Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-2421-592/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
e2-2421-592/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30529-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
R. A.
Advokatai
Justinas Borevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2421-592/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30529-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,dalyvaujant ieškovui R. L. (R. L.) ir jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui,atsakovui R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. (R. L.) ieškinį atsakovui R. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti 2015 m. liepos 3 d. skolos raštelį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 7 000 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos 3 d. atsakovas pasirašė skolos raštelį, pagal kurį iš ieškovo pasiskolino 7 000 Eur. Paskola atsakovui buvo suteikta paskolos sutarties pasirašymo metu grynaisiais pinigais. Šalys susitarė, kad atsakovas paskolą grąžins iki 2016 m. gruodžio 30 d., tačiau atsakovas jos negrąžino. 2015 m. liepos 3 d. skolos raštelis nėra notarinės formos, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad sandorio nebuvo ir pinigų iš ieškovo negavo.

4. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas buvo jo geras pažįstamas. Atsakovas paprašė paskolinti pinigų, ieškovas grynaisiais perdavė atsakovui 7 000 Eur sumą. Ieškovas siūlė atsakovui grąžinti skolą dalimis, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Šalys apie tris metus nebendrauja, atsakovas neatsiliepia telefonu.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas jam 7 000 Eur sumos nėra perdavęs. Paaiškino, kad atsakovas yra architektas, su ieškovo įmone vykdė projektus. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad užsakovas perduodavo pinigus atsakovui ir jis juos perduodavo ieškovui (gamintojui). Vieno projekto metu užsakovas neatsiskaitė, todėl atsakovas, ieškovui pagrasinus, jog nutrauks su atsakovu santykius ir nebevykdys kitų projektų, pasirašė ginčo skolos raštelį. Skolos raštelį atsakovas pasirašė, nes tikėjosi, jog užsakovas atsiskaitys, tačiau užsakovas taip ir neatsiskaitė. Vėliau atsakovas ieškovui neatlygintinai atliko projektų, tokiu būdu atsiskaitydamas pagal skolos raštelį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Į bylą pateiktas R. A. pasirašytas skolos raštelis, kuriame nurodyta, kad R. A. 2015 m. liepos 3 d. pasiskolino iš R. L. 7 00 Eur, įsipareigodamas šią sumą grąžinti iki 2016 m. gruodžio 30 d.

7. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

8. Nagrinėjamu atveju paskolos raštelyje pats atsakovas savo ranka atliko įrašą „pinigus gavau liepos 3 d.“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, remiantis suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į paskolos raštelyje pavartotą veiksmažodžio būtojo laiko formą („pinigus gavau“), taip pat įvertinus aplinkybę, jog paskolos raštelis yra pas ieškovą, darytina išvada, kad ieškovas perdavė atsakovui paskolos sutarties dalyką, t. y. 7 000 Eur sumą.

9. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas ginčija paskolos sutartį, aplinkybę, kad jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio dalis). Aptariamu atveju atsakovas aplinkybę, kad pinigų pagal paskolos raštelį faktiškai negavo iš esmės įrodinėja tik savo paties paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokie faktiniai bylos duomenys. Teismo vertinimu, atsakovas savo ranka atlikdamas įrašą, kad pinigus pagal paskolos raštelį gavo, prisiėmė riziką, kad kilus ginčui ir ieškovui pareikalavus grąžinti paskolos raštelyje nurodytą sumą, atsakovas suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų paskolos raštelyje užfiksuotą aplinkybę apie pinigų atsakovui perdavimą (CPK 178, 185 straipsnis), darytina išvada, kad ieškovas byloje įrodė, o atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog ieškovas pagal 2015 m. liepos 3 d. paskolos raštelį perdavė atsakovui 7 000 Eur sumą.

10. Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl piniginių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, nepakanka nustatyti pinigų perdavimo faktą, taip pat būtina įvertinti, ar paskolos raštelis atitinka įstatymo nustatytus paskolos sutarčiai keliamus formos reikalavimus.

11. Paskolos sutarties formos reikalavimus nustato CK 6.871 straipsnis. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju šalys paskolos teisinius santykius įformino paskolos rašteliu, kuris, kaip minėta, prilygintinas rašytinės formos reikalavimus atitinkančiai paskolos sutarčiai. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas paskolino atsakovui 7 000 Eur sumą, kuri yra didesnė nei CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta 3 000 Eur suma, be to, sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl šiuo atveju paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šalių sudaryta paskolos sutartis neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos.

13. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

14. Nustatęs sandorio negaliojimo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2015 m. liepos 3 d. susitarimas yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, taikytina negaliojančio sandorio pasekmė – restitucija, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo pagal tokį sandorį gautą pinigų sumą – 7 000 Eur.

15. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 158 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17. Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio atsakovo R. A. 2015 m. liepos 3 d. pasirašytą paskolos raštelį.

Taikyti restitucija ir priteisti ieškovui R. L. (R. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal negaliojantį 2015 m. liepos 3 d. paskolos raštelį gautą 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumą ir 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas