Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1569-259/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
2S-1569-259/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01488-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1569-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01488-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.;3.4.5.11.;3.5.20.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. pateikė skundą dėl antstolio A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr. S-19002846 2-ąjį punktą, kuriuo pareiškėjui priklausantis 3,1832 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 61 560 Eur. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 10 d. UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr.18/01-022K žemės sklypo vertė nustatyta 68 400 Eur, per keturiolika mėnesių, kaip nurodyta 2019 m. kovo 27 d. patvarkyme, nekilnojamojo turto rinkoje esminių kainų pokyčių neįvyko, taigi laikoma, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė iš esmės nepasikeitė. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo žemės sklypo kainą nustatyti 61 560 Eur.

2. Antstolis A. A. 2019 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-19004143 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad UAB „Inreal“ pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vertė yra 68 400 Eur. Antstolis skundžiamu patvarkymu turtą įkainojo 61560 Eur ir pagrįstai nurodė, jog nustatyta turto 68 400 Eur vertė yra per didelė. Žemės sklypo nenupirko nei iš pirmųjų varžytynių, kuriose turto pardavimo kaina buvo 54 720 Eur (80 proc. nuo turto įkainojimo), nei iš antrųjų varžytynių, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 41 040 Eur (60 proc. nuo turto įkainojimo). Neįvykusiose antrosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, išieškotojas sutikimo perimti turtą nepareiškė. Antstolio nuomone, turto įkainavimas 10 proc. mažesne suma atitinka realias rinkos kainas ir nepažeidžia nei išieškotojo, nei skolininko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų atmetė.

4. Teismas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatė, kad žemės sklypo, iš kurio antstolis vykdo išieškojimą, ekspertizė UAB „Inreal“ atlikta 2018 m. Iš varžytynių parduodamo turto kaina išieškojimo proceso metu keitėsi vadovaujantis LR CPK 718 straipsnio, 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

5. Teismas nurodė, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Siekiant realizuoti žemės sklypą, nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl teismas padarė išvada, kad pirkėjams siūloma parduodamo turto kaina yra nepatraukli ir per aukšta.

6. Teismas vertino, kad antstolis pagrįstai perkainojo siekdamas šį turtą padaryti patrauklų pirkėjams, nustatydamas žemės sklypo vertę 61 560 Eur. Laikydamasis pirkėjams nepatrauklios kainos, antstolis akivaizdžiai pažeistų išieškotojos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ interesus, kadangi turtas nebūtų parduotas ir iš jo nebūtų patenkinti išieškotojo reikalavimai.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, remiantis CPK 704 straipsnio nuostatomis, ir būdamas įsitikinęs, kad parduodamo turto kaina yra kita, nei nustatyta antstolio, galėjo pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau tokių veiksmų neatliko. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad antstolio nustatyta turto vertė neteisinga, jokių objektyviai kitokią realią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, kurie paneigtų antstolio nustatytą turto vertę.

8. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog skundo motyvai neteikia pagrindo išvadai, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo turto, būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį, antstolio 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr. S-19002846 2-ąjį punktą, kuriuo pareiškėjui priklausantis turtas įkainotas 61 560 Eur, ir įpareigoti tinkamai atlikti turto perkainavimo procedūrą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiamu patvarkymu žemės sklypas įkainotas 61 560 Eur, t. y. 10 proc. mažesne kaina nei nustatyta ekspertizės aktu. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, jog antstoliui kilo abejonių dėl žemės sklypo kainos, dėl ko jis savo iniciatyva privalėjo skirti ekspertizę. Tai atitinka CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

9.2. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Šiuo atveju teismas savo pareigos tinkamai neatliko. Nustatant apeliantui priklausančio turto vertės procedūrą, buvo pažeistos teisės normos bei apelianto nuosavybės teisės.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo antstolis A. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Antstolis, vadovaudamasis LR CPK 681 straipsnio 1 dalimi, gali turtą įkainoti pats, atsižvelgdamas į rinkos kainas. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju antstoliui nekilo abejonių dėl žemės sklypo įkainojimo. Skolininkas savo teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo taip pat nepasinaudojo.

10.2. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, vadovavosi objektyvia aplinkybe, t. y., tuo, kad žemės sklypu nesidomėjo nei vienas potencialus pirkėjas, kai turto pardavimo kaina buvo nustatyta 41 040 Eur (60 procentų nuo pradinio turto įkainojimo). Įstatymas neįpareigoja antstolio perkainojant turtą būtinai skirti naują ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Toks teisės normos aiškinimas yra nesuderinamas su ekonomiškumo principu, kadangi kiekvieną kartą skiriant ekspertizę būtų dirbtinai didinamos vykdymo išlaidos.

11. Daugiau atsiliepimų atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio 2019 m. kovo 27 d. priimto patvarkymo Nr. S-19002846 „Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo“ teisėtumo klausimas.

14. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 26 dėl 319 205,01 Eur skolos išieškojimo priverstinai parduodant hipoteka įkeistą turtą iš varžytynių, skolininkas V. J., išieškotoja - UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2011 m. spalio 3 d. surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – 3,1832 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) (v. b. 8-9, 15, 110-111, 121-122). Siekiant nustatyti areštuoto turto vertę, antstolio užsakymu UAB „Inreal“ atliko žemės sklypo vertinimą ir 2018 m. kovo 12 d. pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 18/01-022K, pagal kurį minėto turto rinkos vertė nustatyta 68 400 Eur. Remdamasis ekspertizės išvada, antstolis 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-18003087 įkainojo pareiškėjo turtą 68 400 Eur (v. b. 274). Pirmosiose varžytynėse, kurių pradžia paskelbta 2018 m. balandžio 18 d., pradinė nurodyto žemės sklypo kaina buvo 54 720 Eur; šios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (v. b. l. 360-301, 317). Antrosios varžytynės, kurių pradžia paskelbta 2018 m. spalio 3 d. ir kuriose žemės sklypas buvo įkainotas 41 040 Eur, taip pat neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (v. b. l. 259, 365). Išieškotojai atsisakė perimti skolininko turtą ir prašė antstolį tęsti priverstinį vykdymą. Antstolis 2019 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19002846, kuriuo patvarkė tęsti vykdymo veiksmus parduodant iš varžytynių įkeistą turtą ir skolininkui priklausantį žemės sklypą įkainojo 61 560 Eur, t. y. nustatė 10 procentų mažesnę kainą, nei buvo nustatyta pradinė turto vertė.

15. Pareiškėjas V. J., nesutikdamas su iš varžytynių parduotino turto įkainojimu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. S-19002846. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui. Marijampolės apylinkės teismas, nenustatęs antstolio procesinių veiksmų pažeidimo, 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

16. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvados, jog antstolis nepažeidė įstatymo reikalavimų dėl iš varžytynių parduotino turto įkainojimo, netinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę bei netinkamai taikė CPK 681 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka.

17. Apeliantas teisus, teigdamas, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, CPK 594 straipsnis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

19. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (K. v. S., no. 57239/00, 10 July 2007).

21. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.

22. CPK 681 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos; jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos; jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės (CPK 722 straipsnio 2 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydamas dėl CPK 723 straipsnio 3 dalies taikymo (netaikymo) vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015, išaiškino, jog vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus.

24. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje, išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais. Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju areštuoto turto vertės automatinis sumažinimas 10 procentų, tęsiant priverstinį ieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių, negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymu.

25. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, antstolio veiksmai hipotekos kreditoriui atsisakius paimti turtą neįvykus antrosioms varžytynėms, netaikant CPK 681 straipsnyje įtvirtintų turto įkainojimo taisyklių ir sumažinant parduodamo turto kainą iki 10 proc. pradinės turto kainos, neteisėti, todėl skundžiama antstolio 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr. S-19002846 dalis dėl turto įkainojimo naikintina (CPK 594 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų, kurie neturi reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.

27. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis tinkamai įvykdė areštuojamo turto vertės nustatymo procedūrą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio A. A. 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo „Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo“ Nr. S-19002846 dalį, kuria V. J. priklausantis 3,1832 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 61 560 Eur (patvarkymo 2 punktas).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas