktas tarp automobilių įvyko dėl labai paprastų priežasčių, kai yra žiūrima į pagrindinį kelią ir nematoma, kas darosi priekyje. Atsisakymo būdu pil. A. K. atsisakė pasirašyti protokole. BMW automobiliui buvo apgadinta galinė bamperio dalis, galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės sparnas. Kaltas dėl autoįvykio asmuo nustatytas pagal apgadinimus ir kaip stovėjo automobiliai po susidūrimo, išklausius abiejų vairuotojų paaiškinimus. Nukentėjusioji klausė, ar galima toje vietoje rikiuotis, liudytojas atsakęs, kad galima, nes nėra draudžiančių rikiuotis ženklų (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Š. teismui paaiškino, kad abi proceso dalyves pažįsta iš autoįvykio. Atvažiavęs į autoįvykį, pamatė du automobilius. Įvažiuojant į žiedinę sankryžą, automobilis Subaru atsitrenkė į automobilio BMW galinę dalį. Įvažiavus į žiedinę sankryžą, priekyje važiavęs automobilis sustojo praleisti kitą automobilį, o kito automobilio vairuotoja žiūrėdama, ar atvažiuoja kita mašina, nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio ir įvyko susidūrimas. Subaru vairuotoja važiavo Žirmūnų gatve, įvairuojant į žiedinę sankryžą, persirikiavo į antrą juostą. BMW vairuotoja klausė dėl ženklo, ar galima rikiuotis iš pirmos juostos į kairę pusę. Rikiuotis buvo galima, nes tik po ženklo, BMW vairuotoja turėjo važiuoti į dešinę. Galėjo rikiuotis iš bet kurios juostos. Yra punktyrinė linija, automobilio ratai įvykio vietoje susukti į dešinę, visi šie faktai parodo apie autoįvykio mechanizmą. Liudytojo Užusienio autoįvykio vietoje nebuvo. Tiriant įvykį Giraitės g. 3, Vilniuje atvažiavo žmogus, padavė Subaru vairuotojai vizitinę ir pasakė, kad šis žmogus bus liudytojas.

Liudytojas V. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pareiškėją pažįsta iš autoįvykio Žirmūnų žiede, Vilniuje. Pravažiavo tuo metu pro šalį, vairavo automobilį Škoda, ir pamatė įdomią avariją, nes avarija buvo moteriška. Nukentėjusioji pakišo savo automobilį, o pareiškėja važiavo gražiai. Avarija įvyko tarp 8-9 val. ryto. Nukentėjusioji vairavo pilkos spalvos BMW automobilį. Liudytojas važiavau paskui pareiškėją. Pareiškėja važiavo antra juosta, nukentėjusioji važiavo pirma juosta. Po susidūrimo, sustojo ir padavė pareiškėjai vizitinę kortelę. Nematė policijos, nesulaukė, nes vairavo ne savo automobilį ir turėjo jį greitai grąžinti. Buvo užvažiavęs į žiedinę sankryža, praleido automobilį. Susidūrus BMW ir Subaru automobiliams susidarė spūstis, buvo užkištos visos eismo juostos, automobiliai signalizavo. Matė nukentėjusiąją, ji buvo su balta megzta kepure. Automobilis buvo purvinas, nukentėjusiąją matė, sėdinčią automobilyje, negali pasakyti, kaip ji buvo apsirengusi. Kiek matė, žiedinė sankryža užsikišo, visi signalizavo. Liudytojas važiavo pirma juosta iš karto už Subaru. Po susidūrimo sustojo šalia Subaru automobilio iš kairės pusės, padavė kortelę, viskas truko apie 10 sekundžių. Iš automobilio išlipęs nebuvo, atidarė langą ir per dešinį Subaru automobilio langą padavė vizitinę kortelę. Subaru vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio. Liudytojas pravažiavau iš kairės automobilio Subaru pusės (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pareiškėja teismo apžiūrai pateikė fotonuotraukas, kurios buvo apžiūrėtos ir grąžintos pareiškėjai. Fotonuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1 matyti žiedinė sankryža, kurią sudaro trys eismo juostos. Iš Žirmūnų gatvės įvažiavimą į žiedinę sankryžą sudaro dvi eismo juostos. Įvažiavimą į žiedinę sankryžą skiria punktyrinė linija. Abi eismo juostas skiria ištisinė eismo linija. Nuotraukoje Nr. 2 matyti įvažiavimas į žiedinę sankryžą, taip pat automobilių sustojimo vietos trikampinis žymėjimas. Fotonuotraukos pažymėtos Nr. 3 ir Nr. 4 kartoja nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2. Fotouotraukoje, pažymėtoje Nr. 5 automobiliui Subaru valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės bamperis, žibintas, dešinės pusės sparnas. Fotouotraukoje Nr. 6, matyti tie patys automobilio apgadinimai.

Iš 2009-01-19 Eismo įvykio schemos matyti, kad šalutinį įvažiavimą į žiedinę sankryžą sudaro dvi eismo juostos, kurių pirmosios plotis yra 4,8 m., antrosios 3,7 m. Žiedinę sankryžą sudaro trys eismo juostos, kurių pirmosios plotis yra 4,9, antrosios – 4,3 m., trečiosios, - 3,7 m. Automobilis Nr. 1 (Subaru Outback Legacy) stovi 3,8 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, 5,8 m. atstumu nuo sustojimo ženklinimo prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą, 3,9 m. atstumu nuo punktyrinės linijos, skiriančios šalutinį įvažiavimą į žiedinę sankryžą. Atstumas nuo automobilio Nr. 2 (BMW) priekinio dešiniojo kampo iki dešiniojo kelkraščio yra nurodytas 2,9 m., atstumas nuo šio automobilio galinio dešiniojo kampo iki dešiniojo kelkraščio 2 m. Abu automobiliai stovi ant punktyrinės linijos, skiriančios žiedinės sankryžos pirmąją ir antrąją juostas. Iš šios schemos taip pat matyti, kad automobilio Nr. 1 (Subaru Outback Legacy) galas stovi lygiagrečiai sustojimo vietai, esančiai įvažiavimo į žiedinę sankryžą pirmojoje juostoje bei atsižvelgiant šio automobilio stovėjimo padėtį, matyti, kad susidaręs jos stovėjimo kampas priklausomai nuo priekyje stovinčio automobilio Nr. 2 ir įvažiavimo į žiedinę sankryžą sustojimo vietos žymėjimo, kad automobilis Nr. 1 (Subaru Outback Legacy) važiavo pirmąja įvažiavimo į žiedinę sankryžą juosta. Be to, pagal automobilių išsidėstymą matyti, kad automobilis Nr. 1 (Subaru Outback Legacy) važiavo paskui automobilį Nr. 2 (BMW) (b.l. 13). Eismo įvykio schemoje esančių duomenų pagrindu, darytina išvada, kad automobilis Nr. 2 (BMW) važiavo pirmąja šalutinio įvažiavimo į žiedinę sankryža juosta bei rikiavosi į antrąją žiedinės sankryžos juostą.

Išanalizuotos Eismo įvykio schemos ir liudytojų – policijos pareigūnų, parodymų pagrindu, pil. A. K. teiginiai, jog automobilis Nr. 2 (BMW) užkirto jai kelią iš dešinės pusės staigiai persirikiuodamas į antrąją žiedinės sankryžos juostą ir tokiu būdu nubraukė jos automobilio priekinį dešinės pusės bamperį, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes tai paneigia policijos pareigūnų parodymai ir eismo įvykio shema.

Teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė liudytojų pil. E. M. ir pil. J. Š. suinteresuotumo šios bylos baigtimi, bei neturi jokio pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymais, kurie laikyti pakankamai objektyviais ir nuosekliais, tačiau šioje byloje liudytojo pil. V. U. pateikti parodymai teismo vertintini kritiškai, nes tiek nukentėjusioji, tiek teisme liudiję policijos pareigūnai pil. E. M. ir pil. J. Š. teismui akcentavo, kad nei eismo įvykio metu, nei po jo jokių asmenų, mačiusių ir galėjusių liudyti faktines eismo įvykio aplinkybes, nebuvo. Be to, išsamiai išanalizavus šio liudytojo parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatyti tam tikri prieštaravimai, tokie kaip liudytojo teiginys, kad jis važiavo pirmąją eismo juosta. Teismo manymu, jei liudytojas būtų važiavęs pirmąja eismo juosta, įvykus analizuojamam eismo įvykiui, jis jokiu būdu objektyviai negalėtų 10 sekundžių laikotarpyje pravažiuodamas iš kairės pusės pro pareiškėjos automobilį perduoti jai savo vizitinės kortelės

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, jos ir nukentėjusiosios parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus, išanalizavęs eismo įvykio schemą, nukentėjusiosios paaiškinimą, pateiktą iš karto po eismo įvykio, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas faktines eismo įvykio aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, kad pil. A. K. veika pagal LR ATPK 127 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pilnai patvirtina, kad pil. A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9?1626/2006, N6?1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.

Administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, t. y. jo pavojingumui. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, t.y. nuobaudos griežtumas turi atitikti nusižengimo mastą.

Byloje pil. A. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pil. A. A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek jos pačios, tiek kitų asmenų turtui. Teismui nekyla abejonių dėl pažeidimo padarymo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, nes tai patvirtina bylos rašytinė medžiaga, kitų šio proceso dalyvių parodymai pateikti tiek eismo įvykio dieną, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas, reziumuodamas tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, kad pil. A. K. administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, skiriant administracinę nuobaudą buvo laikytasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str.).

Pagal ATPK 286 str. 1-2 d., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: nutarimą, priėmusios organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas ATPK nuostatas bei įvertinęs skundžiamame nutarime išdėstytus duomenis, tai, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą pil. A. K. atžvilgiu nurodė visus privalomus ir ATPK 286 str. 1-2 d. reglamentuotus duomenis bei kodekso straipsnį ir dalį, daro pagrįstą išvadą, kad pil. A. K. skunde dėstomos pretenzijos dėl atitinkamų duomenų neįrašymo į nutarimą, t. y. KET konkretaus punkto, - yra visiškai nepagrįstos, todėl atmestinos.

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn A. K. teismui pateiktame skunde itin detaliai dėsto jos paaiškinimo policijos pareigūnams nepateikimo, nepasirašymo ATP protokole ir Eismo įvykio schemoje aplinkybes, kurias teismas vertina kritiškai ir tai laiko subjektyvia pareiškėjos gynybos taktika, bei pažymi, kad jos dėstomos aplinkybės apie policijos pareigūnų padarytus grubius tarnybinių pareigų atlikimo ir neatlikimo pažeidimus iš esmės prieštarauja tiek nukentėjusiosios parodymams, tiek pačių liudytojų parodymams teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei kitai byloje esančiai rašytinei medžiagai, tai nepagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, be to, pateiktieji pareiškėjos argumentai nelaikytini sudarančiais teisinį pagrindą skundžiamo nutarimo panaikinimui, ar keičiantys ATP protokolo esmę, bei darantys administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą, todėl atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

Išanalizavus bylos medžiagą, teismas nenustatė fakto, kad pil. A. K. vengtų administracinės atsakomybės. Kaip tvirtina byloje esantis Bendrojo pagalbos centro 2009-02-26 raštas Nr. 41D-117, pareiškėja eismo įvykio dieną iš karto po eismo įvykio, t. y. 8 val. 10 min. pati telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą. Ta aplinkybė, kad pareiškėja itin aktyviai siekia įrodyti savo nekaltumą šioje byloje (žr. teismo posėdžio protokolą), teismo manymu, negali būti laikoma vengimu administracinei atsakomybei kilti, nes kiekvienas asmuo, kurio manymu, yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi konstitucinė teisę siekti tiesos nustatymo kiekvienu konkrečiu atveju bei įrodyti savo nekaltumą dėl jam pateikto kaltinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, taip pat į tai, kad pil. A. K. pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. padarė pirmą kartą, pažeidimo faktas rašytinių bylos įrodymų, pareiškėjos ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų pagrindu įrodytas pilnai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti pil. A. K. atžvilgiu taikant LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos - piniginės baudos 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų) vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Pil. A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-01-21 nutarimą Nr. E858790, kuriuo pil. A. K., vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, - pakeisti ir vietoje administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trijų mėnesių laikotarpiui, skirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų ) piniginę baudą.

Ši nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Egidija Smalakienė