Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. R. prašymą dėl turto administratoriaus skyrimo, suinteresuotieji asmenys – Vilniaus arkivyskupija, K. B., A. Š., E. R..

Aprašomoji dalis

n u statė:

Suinteresuoti asmenys A. Š., Vilniaus arkivyskupija, E. R. pateikė teismui atsiliepimus, kuriais sutinka, kad neįrengtos pastogės dalies administratoriumi būtų paskirtas M. T. R. (b.l. 30, 31-32,35).

Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2010-05-03 nutartimi (b.l. 38) pareiškėjo M. T. R. prašymą dėl administratoriaus skyrimo atmetė ir atsisakė skirti pareiškėją administratoriumi tų patalpų, kurios tiek jam, tiek suinteresuotiesiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad pagal CK XIV skyriaus nuostatas administratorius gali būti skiriamas ne jo paties, o kito asmens turtui administruoti. CK 4.84 str. 2 d. numato galimybę skirti administratorių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams administruoti, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, tačiau minėtais atvejais administratorių skiria ne teismas, o savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias turto administratoriaus paskyrimą. Panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti priešingai, atskirojo skundo argumentai prielaidų nesudaro.

Kito asmens turto administravimo sampratą pateikia įstatymų leidėjas – tai yra asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 str. 1 d.). Taigi turto administravimo teisiniai santykiai atsiranda asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuomet administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, o CK numatytais atvejais – ir administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.). Kito asmens turto administratoriumi gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. T. R. kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su prašymu paskirti jį pastate (duomenys neskelbtini) atskirai suformuotam nekilnojamojo turto daiktui – 69/1000 dalies pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastuoju turto administratoriumi, tvirtindamas, kad į šią neženklią pastogės dalį kitų asmenų nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Tokį faktą patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko, jo 11 punktas „Registro pastabos ir nuorodos“ (b.l. 13). Būtent pastaroji aplinkybė, pasak pareiškėjo, sudaro kliūtį likusios pastogės (palėpės) dalies savininkams (b.l. 5-13) naudotis šiuo nekilnojamuoju daiktu, t.y. atlikti neįrengtos pastogės pertvarkymo (jos padalinimo bendratučiams) ir kapitalinio remonto darbus.

Darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo tikslas ir esmė – kliūčių valdyti bei naudotis jam priklausančia neįrengta pastogės dalimi pašalinimas. Todėl šiuo atveju spręstinas ne pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo bendrojo naudojimo objektų (CK 4.82 str. 1 d.), efektyvaus tvarkymo (priežiūros) nustatymo klausimas, kaip tai iš esmės vertino pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl savivaldos organo prerogatyvos skirti administratorių, o šiame pastate esančios neįrengtos pastogės (palėpės), tame tarpe ir jos 67/1000 dalies, rekonstrukcijos įgyvendinimo klausimas. Tokią išvadą leidžia daryti sisteminė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. (1995-02-21 Nr. I-789, nauja redakcija 2010-01-05) bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. įtvirtinto bendrojo naudojimo objektų apibrėžimo analizė. Kaip matyti iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p., į bendrojo naudojimo patalpų sąvoką, be daugiabučio namo laiptinių, holų, koridorių galerijų, įeina ir palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Tačiau remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d., atskirais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruojamais nekilnojamojo turto objektais negali būti bendrojo naudojimosi patalpos, tame tarpe ir palėpės, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju didžioji dalis neįrengtos, tačiau identifikuotos kaip atskiras turtinis vienetas 336,56 kv.m. ploto pastogės (jos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turi savininkus, išskyrus nurodytą 67/1000 jos dalį, kuri nei vienam asmeniui kol kas nepriklauso. Kitaip tariant, ši pastogės dalis yra atskiro nekilnojamojo turto objekto dalis, todėl negali būti laikoma bendrojo naudojimo patalpa CK 4.82 str. 1 d. prasme, kuriai administratorius skirtinas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. bei Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 (2002-05-28 nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002-06-01) Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais.

Todėl teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atskirojo skundo argumentais, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju administratoriaus skyrimas priklauso savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo kompetencijai, nepagrįsta.

Tačiau vertinant, ar tokioje situacijoje, kai nekilnojamojo turto objekto dalies, kuri nėra bendrojo naudojimosi patalpomis, kitaip tariant, priklauso kitam (nenustatytam) asmeniui ar asmenims, savininkas nėra nustatytas (identifikuotas) ir išviešintas, valdymo bei naudojimosi trikdžiai gali būti pašalinti per turto administravimo institutą, juo paskiriant vieną iš idealiosios šios pastogės dalies savininkų, vadovautinasi būtent įstatymų leidėjo pozicija, išdėstyta CK XIV skyriaus nuostatose.

Viena vertus, kito asmens turto administratoriumi gali būti tik specialus subjektas, t.y. asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, tą imperatyviai nustato CK 4.237 str. 1 d. Pareiškėjas tokių duomenų, jog teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra įgijęs leidimą teikti administravimo paslaugas, o administravimas šio skyriaus prasme ir yra paslauga, nepateikė. Todėl kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nėra priskirtas prie subjektų, galinčių teikti administravimo paslaugas, rato, todėl vien dėl šios priežasties jo pareiškimas negalėtų būti patenkintas.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad jis administratoriumi gali būti paskirtas CK 4.75 str. pagrindu. Ši teisės norma bei numatyta joje teorinė galimybė paskirti administratorių, kilus bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių ginčui dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo bendru nuosavybės objektu, anaiptol nereiškia, kad juo turi būti skiriamas vienas iš bendraturčių. Priešingai, bendraturčio paskyrimas administratoriumi ginčo atveju, o ši teisės norma ir taikoma tik kilus bendraturčių ginčui teisme, neišvengiamai suponuotų interesų konfliktą, apie kurį kalbama CK 4.243 str., nustatančiame draudimus turto administratoriui. Dar daugiau, neidentifikavus 67/1000 dalies pastogės savininko (savininkų), toks ginčas, nagrinėtinas pagal CK 4.75 str. taisykles, tarp jo ir kitų pastogės dalių savininkų objektyviai net negali kilti. Todėl šiuos atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta. Sąlygos, kurias nustato įstatymas – laikinai paskirti administratorių, iki bus išspręstas ginčas CK 4.75 str. pagrindu, šiuo atveju nesusiklostė, o neįrengtos 67/1000 pastogės dalies padalinimas bendraturčiams, jų visų teisės požiūriu neidentifikavus, negali būti įgyvendintinas vadovaujantis CK 4.75 str. nuostatomis. Įstatymų leidėjo valia atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės (būtent tokio teisinio rezultato iš esmės siekiama) sprendžiamas pagal CK 4.80 str. taisykles.

Kolegija pasisako ir kitais aspektais. Teismo nutartimi skiriamo kito asmens turto administratoriaus kompetencija apribojama būtent to asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, o turto administratoriaus nurodytų teisių apimtis apibrėžta CK 4.240 str. ir 4.241 str. Teismo nutartyje nurodoma, į visą asmens turtą ar į jo dalį paskiriamas turto administravimas, taip pat detalizuojama turto administravimo rūšis (paprastas arba visiškas turto administravimas), ir gali būti nustatoma speciali turto administravimo teisių apimtis. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas kartu su kitais pastogės bendraturčiais siekia ne CK 4.239 str. įvardintų administravimo tikslų, kadangi jokių įrodymų apie pastogės fizinę būklę, gręsiančia turto praradimu, su pareiškimu teismui nepateikė. Priešingai, pateiktas į bylą pastogės atsidalijimo projektas (b.l. 14) bei suformuluoti pareiškime reikalavimai leidžia padaryti išvadą, kad siekiama atsidalinti iš bendrosios nuosavybės bei nustatyti realiąją šios pastogės dalį kiekvienam iš jos savininkų, tame tarpe ir apspręsti dar tik būsimo pastogės (palėpės) 67/1000 dalių savininko teises bei pareigas. Toks atsidalijimas, kolegijos vertinimu, byloje, nagrinėjamojoje pagal supaprastinto civilinio proceso taisykles, iš viso nėra galimas ar priimtinas, juo labiau, kad pats skunde apeliantas pripažįsta esant ginčų dėl pastogės dalies priklausomybės bei esant kitų, šioje byloje nedalyvaujančių butų ir patalpų savininkų name, kuriame yra ši pastogė. Pažymėtina ir tai, kad paskyrus pareiškėją savininko neturinčios pastogės dalies administratoriumi, suteikiant jam įgalinimus veikti ją atidalinant bendraturčiais ir spręsti su tuo susijusius procedūrinius klausimus, neabejotinai iškiltų interesų konfliktas, pareiškėjui veikiant ne išimtinai naudos gavėjo (būsimo pastogės dalies savininko ar savininkų, kuriems plane numatyta konkreti pastogės dalis) interesais, bet tenkinant ir savo bei trečiųjų asmenų (kitų pastogės bendraturčių) poreikius dėl vien jų pageidavimu ir sutikimu atliktino pastogės pasidalijimo natūra. Tačiau tokia situacija įstatymu yra draudžiama (CK 4.242 str. 2 d. ir 3 d., 4.242 str. 1 d. ir 2 d.).

Atskirojo skundo argumentas dėl nutarties apskundimo galimybės teisiškai neaktualus – pirmosios instancijos teismas skundą priėmė ir atsiuntė bylą peržiūrėti apeliacine tvarka. Todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 15,35 Lt (b.l. 56) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. T. R. 15 (penkiolika) litų 35 centus procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.