Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią (duomenys neskelbtini) veiklą (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L., vykdydamas individualią nekilnojamojo turto agentūrų veiklą, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriais:

Iš J. L. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos didžiausios sumos:

1. 2024 m. sausio 2 d. 113,01 Eur gavėjas eneba.com;

2. 2024 m. sausio 2 d. 530 Eur gavėjas (duomenys neskelbtini);

3. 2024 m. sausio 3 d. 530 Eur gavėjas (duomenys neskelbtini);

4. 2024 m. sausio 4 d. 719 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5. 2024 m. sausio 9 d. 265 Eur gavėjas (duomenys neskelbtini);

6. 2024 m. sausio 13 d. 220,91 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

7. 2024 m. sausio 13 d. 600 Eur gavėjas B. Š.;

8. 2024 m. sausio 14 d. 374,21 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

9. 2024 m. sausio 16 d. 250 Eur gavėjas G. J.;

10. 2024 m. sausio 16 d. 1 608,59 Eur gavėjas P. A.;

11. 2024 m. sausio 31 d. 1 000,59 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

12. 2024 m. vasario 1 d. 300 Eur gavėjas V. F.;

13. 2024 m. vasario 6 d. 400 Eur gavėjas S. K.;

14. 2024 m. vasario 8 d. 370 Eur gavėjas G. J.;

15. 2024 m. vasario 20 d. 1 604,90 Eur gavėjas P. A.;

16. 2024 m. vasario 20 d. 306,01 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

17. 2024 m. vasario 20 d. 331,58 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

18. 2024 m. vasario 20 d. 216,59 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

19. 2024 m. vasario 22 d. 249,77 Eur gavėjas (duomenys neskelbtini);

20. 2024 m. vasario 25 d. 110 Eur gavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“;

21. 2024 m. vasario 28 d. 160,91 Eur gavėjas (duomenys neskelbtini);

22. 2024 m. kovo 2 d. 1 445,45 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)t“;

23. 2024 m. kovo 3 d. 1 500 Eur gavėjas (duomenys neskelbtini);

24. 2024 m. kovo 3 d. 3 000 Eur gavėjas R. S.;

25. 2024 m. kovo 3 d. 301,85 Eur gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

26. 2024 m. kovo 5 d. 600 Eur (duomenys neskelbtini);

27. 2024 m. kovo 5 d. 100 Eur (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais J. L. pažeidė VMI interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodoma, kad J. L. yra VMI skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. birželio 5 d. J. L. mokestinė nepriemoką suma sudarė 9 322,82 Eur (iš jų – 9 291,80 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 31,03 Eur šio mokesčio delspinigių). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 3 d. J. L. deklaravus GPM už 2022 metus. 2024 m. kovo 5 d. J. L. pateikė VMI prašymą dėl 5 587,74 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2024 m. spalio 31 d., tačiau VMI 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu prašymas buvo atmestas dėl to, kad J. L. analizuojamu laikotarpiu pervedė mažiau nei 10 proc. visų gautų pajamų mokestiniams įsiskolinimas padengti. J. L. neatliko jokių mokėjimų į valstybės biudžetą nuo 2023 m. spalio 11 d. (tą dieną sumokėta 55,14 Eur). J. L. pateikti banko sąskaitų išrašai nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. patvirtina, kad jis gavo 51 465,80 Eur pajamų (iš jų 12 261,12 Eur pavedimai tarp savo sąskaitų), tačiau jokių mokėjimų į valstybės biudžetą neatliko, o atliko pirkimus ir mokėjimus kitiems kreditoriams (nurodyti 27 mokėjimai), kai jo pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį siekė nuo 2 898,79 Eur iki 5 743,27 Eur. 2024 m. kovo 5 d. buvo nutraukta su J. L. sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tą dieną pinigų likutis J. L. banko sąskaitose sudarė 163,53 Eur. Išdėstytos aplinkybės, VMI vertinimu, patvirtina, kad J. L., žinodamas savo finansinę padėtį, t. y. kad jis neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip galimai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimas

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

J. L. nuo 2019 m. liepos 25 d. vykdo individualią nekilnojamojo turto agentūrų veiklą, todėl visus prisiimtus ir (ar) įstatymų nustatytus piniginius įsipareigojimus kreditoriams jis privalo vykdyti, vadovaudamasis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. sausio 2 d. J. L. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 2 793,87 Eur, 2024 m. kovo 5 d. ji buvo 5 743,27 Eur, o iki 2024 m. birželio 5 d. ši suma padidėjo iki 9 322,83 Eur. J. L. apie šią mokestinę nepriemoką neabejotinai žinojo – jis su VMI buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį, tačiau jos nevykdė ir 2024 m. kovo 5 d. mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, 2024 m. kovo 5 d. (jau trečią kartą) J. L. teikė VMI prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (nurodydamas ir konkrečią sumą), jį motyvuodamas tuo, kad yra sulėtėjusi nekilnojamojo turto rinka ir jis turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Šios aplinkybės leidžia teismui neabejotinai teigti, kad J. L. žinojo savo finansinę padėtį, t. y. kad jis yra skolingas VMI ir neturi pakankamai lėšų visiems turimiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Tai savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtina ir pats J. L., be kita ko, pateikdamas ir papildomus tai įrodančius dokumentus. Nepaisant to, J. L. mokėjimų į valstybės biudžetą neatlieka jau nuo 2023 m. spalio 11 d., nors pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. jis gavo net 51 465,80 Eur pajamų ir per tą laiką įvykdė eilę įvairių kitų atsiskaitymų, be kita ko, ir su žemesnės eilės kreditoriais. Taigi, teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad J. L. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, taip pažeisdamas VMI interesus – nemokėdamas mokestinės nepriemokos.

Išnagrinėjus byloje esančių duomenų visumą (taip pat ir J. L. pateiktus dokumentus), teismas neturi jokių abejonių, kad J. L. iš tikrųjų turi piniginių prievolių pagal sudarytas vartojimo kredito, buto nuomos, automobilio lizingo ir kitas sutartis, kurias privalo vykdyti, taip pat turi išlaidų, susijusių su buitinių poreikių tenkinimu (maistas, dovanos, telefono ryšio paslaugos ir kt.). Visgi, kaip buvo pažymėta aukščiau, tai neatleidžia jo nuo pareigos visus atsiskaitymus vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pirmiausia, privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šiuo atveju tiek VMI, tiek paties J. L. pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad mokėdamas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini) “;(duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini) “; B. Š.; UAB „(duomenys neskelbtini) “; G. J.; P. A.; UAB „(duomenys neskelbtini) “; V. F.; S. K.; UAB „(duomenys neskelbtini) “; UAB „(duomenys neskelbtini) “; MB „(duomenys neskelbtini) “;(duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini) “;(duomenys neskelbtini); R. S.; (duomenys neskelbtini) J. L. pirmenybę teikė žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme turintiems kreditoriams, o valstybės biudžetui turimo finansinio įsipareigojimo visiškai nevykdė jau nuo 2023 m. spalio 11 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmeta J. L. rašytinių paaiškinimų motyvus, o VMI poziciją dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo laiko pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad J. L., žinodamas, jog turi nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė savo kreditoriaus VMI interesus ir jo padaryta veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka. 2024 m. birželio 5 d. duomenimis, J. L. mokestinė nepriemoka sudarė 9 322,82 Eur. Administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kita vertus, nenustatyta, kad J. L. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, jis buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį, kreipdavosi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, tiek VMI, tiek teismui pateikė visus turimus dokumentus, pagrindžiančius jo komplikuotą finansinę padėtį pastaruoju laikotarpiu. Nei J. L. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir J. L. asmenybė – asmuo jau penkerius metu vykdo individualią veiklą, 2024 m. liepos 25 d. duomenimis, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas 28 kartus, padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su pareigų valstybei netinkamu vykdymu, paskirtos baudos sumokėtos.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta J. L. paskyrus minimalų ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės nuobaudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. L., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1024-1201/2024 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.