Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, susipažinusi su pareiškėjos G. V. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą (LR BPK 412¹ str.).

Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

LR BPK 412¹ str. nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Motyvuojamoji dalis

Teismui pateikiant privataus kaltinimo skundą kaltinimai turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba, pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Pagal LR BK 139 str. 1 d. atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. LR BK 139 str. inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pareiškėjos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, nepatvirtina aplinkybės, jog ji prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pagal LR BK 148 str. atsako tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Pareiškėja kaltindama S. V., kaip UAB „P. g.“ vadovą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 148 str. 1 d., 3 d. nenurodė jokių objektyvių (elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas ir psichinės prievartos naudojimas) ir tai patvirtinančių duomenų, su skundu nepateikė teismui įrodymų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl psichinės prievartos naudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja baudžiamojon atsakomybėn prašo patraukti ir UAB „P. g.“, tačiau jokių konkrečių kaltinimų nesuformuluoja. Iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad tarp pareiškėjos ir darbdavio yra kilęs konfliktas darbinėje aplinkoje, išimtinai konfliktas yra darbinio pobūdžio. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad darbdavys tinkamai neatliko atleidimo procedūros ir tuom pažeidė LR DK nuostatas, tai yra ginčas, kuris spręstinas civiline tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai kriminalizuojami, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro LR BK 139 str. 1 d. bei 148 str. 1 d., 3 d., numatytų nusikaltimų sudėties, t.y. yra aiški BPK 3 str. 1d. 1p. numatyta aplinkybė, todėl privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. V. skundą atsisakytina pradėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str.,

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. V. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.