- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-3061-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10009-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui V. I., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. M. prašė neterminuotai apriboti atsakovo V. I. valdžią sūnaus atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-10-05 su atsakovu susituokė. Santuokoje jiems gimė sūnus. Po sūnaus gimimo atsakovas pasikeitė, prasidėjo nesutarimai bei pykčiai, ko anksčiau nebuvo. Rumunijoje 2005 metų pabaigoje atsakovas buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, kur jam buvo diagnozuota šizofrenija. Atsakovui pasveikus, jis grįžo į Lietuvą, kur gyveno ieškovė su jų sūnumi. Tačiau bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas nesiklostė. Todėl 2008-05-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutraukė jų santuoką, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo pripažintas Bukarešto tribunolo. Nuo pat santuokos nutraukimo ji atsakovo daugiau nematė. Atsakovui yra žinoma jo prievolė išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau jis jos nevykdo. Jis visiškai nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime, jo neprižiūri. Ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Be to, atsakovas jai pastovai siunčia grasinančius laiškus elektroniniu paštu, kurie jai bei jos artimiesiems kelia nerimą. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo vengimo teikti vaikui išlaikymą. Todėl atsakovo tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai ir tai geriausiai atitiktų nepilnamečio interesus, nes tada jį galėtų įsivaikinti dabartinis jos sutuoktinis, kurį sūnus laiko tikruoju tėčiu.
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (b.l. 60-62). Atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo atstovo Lietuvoje nepaskyrė (CPK 805 str.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog jų manymu, yra pagrindas atsakovui tėvo valdžią riboti terminuotai sūnaus atžvilgiu, tačiau galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu po šalių pasisakymo (b.l. 53-54).
Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog lankantis ieškovės namuose ir pabendravus su vaiku, buvo paneigta aplinkybė, jog atsakovas daro žalą sūnui. Vaikas teigė, kad pasiilgsta tėčio, nori, kad jis atvažiuotų. Buvo nustatyta, kad vaikas su tėvu bendrauja, tėvas ieško ryšio su vaiku. Berniukas patvirtino tėvo domėjimąsi jo mokslais bei užimtumu. Be to, ir pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuolat prašo vaiko nuotraukų ir bendravimo internetu. Išlaikymas vaikui yra priteistas, o ieškovė dėl jo priverstinio vykdymo nesikreipė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo daromą neigiamą ar žalingą įtaką vaikui ar yra kitos įstatyme numatytos sąlygos dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo buvo atmestas, kadangi atsakovas šiuo metu dėl objektyvių priežasčių (gyvena kitoje valstybėje bei dėl šalių įtemptų santykių) negali tinkamai įgyvendinti savo tėvo valdžios, todėl negali rūpintis vaiku.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir apeliantės ieškinį tenkinti.
Apeliantė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnui yra nepagrįstas. Pažymi, jog atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui ir tai sudaro savarankišką pagrindą apriboti tėvo valdžią sūnaus Patriko G. I. atžvilgiu. Be to, atsakovas nuo 2007 m. nedalyvauja nepilnamečio vaiko auklėjime
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimo, pagrįstai netenkino apeliantės ieškinio.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad tėvas visai nesirūpina ir nedalyvauja sūnaus auklėjime. Pirmosios instancijos teisme pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai: ieškovės pateikti atsakovo jai siųsti elektroniniai laiškai nepatvirtina atsakovo nenoro rūpintis sūnumi ar jo neapykantos vaikui, ar kokio priešiško nusiteikimo berniuko atžvilgiu, priešingai, iš laiško turinio matyti, jog atsakovas yra priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, bet ne vaiko. Be to, iš laiškų turinio matyti, jog atsakovas siekia ir nori bendrauti su sūnumi (b.l. 38-39, 40-41). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. (ieškovės tėvas) nepatvirtino atsakovo netinkamo, žiauraus ar amoralaus elgesio su sūnumi. Taigi, iš esmės, ieškovės iniciatyva apklaustas liudytojas tik patvirtino jos ir atsakovo įtemptus bei konfliktiškus santykius, tačiau nepatvirtino žiauraus ar amoralaus atsakovo elgesio vaiko atžvilgiu, jis tik nurodė, kad atsakovui vaikas nerūpėjo (b.l. 85). Ieškovė patvirtino, jog atsakovas nuolat prašo vaiko nuotraukų, nori su vaiku bendrauti internetu. Nagrinėjamu atveju diagnozuota atsakovui psichinė liga nėra pagrindas neterminuotai apriboti, jo, kaip biologinio tėvo, valdžią sūnui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.