Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad L. G., kuris nuo 2012 m. kovo 30 d. užsiima individualia veikla. Mokesčių mokėtojas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 11 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 13.131,90 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigu fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, todėl nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

VMI prie FM, išanalizavusi Mokesčių mokėtojo pateiktą „Swedbank“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. nustatė, kad anksčiau minėtos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstyta, matyti, kad mokesčių mokėtojas turėdamas mokestinę nepriemoką VMI prie FM, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., savo lėšas, vertinant, Mokesčių mokėtojo anksčiau nurodytą banko sąskaitos išrašą, mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI prie FM, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie FM ir tik po to atitinkamai atsiskaityti su anksčiau nurodytais kreditoriais. Minėtu laikotarpiu Mokesčių mokėtojas anksčiau nurodytiems kitiems savo kreditoriams iš viso sumokėjo – 6.186,28 eurų, o tuo tarpu VMI prie FM nepervedė nei vieno euro.

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimu tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, todėl nurodo, kad L. G., žinodamas apie savo turtinę padėtį, t. y. žinodamas kad jis neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: išrašas (b. l. 6-10), prašymas (b. l. 11-12), raštas (b. l. 13), sprendimas (b. l. 14-15), išvada (b. l. 16-19), išrašas (b. l. 20-43, 44-49), įsakymas (b. l. 50-53).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. G., kuris nuo 2012 m. kovo 30 d. užsiima individualia veikla yra VMI prie FM skolininkas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 11 d. duomenimis, įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 13 131,90 eurų. L. G. 2022 m. gegužės 10 d. pateikė VMI prie FM prašymą išdėstyti 12.934,86 eurus mokestinės nepriemokos sumokėjimą, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d. VMI prie FM, susipažinusi su pateiktu prašymu ir įvertinusi mokėtojo pateiktus dokumentus 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neišdėstyti 12.934,86 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo iki 2023 m. birželio 25 d. VMI prie FM minėtą sprendimą kartu su 2022 m. birželio 7 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsiuntė Mokesčių mokėtojui. VMI prie FM, išanalizavusi Mokesčių mokėtojo pateiktą „Swedbank“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. nustatė, kad anksčiau minėtos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. L. G. turėdamas mokestinę nepriemoką VMI prie FM, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., savo lėšas, vertinant, anksčiau nurodytą banko sąskaitos išrašą, mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje kai pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie FM ir tik po to atitinkamai atsiskaityti su anksčiau nurodytais kreditoriais. Minėtu laikotarpiu Mokesčių mokėtojas anksčiau nurodytiems kitiems savo kreditoriams iš viso sumokėjo – 6.186,28 eurų, o tuo tarpu VMI prie FM nepervedė nei vieno euro. L. G. turėjo galimybę padengti beveik pusę savo įsiskolinimo VMI prie FM, tačiau to nepadarė, kai privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius. L. G., žinodamas, kad jis neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina administracine nuobauda.

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog L. G. turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Byloje esantys bei ankščiau aptarti duomenys patvirtina, kad L. G. tapo žinoma, jog jis nemokus, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia jam pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos. Byloje duomenų, kad iki 2022 m. birželio mėn. kiti kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad L. G. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių realaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė ir jis nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių įmonės veiklos mokumui atkurti, kadangi L. G. savo pareigos neįvykdė, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. G., kad baustas administracine tvarka nėra duomenų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta L. G. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertina skirtinos nuobaudos individualizavimą.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad L. G. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti tokiam pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, teismas atsižvelgė ir į L. G. šeiminę bei turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

L. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 400 eurų (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti L. G., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Baudos išdėstymo klausimą sprendžia VMI prie LR FM.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.