Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-129-505/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-26
Bylos Nr.
II-129-505/2011
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00952-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-129-505/2011Teisminio proceso Nr.4-62-3-00952-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 45.4.7; 73 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. S. ir jo atstovei advokatei A. B. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, V. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK) Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas V. F. 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.65N-621524-10 V. S. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 124² straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 1 600 Lt baudą ir specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių (b.l. 23).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresnysis patrulis R. B. 2010 m. lapkričio 5 d. V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-572548-10 ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 5 d., 10 val. 35 min., Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte - Prietilčio, chuliganiškai vairavo automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 28 punkto reikalavimus, kvalifikuotinus pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (b.l. 22).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. skundu prašė panaikinti 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.65N-621524-10 ir bylą nutraukti (b.l.13-16).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. patikslintame skunde nurodė, kad jam inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėties nėra, kadangi nėra objektyviai ir neginčijamai įrodyta šio pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Pažeidimo sudėtyje nėra chuliganiško vairavimo. Chuliganizmas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas, tai reiškia, kad chuliganiškas automobilio vairavimas yra tokie veiksmai, kuriais pažeidžiamos KET dėl chuliganiškų paskatų ir keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui. Sankryžoje, atliekant posūkį, automobilis pradėjo slysti esant slidžiai kelio dangai, dėl nemokėjimo ir įgūdžių stokos vairuoti naujai pirktą automobilį su galiniais varomaisiais ratais. Minėta situacija susiklostė dėl nenugalimos jėgos, esant netyčiniams veiksmams, automobiliui neišvažiavus į priešingą eismo juostą. Automobilis šonu sklydo dėl vairuotojo tinkamai nesuvaldytos transporto priemonės. Be to, bet kuris KET pažeidimas kelia pavojų eismo ir asmenų saugumui, tačiau chuliganiškas vairavimas pasireiškia, kai KET pažeidimai daromi tyčia, reiškiant nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia sudarant pavojingas sąlygas eismo ir asmenų saugumui. Kaltinimas grindžiamas prielaidomis, neįrodžius chuliganiškų paskatų, nepateikus įrodymų, jog buvo sukeltas pavojus eismo ar kitų asmenų saugumui. Byloje nėra užfiksuoti ir apklausti eismo dalyviai, kuriems buvo sukeltas pavojus. Medžiaga administracinėje byloje buvo renkama šališkai, nesiekiant surinkti ir ištirti leistinus ir su byla susijusius įrodymus. Be to, protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų, jame neatskleista padaryto pažeidimo esmė. Su protokolu nebuvo supažindintas, protokolo kopijos negavo. Ginčijamas nutarimas surašytas pažeidžiant nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinio reikalavimus (ATPK 286 straipsnis). Jame nėra išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, motyvuotai neįvertintos, nesuformuluotas kaltinimas, veiksmai nekonkretizuoti, tokiu būdu pažeidžiant teisę į gynybą. Prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tačiau jos atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.26) ( ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 5 d. surašytas protokolas Nr. 20P-572548-10, kuriame nurodytas V. S. pažeidimas, padarytas 2010 m. lapkričio 5 d., apie 10 val. 35 min., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. – Prietilčio. Protokole nustatyta, kad pažeidimo veiksmai (pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės) pasireiškė V. S. chuliganišku vairavimu ir šiais veiksmais jis pažeidė KET 28 punktą, kuris numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. 2010 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 65N-621524-10, kuriame konstatuota, kad V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., už kurį paskirta administracinė nuobauda- 1 600 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesiams.

Už KET 28 punkto reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuota nuostata, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukiantis baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes nurodyta, kad ji pasireiškė chuliganišku vairavimu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė chuliganiškas vairavimas, taigi kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas toks bendras pažeidimo apibūdinimas negali būti pagrindu administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti ir tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką, laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. S., 2010 m. lapkričio 5 d., 10 val. 35 min., Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte - Prietilčio, važiavęs pareiškėjo automobiliu BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, jog sankryžoje, atliekant posūkį, pareiškėjo vairuojamas automobilis pradėjo slysti esant slidžiai kelio dangai dėl pareiškėjo nemokėjimo ir įgūdžių stokos vairuoti naujai pirktą automobilį su galiniais varomaisiais ratais (b.l.35).

Taigi esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities VPK pažeidus ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. protokole nenurodžius pažeidimo esmės, liudytojo pavardės, vardo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo, kaltinimas negalėjo būti suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip to reikalauja prieš tai išanalizuotos ATPK nuostatos ir buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.

Kadangi protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jame nenurodyti esminiai ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, nesurinkti visi įrodymai, o perkvalifikavimui teisme nėra įstatymo numatytų sąlygų, nes pareiškėjas pažeidimą ginčija, administracinio teisės pažeidimo protokole minėto pažeidimo esmė neatskleista (ATPK 284 straipsnio 2 dalis), tai sudaro pagrindą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti tai pačiai institucijai papildomam tyrimui, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nustačius, jog įstatymo numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti nėra pasibaigęs ( ATPK 35 straipsnis), nes tokią minėtos teisės taikymo praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3619/2008).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

V. S. skundą patenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-621524-10 dėl V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarymo, panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė