- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-87-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00212-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- S., S. M.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-193/2011
Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00212-2009-4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 25 MGL (3250 litų) bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš S. M. priteista 2000 litų V. R. neturtinės žalos atlyginimui ir 60 Lt turtinės žalos atlyginimui, bei 43,60 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos 4 d. apie 14. 00 val., viešoje vietoje, automobilių turgavietėje, esančioje Panevėžyje, Pramonės g. 12, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, tyčiniais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: vadindamas nukentėjusįjį įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, matant pašaliniams, sudavė kumščiu smūgį V. R. į veidą, taip pargriaudamas nukentėjusįjį ant prekyvietės stalų ir lentynų, o šiam parkritus, spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė ne mažiau 11 smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. R. poodines kraujosruvas kaktoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairėje blauzdoje, kairiame dilbyje t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teigia, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiojo bei liudytojų V. N., V. K., I. S., V. S. parodymus. Mano, kad šie parodymai turi būti vertintini kritiškai. Teigia, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad visi minėtieji liudytojai yra labai geruose santykiuose su nukentėjusiuoju, kartu dirba turgavietėje. Be to, V. N. yra V. R. sugyventinė, civilinės ieškovės sesuo – teismas į tai taip pat visiškai neatsižvelgė. Apelianto manymu, byloje esantys ir jį kaltinančius parodymus duodantys liudytojai meluoja. Tai patvirtina liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų dėl pačių įvykio aplinkybių nenuoseklumas bei prieštaringumas. Liudytojas V. S. teigė matęs, kaip po pirmo neva jo, apelianto, suduoto smūgio V. R. nenugriuvo, o jie susikibo ir tik tada, kai jis, apeliantas, spyrė koja, jie abu nugriuvo. Be to, V. S. teismo posėdžio metu teigė matęs, kaip po konflikto jam, apeliantui, iš rankų buvo iškritusi rankinė, nors nei vienas liudytojas nėra sakęs, kad jis (apeliantas) turėjo kokią nors rankinę. Liudytoja I. S. teigė nemačiusi muštynių pradžios, bet mačiusi, kaip buvo suduotas smūgis ir kad muštynės vyko ne trumpiau 10 minučių. Kiti liudytojai nenurodė, kad jie būtų matę, kaip jis, apeliantas, sudavė pirmas smūgius V. R., tik girdėjo triukšmą ir matė konflikto pabaigą. Tuo tarpu V. R. parodė, kad po tariamo jo, apelianto, smūgio jam į galvą, po to į krūtinę, jis, apeliantas, paėmė už juosmens ir parvertė jį. Apeliantas teigia, kad tai akivaizdžiai prieštarauja visų kitų liudytojų nurodytų smūgių sudavimo eiliškumui. Nuteistasis pažymi, kad liudytoja J. M., viso proceso metu duodama tikslius ir nuoseklius parodymus, paaiškino, kad matė ir girdėjo, kaip V. R. grasino jam (apeliantui) ir jai, kaip jie susistumdė, krito, ji tuo metu buvo jam (apeliantui) už nugaros. Tai, kad liudytoja J. M. konflikto metu buvo jam už nugaros, patvirtino ir V. R., ir kiti liudytojai. Tokiu būdu keista, kaip V. R. bendradarbiai galėjo matyti detalias įvykio aplinkybes bei jį, apeliantą, pro liudytoją J. M. bei palapinėje esančius rūbus. Nuteistojo manymu, liudytojai V. N., V. K., I. S., V. S. nematė konflikto pradžios, o nenuoseklius ir tik iš dalies suderintus parodymus prieš jį, apeliantą, davė tik dėl to, kad jie visi kartu dirba ir palaiko V. R.. Tuo tarpu V. R., kurio priešiškumas bei akivaizdžiai rodoma agresija jo (apelianto) ir jo žmonos atžvilgiu buvo išreiškiama net teismo posėdžio metu (dėl to V. R. buvo kelis kartus įspėtas teismo; tai, kad V. R. nekenčia apelianto ir jo žmonos, patvirtino ir V. R. pusseserės K. S. ir A. P.), akivaizdžiai klaidina teismą, duodamas jį šmeižiančius, melagingus parodymus. Apelianto manymu, priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, matant, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, negalima motyvuoti tuo, kad po įvykio praėjo metai laiko, nors tuo tarpu visi liudytojai teigia, kad įvykęs konfliktas yra pirmas toks turguje ir, vadovaujantis elementaria žmogiška logika, kiekviena matyto įvykio aplinkybė turi būti įsiminta. Nuteistasis mano, jog yra kaltas tik tuo, kad po išsakytų V. R. grasinimų stengėsi išvengti savo bei žmonos sužalojimų ir ne kvietėsi pagalbos, o pastūmė V. R.. Kad V. R. savo grasinimus gali bet kada įvykdyti ir jie yra realūs, rodo byloje esanti V. R. charakterizuojanti medžiaga iš teisėsaugos institucijų. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas, paskirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į jo labai blogą materialinę padėtį, nes jis ir jo žmona pastaruoju metu gauna labai mažas pajamas, be to, augina nepilnamečius vaikus. Mano, kad teismui netenkinant jo skundo, jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos piniginės baudos sumokėjimas išdėstytinas dalimis per du metus.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. M. padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliantas neneigia tarp jo ir V. R. buvus konfliktui, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą. Tvirtina, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nes jos kaltė grindžiama melagingais nukentėjusiojo bei jo draugų parodymais apie nebūtus tariamai jo atliktus veiksmus. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurių pagrindu konstatavo S. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti S. M. iš jo bei nutraukti baudžiamąją bylą nėra jokio pagrindo.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad S. M. 2009 m. liepos 4 d. apie 14. 00 val. vadindamas V. R. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, sudavė kumščiu smūgį šiam į veidą, taip pargriaudamas nukentėjusįjį ant prekyvietės stalų ir lentynų, o šiam parkritus, spyrė vieną kartą į krūtinę bei sudavė ne mažiau 11 smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šiuos veiksmus nuteistasis padarė viešoje vietoje – automobilių turgavietėje, esančioje Panevėžyje, Pramonės g. 12, ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu S. M. ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes visus minėtus veiksmus padarė matant pašaliniams, dėl jo veiksmų nukentėjusysis bei įvykį matę liudytojai buvo šokiruoti, išsigandę. Šios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiojo ir liudytojų V. N., V. K., I. S., V. S. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Visą ar dalį įvykio matę liudytojai V. N., V. K., I. S., V. S., priešingai apelianto teiginiams, davė esminėse detalėse su nukentėjusiojo parodymais sutampančius parodymus apie įvykio aplinkybes. Minėtų liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys, be to, minėtieji liudytojai neturėjo jokio pagrindo apkalbėti S. M., todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. R. parodymais. Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio metu jam S. M. suduotų smūgių intensyvumo patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, iš kurių matyti, kad V. R. nustatyti įvairūs kaltinime nurodyti sužalojimai, kurie gavosi nuo ne mažiau kaip 11 poveikių kietais bukais daiktais. Specialisto išvadoje Nr. G 819a/09(05) taip pat teigiama, kad galimybė susižaloti V. R. pačiam griūnant yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis bei jų lokalizacija. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos įvykio eigos versijos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai – byloje esantys duomenys, o taip pat ir paties apelianto parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, tik patvirtina pastarojo atliktus nusikalstamus veiksmus. Apeliantas skunde teigia apie V. R. akivaizdžiai rodomą priešiškumą bei agresiją jo (apelianto) ir jo žmonos atžvilgiu, taip pat apie nukentėjusiojo negatyvią charakteristiką. Tačiau teismas pažymi, kad net ir sutinkant su šiais teiginiais, tai nepateisina nuteistojo veiksmų bei nepašalina jo atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai apeliantą S. M. nuteisė dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl išteisinti jį iš pastarojo nėra jokio pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo S. M. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už ją. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. S. M. būdamas neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai parinko ir paskyrė S. M. bausmės rūšį – baudą, nustatydamas jos dydį mažesnį už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytą leistinos baudos vidurkį. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių S. M. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.
Apeliantas teismui netenkinant jo skundo, prašo skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos piniginės baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis per du metus. Šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat netenkintinas. Lietuvos Respublikos BPK 352 str. nustatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Nuteistasis baudą savanoriškai sumokėti gali per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nuosprendžiu nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nenustačius kito termino, laikytina, kad nuteistajam S. M. paskirtos baudos sumokėjimas gali būti vykdomas per du mėnesius. Kadangi įstatymas nenumato galimybės teismui pakeisti nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo termino ar mokėjimą išdėstyti dalimis, nuteistojo prašymas baudos mokėjimą išdėstyti dalimis atmestinas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
S. M. apeliacinį skundą atmesti.