- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- T-1156-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23763-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį bei 281 straipsnio 7 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 64 straipsni 1 dalimi, BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, nurodant į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką.
E. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gegužės 20 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 18 d., nuteistasis atliko 1/3 laisvės atėmimo bausmės 2019 m. vasario 28 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 8 mėnesiai ir 1 diena.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. rugsėjo 18 d.; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. rugsėjo 18 d.; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (60 balai); pripažintą kaltę; narkotinių medžiagų vartojimo patirties neturėjimą; emocinę gerovę (nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius ne tik su šeimos nariais, tačiau turi draugų, pažįstamų, geba užmegzti artimus emocinius ryšius su žmonėmis), mąstymą ir elgesį (nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję, bendraudamas tvardosi, geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, elgiasi mandagiai, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra agresijos panaudojimo pavyzdžių, turi išsikėlęs ilgalaikius, realistiškus ateities tikslus, susijusius su darbu, šeima, skolų grąžinimu); nuostatas (nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, diskriminacinių nuostatų nereiškia, nepalaiko kriminalinio elgesio, supranta įstatymų svarbą, būtinumą jų laikytis ir jais vadovautis, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas); elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvauja pataisos ir psicho edukacinėse programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jos atlikimo metu nebaustas, skatintas 1 kartą už nepriekaištingą elgesį, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, su darbinėmis priežiūros sąlygomis taikosi, šiuo metu jam suteikta teisė dirbti be sargybos, sąlygų nepažeidinėja); turimas dvi dukras, su kuriomis bendrauja; turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju; turimus socialinius ryšius; turimą nuolatinę gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Komisijos vertinimu, E. M., būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. nepatvirtinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.
E. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pateikė prašymą lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Iš E. M. asmens byloje esančios 2019 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų bylos duomenų matyti, kad E. M., atlikdamas bausmę, nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirba be sargybos arba be palydos VĮ „Mūsų amatai“, jis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais (žmona ir mažamete dukterimi, savo seserimi), byloje yra duomenų, kad būsimas darbdavys įsipareigojo E. M. priimti į darbą, jei šis būtų laisvėje, jis taip pat turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, vieną kartą 2019 m. balandžio 23 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį, savanoriškai atlieka gerbūvio darbus, dalyvavo pataisos ir psicho edukacinėse programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, be to, nenustatyta, kad nuteistasis vartotų narkotines medžiagas. Komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. taip pat akcentuoja minėtas aplinkybes. Teismas teigiamai vertina aptartą E. M. elgesį, įskaitant darbą, bausmės atlikimo metu, jo bandymą keistis, socialinių ryšių palaikymą, tačiau, priešingai nei konstatuojama minėtame nutarime, įvertinus visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. M., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas daro tokią išvadą visų pirma atsižvelgdamas į E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pirmą kartą vertinant nuteistąjį, buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo 49 balai (2018 m. lapkričio 22 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (asmens bylos I dalis b. l. 26–31). 2019 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žymiai padidėjo – iki 63 balų, t. y. per 14 balų nuo pirminio vertinimo (asmens bylos I dalis b. l. 52–57). Pagal paskutinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuris buvo atliktas prieš sprendžiant dėl šiuo metu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės, ši E. M. rizika yra 60 balų (teikimo l. 13–18). Taigi dabartinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palyginus su prieš tai buvusia, sumažėjo, bet šis sumažėjimas nelaikytinas tokia pažanga, kuri leistų daryti išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, dar pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro dinaminiai veiksniai (sudaro 25 balus iš 60 balų), kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Šiuo aspektu pasakytina ir tai, kad nors ši E. M. rizika priskiriama vidutinei, tačiau, įvertinus aptariamos grupės apimtį (41–99 balai), ji visgi artėjanti prie vidurkio.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. galimybės, būtina įvertinti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo E. M. asmens bylos medžiagos matyti, kad jis atlieka 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrintą pagal kelis nuosprendžius (pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendį už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendį už nusikalstamos veikos, susijusios su transporto priemonės vairavimu, kai neblaivumas viršija 1,5 promilių neblaivumą, padarymą (BK 281 straipsnio 7 dalis (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija)) (asmens bylos I tomo b. l. 6–7, 9–13, 16–19). Teismas pažymi, kad du paskutiniai nuosprendžiai E. M. buvo priimti dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi nuteistajam būdingas nusikalstamų veikų modelis – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Be to, iki minėtų trijų nuosprendžių priėmimo E. M. trauktas baudžiamojon atsakomybėn dar keturis kartus. Jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat vieną kartą – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kita vertus, E. M. nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, taikytos švelnesnio pobūdžio priemonės iš esmės nepadarė teigiamos įtakos, todėl jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (asmens bylos I tomo b. l. 9–13). E. M. elgesys iki dabartinio laisvės atėmimo atlikimo leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių. Nuteistasis iš tikrųjų iki Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam priėmimo laikėsi bausmės atlikimo režimo reikalavimų ir jam nebuvo paskirta drausminių nuobaudų. Kita vertus, teismui gavus svarstyti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą, iš Vilniaus pataisos namų gauta informacija, kad, praėjus tik trims dienoms po šio nutarimo priėmimo, E. M. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nes nuteistajam buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas. Jis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus. E. M. buvo paskirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų (Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (teikimo l. 31). Tai neigiamai charakterizuoja E. M., nes nuteistasis, net Komisijai rodant pasitikėjimą, pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimą. Be to, reikšminga ir tai, kad dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytos jo būtent esant neblaiviam (transporto priemonės vairavimas, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės). Tai leidžia prognozuoti, kad E. M., būdamas laisvėje, toliau gali vartoti alkoholį, o tai gali skatinti jį daryti tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad iš 2019 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. M. yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, jį minimizuoja, pavyzdžiui, nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažai išgėręs, nors vairuoja apsvaigęs, tačiau važiuoja tik ten, kur eismas nedidelis, todėl niekam nekelia pavojaus ir kt. (teikimo l. 16). Tokia E. M. pozicija rodo, kad jis nelinkęs visiškai pripažinti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, alkoholio įtakos darant nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu. Tai taip pat neabejotinai neleidžia teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Negalima ignoruoti ir kitų 2019 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių. E. M. neigia piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, tačiau jis paskutinius du kartus teistas už tai, kad padarė nusikalstamas veikas, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio (transporto priemonės vairavimas, kai neblaivumas viršijo 1,5 promilės). Be to, kaip minėta, nustatyta, kad E. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis neturi problemų su alkoholio vartojimu. Priešingai, alkoholio vartojimas šiuo atveju sudaro prielaidas E. M. nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis iš esmės nesiėmė priemonių, kad sumažintų iki minimumo poreikį vartoti alkoholį, t. y. E. M. nelanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės, o tik yra lankęs programą „Įžanginė grupė“.
Byloje pateiktais duomenimis, E. M. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius ne tik su šeimos nariais, bet ir draugais, pažįstamais, geba užmegzti artimus emocinius ryšius su žmonėmis; jo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai; nenustatyta nuteistojo diskriminacinių ar kriminalinės subkultūros nuostatų. Kita vertus, nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, jis, priimdamas sprendimą, neįvertina ankstesnio patyrimo, sunkiai keičia požiūrį, todėl linkęs kartoti tas pačias klaidas (keturis kartus teistas už vagystes, du kartus – už vairavimą neblaiviam). E. M., be kita ko, turi sunkumų identifikuoti kylančias problemas, negeba susieti jų su paties padarytomis nusikalstamomis veikomis, taip pat ne visada geba rasti alternatyvių problemos sprendimo būdų. Jis nurodo, kad, prieš darydamas nusikalstamą veiką, numato pasekmes, tačiau dėmesį telkia labiau į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas, taip pat pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, pavyzdžiui, supranta, kad, vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, gali sukelti eismo įvykį, tačiau teigia, kad eismo įvykiai yra mažai tikėtini. E. M., be kita ko, laikosi nuomonės, kad įstatymai yra skirti išgąsdinti žmones, nubausti juos ir tik kai kuriuos apsaugoti. Nors nuteistasis iš dalies supranta poreikį laikytis įstatymų, puoselėti bendras vertybes, kurios yra visų pripažintos, tačiau pačiam tai ne visada pavyksta padaryti. Taigi minėti nuteistojo mąstymo ir turimų nuostatų ypatumai šiuo metu vis dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes (E. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, asmenybę apibūdinančius duomenis, elgesį iki laisvės atėmimo atlikimo ir jos atlikimo metu, turimas nuostatas, mąstymą ir emocinę gerovę, socialinius ryšius, galimybes adaptuotis laisvėje ir kt.), konstatuoja, kad dabartiniu metu E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra negalimas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad Komisija vienbalsiai nutarė taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes Komisijos sprendimas, palankus nuteistajam, teismo neįpareigoja. Be to, Komisija, priimdama tokį sprendimą, neturėjo duomenų apie tai, kad E. M. po aptariamo nutarimo priėmimo padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nes nuteistajam buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas.
Kadangi šiuo metu negalima daryti išvados, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. nepatvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M. (E. M.) nepatvirtinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.