Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-10 · Byla Nr. N-575-280-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
N-575-280-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-280/2011Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas įmonės „Salvina“ vadovu, leido įmonėje dirbti S. E., nesudarius su ja darbo sutarties. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. S. veikoje esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Pažymėjo, kad V. S. naudai parodymus davusių asmenų paaiškinimai nepaneigti jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, jog V. S. savo įmonėje leido dirbti pardavėja S. E., nepasirašius su ja darbo sutarties.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – ir Institucija) prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. padarytą pažeidimą pripažino. Pažymi, kad teismo nutarimas pagrįstas pakeistais liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kurie turėjo būti įvertinti kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepime V. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole surašė Institucijos pareigūno įtakotas. Pažymi, kad jis protokole nenurodė jokių aplinkybių, konkrečių savo veiksmų, kuriais galima būtų pagrįsti jo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. liepos 29 d. Institucijos pareigūnas atliko patikrinimą V. S. įmonėje „Salvina“, kurio metu rasta dirbanti (apsirengusi darbo drabužiais) S. E.. Institucijos pareigūnui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad S. E. pardavėjos darbą dirbo nelegaliai. Teismo posėdžio metu (b. l. 19) V. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog su S. E. dėl darbo dar nebuvo sutarę, todėl ji pirkėjų neaptarnavo, o tik buvo apsivilkusi chalatą, norėjo apsižiūrėti, susipažinti su darbu. Liudytojos S. E. ir R. N. teismo posėdyje paaiškino, kad S. E. buvo užsidėjusi pasimatuoti chalatą, tačiau dirbti nesimokė, klientų neaptarnavo. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 19, 36, 37) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S., bei jo naudai parodymus davusių liudytojų S. E. ir R. N. paaiškinimai iš esmės sutampa, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Pažymėtina, kad S. E. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji prieš 20 minučių iki patikrinimo buvo atėjusi apsižiūrėti darbo vietos. Teigiama, jog su V. S. buvo sutarta, kad jis S. E. leis padirbti ir pasižiūrėti darbo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje Institucijos pareigūnas T. M. paaiškino (b. l. 25), jog nuvykęs patikrinti parduotuvę rado apsivilkusią darbiniais rūbais S. E., tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog asmuo būtų realiai dirbęs.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, remiasi tik patikrinimą atlikusio pareigūno paaiškinimu, jog, atliekant parduotuvės patikrinimą, S. E. buvo apsirengusi darbo drabužiais, tačiau realaus darbo atlikimo faktas byloje nėra nustatytas. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S., tiek S. E. neigia susitarę dėl darbo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog S. E. būtų aptarnavusi klientus, taip pat, nėra nustatyta, kad kas nors būtų matęs ją atliekant darbo funkcijas.

Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius