Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. F. (S. F.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. eB2-749-479/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Netlita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto S. F. atskirąjį skundą. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės ir bankroto bylų iškėlimo santykio ir ypatumų, yra nurodęs, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 str. 1 d.); bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai – priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 4, 5 d.). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Taigi, teismo nutartis iškelti bankroto bylą sukelia tam tikrų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių, nuo jos priėmimo pradedamos vykdyti bankroto procedūros.

Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 str.). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iškelti bankroto bylą skolininkui UAB ,,Netlita“ prašė ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), ieškovas BUAB „Kauno popierius“ ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, „JUWAL EXPORT–IMPORT“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perdavė bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2015 m. balandžio 3 d. ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiėmė savo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nurodydamas, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolingas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Nestlita“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Eurobankrotas“. Nutartis įsiteisėjusi. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinto kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 26 d. nutartimis. S. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, motyvuodamas tuo, kad vadovaujantis CPK 305 straipsniu, atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys, o apeliantas nėra įtrauktas į BUAB ,,Netlita“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavęs apeliantas nesutikimą su minėtomis teismo išvadomis grindžia tuo, kad jis yra bankrutuojančios įmonės akcininkas ir kreditorius, buvęs BUAB „Netlita“ vadovas, todėl teismas turėjo pareigą savo iniciatyva įtraukti jį trečiuoju asmeniu ir priimti atskirąjį skundą.

Kaip minėta, po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui adresuotą raštą, kuriame nurodė, kad jis yra BUAB „Netlita“ kreditorius, turintis 111 969,44 Eur finansinio reikalavimo teisę. Tačiau iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad teismas nutartimi nėra patvirtinęs S. F. finansinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas kaip kreditorius nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir negali naudotis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis, taigi ir pateikti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis yra atsakovo BUAB „Nestlita“ akcininkas, taip pat iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovo vadovu. Pažymėtina, kad ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo savo iniciatyva įtraukti apelianto į bylą trečiuoju asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nereglamentuoja klausimų, susijusių su dalyvaujančiais bankroto byloje asmenimis, todėl jie spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Lietuvos apeliacinis teismas bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl trečių asmenų įtraukimo į bylą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-645-330/2015, 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2014), formuoja praktiką, kad asmenys, siekiantys įstoti į bankroto bylą po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, turi pateikti teismui pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodydami įstojimo į procesą pagrindą (materialųjį teisinį ryšį su bankroto byla) ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šį procesinį klausimą teismas būtų turėjęs išspręsti atitinkamai nutartimi arba rezoliucija (CPK 290 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog apeliantas, būtų kreipęsis dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ar kad jis būtų įtrauktas į bylą motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti į bankroto bylą neįtraukto S. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Nestlita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.