Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas A. V. pareiškimas, kuriuo jis prašo jį išskirti su buvusia sutuoktine V., kurios vardo tiksliai neprisimena, tik žino, kad buvo susituokęs su ja Pravieniškių pataisos namuose 2015 m. Pareiškėjas nurodo, kad su ja jis nuo pat pradžių išvis negyveno. Dabar ji apie metus gyvena (duomenys neskelbtini) su kitu vyru. A. V. taip pat prašo teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nes jis yra pataisos namuose ir negauna jokių pajamų, kad sumokėtų teismo išlaidas.

Pareiškime nenurodyta pareiškėjo A. V. gyvenamoji vieta, tačiau nurodyta, jog jis šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose (Alytuje, Ulonų g. 8A).

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaip matyti iš prašymo turinio, A. V. kreipiasi į teismą prašydamas nutraukti jo santuoką vieno sutuoktinio prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyrius).

Teismas, spręsdamas ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 538 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Pataisos įstaiga nėra asmens gyvenamoji vieta, taigi turėtų būti atsižvelgiama į civilinio proceso kodekse įtvirtintą sąvoką „paskutinė žinoma gyvenamoji vieta“ (CPK 30 straipsnio 1 dalis) ir ieškinys (šiuo atveju – pareiškimas) pateikiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ši paskutinė žinoma pareiškėjo gyvenamoji vieta.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įrašo apie deklaruotą A. V. gyvenamąją vietą nėra, iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, jog pareiškėjas nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju ši paskutinė žinoma A. V. gyvenamoji vieta šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą. Taigi A. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo teismingas Varėnos rajono apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad A. V. pareiškimas neatitinka ne tik teismingumo, bet ir prašymui nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 539 straipsnyje, bei apskritai procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 111, 113, 114 straipsniuose, todėl pareiškėjui rekomenduotina kreiptis teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 538 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su prašymu dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu jis turi kreiptis į Varėnos rajono apylinkės teismą pagal teismingumą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.