Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam S. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis S. S. nuteistas 2013 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2011 m. rugpjūčio 10 d. Bausmės pabaiga 2024 m. rugpjūčio 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 1 metai 2 mėnesiai 23 dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo S. S. atstovo advokato D. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijai nepateikus konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kad nuteistasis palaiko artimą ryšį su subkūlturos taisyklių besilaikančiais nuteistaisiais ir nedaro pažangos mažinant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, nėra pagrindo tokiai išvadai. Nurodo ir tai, kad šiuo metu nuteistasis studijuoja aukštąjį mokslą (duomenys neskelbtini). Užsiima individualia veikla, gamina papuošalus iš „Swarowski“ kristalų. Jis išreiškia norą dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, pareiškėjas suvokia piktnaudžiavimo alkoholiu problemą ir ją sprendžia. Pažymi ir tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Taip pat nurodo ir tai, kad nebuvo laikytasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą pabrėžia, kad šis nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Šiuo metu nuteistasis yra nuteistas už dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumus užsienio valstybėje. Vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei ir dėl to šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, staliaus, mūrininko, siuvėjo, elektriko bei kranų operatoriaus specialybes, kurias jis įgijo šios bausmės vykdymo metu. Iki dabartinės bausmės vykdymo nuteistasis oficialiai nedirbo. Jo paties teigimu, praeityje jis yra oficialiai dirbęs užsienio valstybėse, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. nuteistasis vykdo individualią veiklą (dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, atliekant šią bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos ir zonos darbininko statusas, tačiau, nuteistajam atsisakius darbo, ši teisė iš jo buvo atimta. Savo skunde nuteistasis teigia, jog minėta teisė iš jo buvo atimta neteisėtai bei nepagrįstai. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog nuteistojo manymu neteisėtą pataisos įstaigos administracijos sprendimą dėl tam tikrų teisių apribojimo ar atėmimo jis turėjo teisę skųsti BVK nustatyta tvarka, o šiuo atveju tai negali būti skundo nagrinėjimo objektas, kadangi dabar teisme nagrinėjamas skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Nuteistasis yra pateikęs pažymą dėl galimo jo įdarbinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, taip pat jis planuoja tęsti ir savo vykdomą individualią veiklą. Paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia teigti, jog paskutiniu metu nuteistasis rodo teigiamą motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau, teismo vertinimu, pirmiau jau aptartos aplinkybės dėl menkos nuteistojo oficialaus darbo patirties nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Tokių garantijų nesuteikia ir nuteistojo pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog būdamas laisvėje nuteistasis neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, jo paties teigimu, pragyvendavo iš neoficialių pajamų bei tėvų paramos. Dabartinės bausmės atlikimo metu iki pat 2021 m. lapkričio 15 d. nuteistasis nedirbo, buvo finansiškai remiamas savo artimųjų. Tokia aplinkybė leidžia spręsti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų. Šiuo metu nuteistasis dar tebeturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, ankstesnio bausmės vykdymo metu nuteistasis nedirbo ir nebuvo galimybių išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą, todėl nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į valstybines institucijas dėl šios žalos kompensavimo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog visgi šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodė maksimalių pastangų turimų finansinių įsipareigojimų pašalinimui ar bent sumažinimui. Be to, nuteistasis dar turi ir nesumokėtų baudų už praeityje įvykdytus administracinius nusižengimus. Teismo nuomone, aptarti dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu tai, jog ir paminėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis dažnai pasirinkdavo situacijas, kurios didino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, už tai jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Tiek paskutinius, tiek ir ankstesnius nusikaltimus, įvykdytus užsienyje, jis įvykdė kartu su nusikaltimų bendrininkais. Pats nuteistasis supranta, jog praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka galėjo būti vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu. Todėl galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai bei bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis galėjo turėti įtakos jo nusikalstamam elgesiui ir tai yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Teismas vertina, jog šiuo metu nėra jokių garantijų dėl to, kad laisvėje nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą elgesį puoselėjančiais asmenimis. Vertinimo metu pats nuteistasis pripažino, jog praeityje buvo bandęs vartoti narkotikus iš kanapių. Už šios narkotinės medžiagos įsigijimą ir laikymą jis buvo ir nuteistas. Dabartinės bausmės vykdymo metu narkotinių medžiagų vartojimo faktas nebuvo fiksuotas. Pats nuteistasis neigia alkoholio vartojimo problemas ir smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu. Tačiau praeityje jis buvo baustas administracine tvarka būtent už alkoholio vartojimą viešoje vietoje ir buvimą viešoje vietoje apsvaigus nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu taip pat buvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai ir už tai jam paskirtos drausminės nuobaudos. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis bandė spręsti alkoholio vartojimo problemą, kurios jis pats iš esmės nepripažįsta ir skunde teigia, jog ši problema jam jau nėra aktuali, nes jis jau atsisakė alkoholio vartojimo. Visgi iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. balandžio 16 d., 22.25 val., alkoholio kiekio matuokliu nuteistajam buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, o (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius 2022 m. balandžio 25 d. raštu teismą informavo, kad 2022 m. balandžio 19 d. nuteistajam už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą paskirta nuobauda – papeikimas. Taigi visos paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos ir šiuo metu dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui.

Vėlgi palankiai vertintina tai, kad nuteistasis šiuo metu jau turi 15 paskatinimų, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, nes kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją. Pastebima teigiama pokyčių dinamika „Išsilavinimas, mokslas ir galimybė įsidarbinti“, „piktnaudžiavimas alkoholiu srityse“, tačiau kriminogeniniai veiksniai apimantys „ gyvenimo stilių ir draugus“, „nuostatas“ išlieka ir reikalauja tikslinių nuteistojo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuotos nuteistojo probleminės sritys, pateiktos rekomendacijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta vidutinė, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka ir mano, kad jo atžvilgiu sprendimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, pastebėtina, kad pastaruoju laiku labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys yra vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti nuolatinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, pasidavimas kriminalinių kompanionų įtakai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, lėšų kaupimo, įgijimo teisėtais būdais stoka, sunki finansinė padėti. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai – teismo skirtų įsipareigojimų nesilaikymas, įvykdytas ir itin sunkus nusikaltimas, iš jų nužudymas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis S. S. sudeda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti neabejotinai žymesnė. Be to iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesiui ir mąstymui būdingi kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumai ir tai siejosi su jo nusikalstama veika. Tai sąlygojo problemų identifikavimo ir sprendimo stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tiesiogiai siejosi su S. S. nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Savo skunde nuteistasis minėjo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimus. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22, apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Komisijos nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi, Komisijos nutarime aptartos bei teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus S. S. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.