- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- I-507-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02106-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.16.2Tarnybinės nuobaudos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. J., atsakovės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atstovui Jurui Kilijonui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams Gintarei Burokienei, Gintarui Motuzui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. prašymą dėl administracinio akto panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015-10-08 įsakymą Nr. 6-79 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektoriaus J. J. nubaudimo".
Prašyme (t. I, b.l. 3-7) nurodė, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015-10-08 įsakymu Nr. 6-79 (toliau – ir Įsakymas) jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teigia, jog Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus 2015-09-23 tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su nuteistojo J K. priežiūra" Nr. TT-19 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuoti jo padaryti pažeidimai. Pareiškėjas teigia, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokias Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos nuostatų, pareigybės aprašymo ar kitų įstaigos vidaus rekomendacijų, nustatančių imperatyvias elgesio taisykles, jis pažeidė, todėl nežino tarnybinio nusižengimo, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda, ribų. Teigia, jog nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiais, kad 2014-11-17 individualiame probuojamojo J. K. priežiūros plane Nr. 01SK-3504 nebuvo nustatyta priemonė – elektroninėmis priemonėmis kontroliuoti teismo įpareigojimą nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nebuvo vykdoma probuojamajam nustatyta priemonė – apsilankymas probuojamojo gyvenamojoje vietoje nuo 2014-11-13, t.y. nuo probuojamojo įrašymo į įskaitą dienos, o Individualus probuojamojo priežiūros planas pildomas netinkamai, rengiant teikimų projektus teismui dėl probuojamojo J. K. nebuvo bendradarbiaujama su probuojamojo darbdaviu ir nepasinaudota teise gauti informaciją apie J. K. darbo režimą ir grafiką, nevykdytas Duomenų ir informacijos apie ypatingus įvykius, susijusius su Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų veikla, rinkimo, perdavimo bei reagavimo į ypatingus įvykius taisyklių 4 priedo reikalavimas, todėl mano, jog jie yra nepagrįsti. Nurodo, jog apie sugadintą elektroninio stebėjimo įrangą jis pranešė nedelsdamas, tik užfiksavęs jos sugadinimo faktą. Pažymi, jog funkcijas, susijusias su elektroninio stebėjimo įranga „Serco", jis vykdo nepaisant to, kad su šia programa dirbti nėra apmokytas. Teigia, kad jam pavestų funkcijų vykdyti kitaip jis negalėjo dėl tuo metu jam tekusio darbo krūvio. Mano, kad Įsakymo motyvuojamąja dalimi laikoma Išvada neatitinka jai keliamų turinio reikalavimų, nes joje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nenurodyta, kuo pasireiškė jo kaltė, nenustatytos egzistavusios objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašymo reikalavimą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos (toliau- Tarnyba) atsiliepime į prašymą (t. I, b.l. 39-40) nurodyta, jog Tarnyba su prašymo reikalavimu nesutinkama ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog Įsakymas buvo priimtas, vykdant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnybinio patikrinimo Išvados siūlymų 3.2. punktą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu jo išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 47-50) nurodyta, jog jis su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog Tarnybos Probacijos skyrius vykdo nuteistojo J. K. priežiūrą. Nuteistąjį J. K. teismas įpareigojo per 15 dienų nuo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus, per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su jo darbu ar mokymusi. Nuteistajam sutikus, nuo 2015-04-22 iki 2015-07-22 teismo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 20.00 val. iki 06.00 val. turėjo būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo įrangos „Serco" pagalba. Pareiškėjas nuteistojo J. K. priežiūrą vykdo nuo 2014-11-18. Teigiama, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-07-15 paros (savaitės) įvykių suvestinėje buvo užfiksuota, jog Tarnybos Probacijos skyriaus patalpose apžiūrint nuteistajam J. K. uždėtą asmens identifikavimo įtaisą (toliau - PID), buvo pastebėta, jog jis yra sugadintas. Teigiama, jog informacija apie sugadintą PID buvo pateikta, kai 2015-07-14 pažeidimas pareiškėjo buvo pastebėtas ir apie jį informuota Tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojai. Teigiama, kad įvertinus Individualų probuojamojo J. K. priežiūros plano pildymą, buvo konstatuota, jog jis pildomas netinkamai: neįrašyta vykdoma priemonė ir jos intensyvumas, įrašai neįskaitomi, nepasirašoma nustatytose skiltyse, nenurodyti asmens duomenys, tekstas braukomas, nepažymėta, kad buvo ruošiami teikimų projektai teismui, nebendradarbiauta su probuojamojo darbdaviu ir nepasinaudota teise gauti informaciją apie probuojamojo darbo režimą ir grafiką, nors buvo renkami duomnys apie probuojamojo darbovietes. Du kartus buvo teikiami teikimai teismui dėl probuojamojo J. K. grąžinimo į pataisos namus atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį už teismo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose nevykdymą, tačiau jie netenkinti, teismui pripažinus, jog nuteistasis kitus teismo paskirtus įpareigojimus vykdo, o įpareigojimo būti namuose paskirtu laiku nevykdymas nepiktybiškas. Mano, kad pareiškėjas jam priskirtas funkcijas atliko neatsakingai, neišnaudojo visų galimybių surinkti išsamią informaciją apie probuojamojo galimai padarytus pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos sprendimų priėmimui dėl tolimesnės šio asmens priežiūros vykdymo. Nurodo, jog patikrinus Tarnybos Probacijos skyriaus 2015 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos duomenis, nustatyta, kad nuo 2015-07-02 (įvyko ypatingas įvykis - PID mechaninis pažeidimas) iki 2015-07-14 (paaiškėjo ypatingas įvykis) pareiškėjas dirbo visas 8 darbo dienas. Pažymi, kad apie ypatingą įvykį Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pranešta, praėjus 12 dienų po ypatingo įvykio dienos. Teigia, jog tokiu būdu buvo pažeistos Duomenų ir informacijos apie ypatingus įvykius, susijusius su Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų veikla, rinkimo, perdavimo bei reagavimo į ypatingus įvykius taisyklių nuostatos, numatančios, kad apie ypatingą įvykį privaloma pranešti jam įvykus. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl darbo krūvio, bei nemokėjimo dirbti su sistema „Serco" bei nebuvimo sistemos „Serco" stebėjimo intensyvumo nustatymo yra nepagrįsti. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2015-07-02 iki 2015-07-14 elektroninės apykojės sugadinimo faktas nebuvo pastebėtas, o Individualiame probuojamojo priežiūros plane nėra jokių įrašų, galinčių patvirtinti, jog darbas su šiuo asmeniu buvo dirbamas. Pažymi, kad pareiškėjas turi prieigos kodą prie sistemos „Serco", todėl galėjo stebėti sistemos pakitimus. Teigia, kad patikrinti „Serco" sistemos rodmenis ir būseną pakanka kelių minučių, todėl mano, jog tokie veiksmai negalėjo ypatingai padidinti pareiškėjo darbo krūvio. Mano, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-07-22 J. K. elgesio kontrolė ir priežiūros planavimas buvo nepakankama dėl pareiškėjo kaltės (aplaidumo), nes jis netinkamai vykdė jam pavestas tarnybines funkcijas, todėl pripažinta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, institucijos atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015-10-08 įsakymo Nr. 6-79 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektoriaus J. J. nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už veiką, kurią atsakovė kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą pareiškėjui einant Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijaus skyriaus inspektoriaus pareigas.
Sprendžiant klausimą, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, būtina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus duomenis ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.).
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, kur tarnybinis nusižengimas aiškinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, o būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus detalizuojamos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) nuostatomis.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose taip pat yra išaiškinęs, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus, motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A8-640/2004; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011 ir kt.).
Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau- Statutas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-03-01 iki 2016-01-01), bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-01). Statuto 30 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Ji skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai reiškia, jog sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui (Kalėjimų departamento direktorius – Kalėjimų departamento administracijos padaliniui), atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pataisos pareigūno tarnybinio nusižengimo. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, o teisingumo ministras – ir Kalėjimų departamente atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui, atsižvelgia į teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius (Statuto 30 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Probacijos tikslą ir principus, probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą reguliuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Probacijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2015-09-01) 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Konkretaus probuojamojo priežiūros vykdymo tvarka, priemonės ir terminai nustatomi Individualiame probuojamojo priežiūros plane, kurį, dalyvaujant probuojamajam, sudaro probuotojas (2 straipsnio 1 dalis). Probuojamasis su Individualiu probuojamojo priežiūros planu supažindinamas pasirašytinai, jam suprantamai išaiškinamos teisės ir pareigos (13, 14 straipsniai, 17 straipsnio 5 dalis). Probacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos leidžia teismo įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymą stebėti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Probacijos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintas probuojamojo priežiūros planavimas. Individualiame probuojamojo priežiūros plane turi būti nustatytos priemonės, padėsiančios probuojamajam laikytis ar įvykdyti teismo nustatytas pareigas, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, ir jų įgyvendinimo terminai; probuojamojo elgesio kontrolės priemonės ir jų vykdymo intensyvumas (Probacijos įstatymo 17 straipsnio 2, 3 punktai). Detali Individualaus probuojamojo priežiūros plano rengimo tvarka nustatyta Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-27 Nr. IR-175 (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 21 punkte nurodyta, kad probuojamojo elgesio kontrolės priemones ir intensyvumą planuoja priežiūros plano rengėjas ir priežiūros plano 12.1 punkte įrašo savo pareigas, vardą ir pavardę, taip pat pasirašo. Tvarkos aprašo 22 punkte numatyta, kad probuojamųjų elgesio kontrolės priemonės ir intensyvumas paprastai keičiamos atsižvelgiant į tai, kaip probuojamasis įgyvendina priežiūros plano 7 punkte nustatytas resocializacijos formas (priemones), vykdo probacijos sąlygas, ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos didėjimą ar mažėjimą. Naujos probuojamojo elgesio kontrolės priemonės ir (ar) pakeistas jau nustatytų priemonių intensyvumas nurodomi priežiūros plano 12.3 punkte.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Probacijos skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su nuteistojo J. K. priežiūra, buvo pradėtas 2015-07-27 ir atliktas, vykdant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-07-27 nurodymą. Tarnybinė nuobauda pastaba pareiškėjui paskirta už tai, kad būdamas Tarnybos Probacijos skyriaus inspektoriumi, pareiškėjas nesilaikė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų (pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų valstybės tarnautojo pareigų (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), netinkamai atlikdo tarnybines funkcijas, nustatytas Probacijos skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto šios įstaigos direktoriaus 2015-01-27 įsakymu Nr. 4-11, 7.2 papunktyje (teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Probacijos skyriaus priežiūroje esantiems asmenims įstatymų ar teismo paskirtų pareigų, įpareigojimų ar draudimų bei jų elgesio kontrolę ir priežiūrą), rengdamas ir tvarkydamas Individualų probuojamojo J. K. priežiūros planą, nesivadovavo Tvarkos aprašo 21 ir 22 punktų nuostatomis.
Byloje esantys įrodymai (t. I, b.l. 19-37) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-11-18 iki 2015-08-24 pareiškėjas vykdė probuojamojo J. K. priežiūrą.
Nors pareiškėjas teigia, jog Individualaus probuojamojo J. K. priežiūros plano 12.3 punkte (2015-04-22 įrašas) priemonė dėl teismo įpareigojimo nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose kontrolės elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo įrašyta, Individualiame probuojamojo J. K. priežiūros plane tokio įrašo nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog priemonę lankytis probuojamojo namuose 1 kartą per tris mėnesius jis vykdė 2015-02-02, 2015-03-16, 2015-04-15, 2015-07-17 bei apie tai pažymėjo Individualaus probuojamojo priežiūros plano 12.1. punkte, tačiau Individualaus probuojamojo priežiūros plano 12.1. punkto įrašuose (t.I, b.l. 33) tokios žymos nėra. Individualaus probuojamojo priežiūros plano 12.4. punkto įrašai (t. I, b.l. 35-37) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-11-27 iki 2015-07-14 priemonė lankytis probuojamojo gyvenamojoje vietoje buvo vykdyta tik 2015-02-02 (t.I, b.l. 35).
Iš Individualaus probuojamojo priežiūros plano turinio (t.I, b.l. 19-37) matyti, jog 12.1 punkte neįrašyti pareiškėjo asmens duomenys, nepasirašyta, 12.1 punkto skiltyje „Priemonė" įrašytas tekstas išbraukytas. Individualaus probuojamojo priežiūros plano 12.3 punkte „Pokyčiai" įrašų apie 12.1 punkto pokyčius nėra.
Duomenų ir informacijos apie ypatingus įvykius, susijusius su Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų veikla, rinkimo, perdavimo bei reagavimo į ypatingus įvykius taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2014-09-10 įsakymu Nr. V-360, 4 priedo 3 punkte pažymėta, jog įvykus ypatingam įvykiui, kuriuo pripažįstamas elektroninio stebėjimo įrangos sugadinimas, sunaikinimas ar jos negrąžinimas probacijos tarnybai, pranešama naudojant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informacijos kaupimo elektroninę programą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo laiku. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015-01-27 įsakymu Nr. 4-11 patvirtinto Probacijos skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo (t. I, b.l 95) 7.2 punkte nurodyta, jog Probacijos skyriaus inspektorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Probacijos skyriaus priežiūroje esantiems asmenims įstatymų ar teismo paskirtų pareigų, įpareigojimų ar draudimų bei jų elgesio kontrolę ir priežiūrą.
Byloje esantys elektroninio stebėjimo įrangos „Serco“ duomenys (t. I, b.l. 136-148) patvirtina, jog PID pažeidimas buvo užfiksuotas 2015-07-02 19.23 val. (t. I, b.l. 147).
2015-07-14 tarnybiniame pranešime Nr. 1K-3386 (t.I, b.l. 199) pareiškėjas nurodė, jog stebėjimo sistemoje asmens identifikavimo įtaiso pažeidimas/nutraukimas pradėtas fiksuoti nuo 2015-07-05 20.00 val., o patikrinimas dėl PID dirželio dėklo pažeidimo atliktas 2015-07-14.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apie ypatingą įvykį Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo informuotas praėjus 8 darbo dienoms nuo ypatingo įvykio dienos. Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2015-07-02 iki 2015-07-14 Individualiame probuojamojo J. K. priežiūros plane įrašų apie sekimo sistemos „Serco“ užfiksuotus pažeidimus nėra.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog probuojamojo J. K. priežiūra, už kurią buvo atsakingas pareiškėjas, buvo vykdoma netinkamai. Pareiškėjo argumentai dėl priežasčių, kurioms esant pareiškėjas probuojamojo J. K. kontrolės negalėjo atlikti tinkamai, nelaikytini eliminuojančiais pareiškėjo atsakomybę. Pareiškėjas neįrodė, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu vertintina, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl laikytina, jog tarnybinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas pagrįstai. Įvertinus pareiškėjo asmenybę, pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda. Ji adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015-10-08 įsakymas Nr. 6-79 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektoriaus J. J. nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.