- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-527-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15748-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo ieškovė M. M. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą (paramą) po 400 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad mokosi KTU Dizaino ir technologijų fakulteto studijų kurse, jokių pajamų neturi, užsidirbti pragyvenimui neturi galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones priteisė iš atsakovo A. M. laikiną išlaikymą M. M. po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-11-07) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad nors ieškovė yra pilnametė, tačiau mokosi dieniniame skyriuje KTU, todėl įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs išlaikyti ir yra reikalinga paramos tikslu įgyti pirmąjį aukštąjį išsislavinimą. Teismas nepriteisė prašomos laikino išlaikymo sumos po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgdamas į tai, jog byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti esamoje situacijoje pakankama suma yra 200 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą atmesti. Mano, kad nagrinėjamu atveju netaikytina CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma, reglamentuojanti nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą, nes byloje nagrinėjamas pilnamečio vaiko išlaikymo klausimas. Nurodo, kad sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, be to, teismui neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų bei nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių, negalima spręsti ar pilnamečiam vaikui būtina parama, o pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, negalima priteisti laikiną išlaikymą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, tačiau teismas ginčijamoje nutartyje iš esmės įvertino įrodymus - nurodė, kad ieškovė mokosi dieniniame skyriuje, yra užimta, negali savęs išlaikyti. Apelianto nuomone, toks išankstinis įrodymų vertinimas, neišklausius atsakovo pozicijos, neišsiaiškinus reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su paramos būtinumu, yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad įstatymas numato tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), išlaikyti pilnamečius vaikus įstatymas pareigos nenumato, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai (laikino išlaikymo priteisimas) pilnamečių išlaikymo bylose turi būti sprendžiami nesutapatinant paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) instituto su nepilnamečių vaikų išlaikymo institutu, nepažeidžiant šalių, pilnamečių asmenų, lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis, CPK 17 straipsnis). Teigia, kad teismas neargumentavo, kaip gali pasunkėti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, jeigu tokia parama būtų ieškovei priteista, be to, jis - atsakovas turi nuolatines pajamas, todėl bus visos galimybės tokio sprendimo įvykdymui. Mano, jog priteisus paramą ieškovei nukentėtų kitų jo – atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų interesai, be to, nukentėtų ir paties atsakovo interesai, nes jam nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas, todėl jo gaunamos pajamos nesudaro galimybių teikti pilnametei dukrai išlaikymą. Apelianto nuomone, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsakovo neinformavęs, pažeisdamas CPK 147 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. M. ir tretysis asmuo I. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Išlaikymo, o tiksliau paramos pilnamečiam vaikui priteisimo bylose CK 3.65 straipsnis netaikomas, nes jis reglamentuoja laikino materialinio išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė jau yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir mokosi aukštojoje mokykloje, ir be pagrindo sutapatino nepilnamečių vaikų išlaikymo institutą ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, institutą, dėl ko prilygino pilnametį asmenį, besimokantį aukštojoje mokykloje, nepilnamečiam asmeniui. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui priteisimo, nustatytini kiti teisiškai reikšmingi faktai, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia tik įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir panašiai), taip pat įvertinęs tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta.
Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, laikinoji apsaugos priemonė – laikino materialinio išlaikymo priteisimas, taikoma kai būsimo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo neinformavęs atsakovo. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi teisė spręsti, ar būtina apie prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovui, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui.
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės M. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.