Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-31 · Administracinė byla Nr. I-2205-243/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-31
Bylos Nr.
I-2205-243/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Stulpinienė, Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
V. J. M.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, UAB „Edana“, E. P., A. K., J. T., V. J., R. K., J. N., G. G., R. G.
Administracinė byla Nr. I-2205-243/2007
Bylos kategorija 1.9Teismo procesinio sprendimo kategorija 61(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. J. M., atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Škimeliui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Edana“ atstovams Vytautui Gerikui, Petrui Žekiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P., A. K., J. T., V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, UAB „Edana“, E. P., A. K., R. K., J. N., G. G., R. G., J. T., V. J. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymo Nr. (4.1)-A1-610 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. J. M. skunde nurodo, jog jo motina F. M. (mirusi 1997-12-04) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise Palangos mieste (duomenys neskelbtini) valdė 1,05 ha žemės sklypą, kurio dalis (sklypas (duomenys neskelbtini)) sugrąžinta natūra. Teigia, jog likusioje turėtos žemės dalyje yra pastatytas sandėlis, (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog tarp sandėlio ir jo sklypo, (duomenys neskelbtini), yra asfaltuotas kelias, už kurio yra apie penkių metrų pločio neužstatytas žemės ruožas, einantis iki jo sklypo. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės prašė šią žemę jam sugrąžinti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, nes prie pastato (duomenys neskelbtini) nėra suformuoto konkrečias ribas turinčio sklypo. Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymu Nr. (4.1)-A1-610 šis žemės ruožas buvo priskirtas prie pastato (duomenys neskelbtini), nustatytos jo ribos, dydis, apribojimai. Mano, jog įsakymas turėtų būti panaikintas, nes žemės sklypo planas, remiantis teisės norminiais aktais, turi būti parengtas pagal detalųjį planą, kuris, pareiškėjo nuomone, nebuvo parengtas ir patvirtintas. Pareiškėjas argumentuoja, jog Palangos centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, sklypo (duomenys neskelbtini) dydis, ribos ir apribojimai nebuvo nustatyti, nes iš aiškinamojo rašto matyti, jog buvo suplanuoti trys sklypai Nr. 98, Nr. 99, Nr. 100, besiribojantys su teritorija, kurioje yra pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001-12-27 sprendimo Nr. 189 1 punktu buvo sustabdytas detaliojo plano galiojimas teritorijoje Klaipėdos pl. ir Pirties gatvių pietvakarių kampe. Mano, jog ginčo teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano, todėl, neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, nepagrįstai suformuotas ginčo žemės sklypas. Taip pat nurodo, kad į jo žemės sklypą galima patekti tik per teritoriją, kuri priskirta pastatui (duomenys neskelbtini). Žemės servitutas nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o ne tik detaliuoju planu, kaip tai reglamentuoja teisės aktai. Be to, teigia, kad pastato (duomenys neskelbtini) savininkų suderintas servitutas rodo, jog ruožas tarp asfaltuoto kelio ir jo sklypo (duomenys neskelbtini) nėra reikalingas šiam pastatui, todėl ginčo žemės ruožas nėra valstybės išperkamas.

Prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymą Nr. (4.1)-A1-610, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis, ribos ir apribojimai bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių rengti detalųjį planą siekiant prijungti laisvos (neužstatytos) žemės ruožą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka. Teigia, jog skundžiamas įsakymas neprieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, o žemės sklypo brėžinį suderino Palangos miesto žemėtvarkos skyrius. Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, kol neįrodyta, jog ginčijama teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu (b.l. 164-165).

Tretysis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka (b.l. 104).

Tretysis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka (b.l. 105).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Edana“ atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, siūlo jo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į visą motinos turėtą žemės sklypą. Teigia, jog nuosavybės teisės jam atkurtos 1997-08-11, todėl pareiškėjas galėjo teismine tvarka ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Pažymi, jog Klaipėdos pakritęs viršininko administracija 2006-11-03 sutartimi jai yra išnuomojusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį, kuri reikalinga įmonės funkcionavimui užtikrinti (b.l. 106-108).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, siūlo jo netenkinti. Nurodo, jog žemės sklypas yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, įregistruotas registre ir išnuomotas pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkams (b.l. 112-113).

Tretieji asmenys E. P., A. K., J. T., V. J. ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Edana“ atstovai Vytautas Gerikas, Petras Žekys siūlo skundą nepatenkinti tais pačiais motyvais, kuriuos išdėstė atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas V. J. M. ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymą Nr. (4.1)-A1-610, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, dydis, ribos ir apribojimai bei prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių rengti detalųjį planą siekiant prijungti laisvos (neužstatytos) žemės ruožą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausė pareiškėjo motinai F. M. (b.l. 79, 80), kuri testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui (b.l. 81, 82).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada grindžiama ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams.

Klaipėdos apskrities viršininko 2001-02-21 sprendimu Nr. 514 F. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0809 ha žemės sklypą (iš bendro sklypo ploto 0,2809 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sprendime nurodyta, jog nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,2000 ha žemės – yra atkurtos anksčiau, t.y. 1992-06-18 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 126, o nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,7691 ha – bus atkurtos vėliau piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Iš administracinėje byloje esančios nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos matyti, jog F. M. prašė atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant ją visą natūra ir pareiškėjas nesinaudoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pakeisti motinos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Aptartų teisės normų pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises natūra, todėl jos turi teisęs kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Respublikos ABTĮ 5 straipsnis).

Byloje esantys duomenys įrodo, jog pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo dalyje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymu Nr. (4.1)-A1-610 yra suformuotas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga (b.l. 24, 25), besiribojantis su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, ir jame ginčijamu įsakymu yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis į pareiškėjo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 82). Sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatytas sandėlis. Tarp sandėlio ir pareiškėjo sklypo yra su sandėliu besiribojantis asfaltuotas pravažiavimas ir už jo (iki pareiškėjo sklypo) apie penkių metrų pločio neužstatytas žemės ruožas, kurį pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės prašė jam grąžinti kaip laisvą (neužstatytą) žemę.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 buvo patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Iš administracinėje byloje esančios jo ištraukos (b.l. 83) matyti, kad detaliuoju planu suformuotas kvartalas Nr. 62, kuriame suformuoti žemės sklypai Nr. 98, 99, 100, besiribojantys su teritorija, kurioje yra pastatas (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo žemės sklypas Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu nebuvo suplanuoti. Nei vienas iš trijų suformuotų sklypų nepriklauso pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Vadinasi, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje nebuvo suformuotas detaliuoju planu, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, jog detalusis teritorijų planavimas – tai savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Šią nuostatą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31.3 punktas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo planas turi būti parengtas pagal patvirtintą detalųjį planą. Pažymėtina ir tai, jog Palangos miesto tarybos 2001-12-27 sprendimu Nr. 189 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių sustabdymo“ buvo sustabdytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano 1 punkto galiojimas, susijęs su sprendiniais, esančiais ginčo teritorijoje, t.y. Klaipėdos pl./Pirties g. pietvakarinis kampas (b.l. 84-86). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog detaliuoju planu nesuformavus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir tarybos sprendimu sustabdžius ginčo teritorijos planavimo veiksmus, negalėjo būti priimtas ir ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymas Nr. (4.1)-A1-610, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis, ribos ir apribojimai, nustatytas servitutas.

Ginčijamo įsakymo 8.1 punktu žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo nustatytas kelio servitutas (b.l. 96), kuriuo patenkama į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punkte numatyta, kad servitutai nustatomi rengiant detaliuosius planus. Šiame punkte taip pat nurodyta, jog teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį suteikiama naudotis Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apskrities viršininkas savo sprendimu - administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus: tame tarpe 1) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 2) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės taip pat numato, jog žemės servitutai gali būti nustatomi pagal planavimo dokumentą (detalųjį planą). Taisyklių 4 punkte taip pat numatyta, jog teritorijų planavimo dokumento rengėjas, suprojektavęs servitutą teritorijų planavimo dokumente, apie suprojektuotą servitutą raštu informuoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininką. Pareiškėjas skunde nurodė, jog apie skundžiamą įsakymą, kuriuo nustatytas servitutas, nežinojo. Atsakovas nepateikė šį pareiškėjo teiginį paneigiančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse nurodytas subjektas, galintis nustatyti servitutus, yra apskrities viršininkas. Šioje byloje tokį sprendimą priėmė savivaldybės administracijos direktorius, kuris pagal nutarimo 5 punkto antrąją pastraipą per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo juos ir prašymą nustatyti servitutą turėjo pateikti apskrities viršininkui. Byloje nėra pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad nustatant žemės servitutą buvo laikytasi nutarime nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto pranešimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas nepriskiriamas tiems asmenims, kuriems ginčijamas įsakymas turėjo būti įteiktas privalomai, todėl įstatymu nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo skaičiuojamas nuo tada, kada jis sužinojo apie pažeistą teisę. Pareiškėjas ginčija 2006-07-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. V. J. M. nurodė, jog tik iš kitų asmenų sužinojo apie ginčijamą įsakymą ir šis jo teiginys nepaneigtas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-08-02 jis kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas informuoti, ar yra patvirtintos pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, eksploatacijai reikalingo sklypo ribos (b.l. 94) bei kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2006-09-08 nutartimi atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad nesilaikyta išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (b.l. 26-27). Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-09-15 pateiktame atsakyme nurodyta, jog ginčijamas įsakymas yra pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, pareiškėjui ginčijamo įsakymo kopija neįteikta (b.l. 95). Nustatyta, jog V. J. M., vykdydamas teismo nutartį, 2006-11-02 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl Palangos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kuri 2006-11-14 raštu Nr. 3B-(7.5)-M-951-1375 skundą persiuntė nagrinėti Klaipėdos apskrities viršininkui (b.l. 28-29), o šis 2006-11-27 rašte Nr. GS-633-(3.3-3.5) nurodė, kad skundą persiuntė nagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijai (b.l. 30). Byloje nėra duomenų, kad Palangos miesto savivaldybės administracija būtų pareiškėjui pateikusi atsakymą, todėl jis vėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o dėl jos 2007-01-30 pateikto atsakymo Nr. 3B-(7.5)-M-62-125 Palangos miesto apylinkės teismui 2007-02-27 pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo (b.l. 3-5). Specialioji teisėjų kolegija 2007-05-14 nutartimi nutarė, jog ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, nesilaikant neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (b.l. 65-67). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šioje byloje nagrinėjamą skundą pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Jo veiksmai laikytini aktyviais, siekiant apginti pažeistą teisę, tačiau jis buvo klaidinamas ne tik administravimo subjektų, kurie jam nepateikė ginčijamo įsakymo, bet ir teismo, kuris nurodė neteisingą ginčo sprendimo tvarką. Praleistas šioje byloje skundo padavimo terminas atnaujintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 34 straipsniu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę ginčyti savo pažeistą teisę, o ginčo teritorija, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, nebuvo suplanuota detaliuoju planu, ginčijamo sprendimo priėmimo metu teritorijos planavimas sustabdytas Palangos savivaldybės tarybos sprendimu, o servitutas nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymas Nr. (4.1)-A1-610 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas šio žemės sklypo dydis, ribos ir apribojimai, neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 2 punktu.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises į laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, dėl laisvos ( neužstatytos ) žemės prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turi patikrinti, ar yra visos sąlygos ir prielaidos išspęsti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nustatyta tvarka jį spręsti. Pareiškėjo skundo reikalavimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti. Skundo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti prašymą pareiškėjo V. J. M. ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl panaikinimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymo Nr. (4.1)-A1-610,

pareiškėjo V. J. M. skundą patenkinti iš dalies,

panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymą Nr. (4.1)-A1-610 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangos mieste“,

palikti nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Palangos savivaldybės administracijos direktorių rengti žemės sklypo detalųjį planą nuosavybės teisių atkūrimui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas