Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-78/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-25
Bylos Nr.
1S-78/2011
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00027-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-78/2011Proceso Nr. 1-85-1-00027-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjai advokatei Anai Grinevič,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, kuria V. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo V. G. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. kaltinamas tuo, kad pasikėsino itin žiauriai nužudyti kitą žmogų:

2010 m. sausio 13 d., apie 6 val., Tauragės m. V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su L. V. metu, tyčia išstūmė ją iš namo penkto aukšto balkono, padarydamas L. V. politraumas, dešinės pusės dubens kaulų lūžimą, dešinės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimą, juosmeninio I-ojo slankstelio lūžimą, daugybinių abiejų stipinkaulių lūžimą tipinėje vietoje bei alkūnkaulių ylinių ataugų lūžimą, trauminės galvos smegenų ligos ūmaus periodo sunkią formą, potrauminį šoką, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip pasikėsino itin žiauriai nužudyti L. V., tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo V. G. valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. V. laiku buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba ir ji išgyveno.

V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

2010 m. sausio 13 d. V. G. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai parų, vėliau šio bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas V. G. buvo tęsiamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. G. skundu prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, jog savo kaltę yra pripažinęs tik iš dalies dėl to, kad tiriantys pareigūnai yra nekvalifikuotai apklausę nukentėjusiąją L. V. ir liudytojus. Suimtasis teigia, kad nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, kadangi pirminėse apklausose ji teigė, kad nieko neprisimena, o vėlesnėse – viską prisimena. Nukentėjusiosios ir liudytojos D. I. parodymai neatitinka realių įvykių, iš to suimtasis daro išvadą, jog nukentėjusioji nori pasipelnyti iš V. G. dėl ją ištikusios nelaimės. Suimtojo manymu, tikslus tyrimas nebuvo atliktas, nebuvo daromos akistatos bei ekspertizė kaip nukentėjusioji iškrito. Kaltinamasis teigia, kad prieš jį buvo naudojamas smurtas, siekiant, kad jis pasakytų, kad išstūmė nukentėjusiąją netyčia. Nukentėjusioji nenori dalyvauti teismo posėdžiuose ir vengia atvykti, nes, suimtojo manymu, ji supranta, kad už melagingus parodymus ji gali būti nubausta ir vengia atvykti į teismo posėdį. V. G. teigia, kad nebuvo jokių grumtynių, o liudytoja D. I. nesugebėjo paaiškinti kaip ji supranta grumtynes.

Kaltinamasis teigia, kad kriminalistas, jį apklausdamas darė jam spaudimą sakydamas, kad jis greit išeina į pensiją, o pagal šios nusikalstamos veikos išaiškinimą jis gaus didesnę pensiją ir premiją, nes įrodys, kad kaltinamasis tyčia padarė šią nusikalstamą veiką.

Suimtasis mano, kad jam yra skirta per griežta kardomoji priemonė ir yra neteisingai laikomas ŠTI.

V. G. nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), kurioje yra registruotas, taip pat garbingo amžiaus mamą ir senelę kurioms reikalinga jo pagalba. Jis pasižada nustatytu laiku atvykti į teismo posėdį, užsiregistruoti darbo biržoje arba susirasti legalų darbą, nekenkti bylos tyrimui ar paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus.

Kaltinamasis prašo persvarstyti ir peržiūrėti visą bylą, priimti švelnesnį sprendimą ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Taip pat teigia, kad jis nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas nepadarė.

Teismo posėdžio metu gynėja prašo skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi pagrįstai kaltinamajam V. G. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas mano, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. G. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Pagrįstai manyti, jog V. G. galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikaltimą, leidžia duomenų visuma: kaltinamojo, nukentėjusiosios L. V., liudytojų D. I., M. V., E. S., L. S., R. N., D. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, pratęsdamas kaltinamojo V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) ir 2 punkte – trukdys procesui.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. V. G. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą. Jeigu teismas pripažintų jį kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. G. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl darytina išvada, kad paleistas į laisvę V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Įvertinęs byloje surinktą duomenų visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis V. G. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažįsta (nurodo, kad nukentėjusioji akivaizdžiai meluoja, tyčia jį apkalba), todėl V. G. būdamas laisvėje gali bandyti trukdyti procesui, paveikti nukentėjusiąją L. V. (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 122 straipsnio 3 dalis), nukentėjusioji teisme dar neapklausta.

Kaltinamasis prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad, išnagrinėjęs kaltinamojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.

Be to, apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, apie pareigūnų daromą spaudimą, kaltumo ar nekaltumo, bei kiti skunde paminėti klausimai nesvarstomi, nes jie gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant bylą.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi garbingo amžiaus mamą ir senelę kurioms reikalinga jo pagalba, pasižadėjimas nustatytu laiku atvykti į teismo posėdžius bei užsiregistruoti darbo biržoje, yra svarbios, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu.

Esant byloje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Apygardos teismas, pratęsdamas V. G. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris