Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. Z. Š, gim. (duomenys neskelbtini) sūnus. D. Z. Š mirė (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Šiaulių miesto VI- ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad nėra užvestos paveldėjimo bylos į mirusios D. Z. Š. turtą (13 b. l.). VĮ Registrų centro išraše užfiksuoti duomenys apie palikėjai priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (3, 4 b. l.). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. Š. nuo 1980-01-16 gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (10 b. l.). 2021-08-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse J. Š. globėju ir turto administratoriumi paskirtas V. V. (14-15 b.l.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties pradėjo valdyti jos turtą, valstybei sumokėjo mirusiosios įsiskolinimą (9 b. l.).

Pareiškėjo teigimu, nors jis po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė tuojau po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjos turtą dalį, ją tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo įteisinti negali, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. Š. yra mirusiosios D. Z. Š. įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau turtą valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t. y. mirusios motinos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. Š. priėmė savo mirusios motinos D. Z. Š. palikimą iš karto po jos mirties, faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos D. Z.Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.