- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- A-916-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02353-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 3 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Alytaus PN buvo laikomas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Minėtu laikotarpiu gyveno 6 būrio 2 miegamojoje patalpoje su dar 11 asmenų. Miegamojo bendras plotas mažesnis kaip 30 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų (dviejų aukštų lovos). Kadangi visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl vienam nuteistajam teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra siekė tik 15 laipsnių, o tai neatitinka teisės aktų ir higienos normų reikalavimų. Dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, sutriko miegas, todėl prašė priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 6 būrį, 2 miegamąjį, t. y. bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas, kurio plotas yra 27,64 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms lovoms, vienam nuteistajam tenka 2,3 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad 6 būrys yra darbo zonoje, 7 lokaliniame sektoriuje, pareiškėjas visą dieną dirbo ir į miegamąjį grįždavo tik nakvoti, galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje, sportuoti, todėl, atsakovo manymu, gyvenamojo ploto trūkumas yra sąlyginis. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas su prašymu perkelti gyventi į kitus būrius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų, į pataisos namų administraciją nesikreipė. Alytaus visuomenės sveikatos centras, Alytaus PN 2014 metais atlikęs patikrinimus dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, tame tarpe ir 6 būrio 2 miegamajame, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatė, o 2013 ir 2015 metais patikrinimai nebuvo atliekami, nes nebuvo gauta nuteistųjų skundų. Pats pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, todėl į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2013 m. gegužės 14 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN bausmę atliko 6 būrio 2 miegamajame, kurio plotas yra 27,64 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 0,8 kv. m mažiau, nei nustato teisės aktai. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad pareiškėjui 946 paras nebuvo užtikrinta minimali teisės aktuose nustatyta 3,6 kv. m miegamojo ploto norma, todėl sprendė, kad yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti minėtų atsakovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį šiltuoju periodu gyvenamosiose patalpose turi būti 18–28 laipsniai, šaltuoju – 18–22 laipsniai šilumos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos temperatūros, taip pat į tai, kad byloje pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA-49 ir 2014 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA-158, kuriuose nurodyta, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 26 punkto pažeidimų nenustatyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas dėl neužtikrinamos gyvenamųjų patalpų temperatūros yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl per mažo gyvenamojo ploto ir netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, sutriko miegas, tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus PN jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl šių nusiskundimų nepateikė. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos taip pat nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 3 straipsnio prasme. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 946 paras pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais vertino, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino pinigais ir priteisė iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje pateiktą medžiagą. Teismas savo sprendime akcentavo, kad pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, tekęs gyvenamasis plotas yra 2,3 kv. m, t. y. 0,8 kv. m mažiau nei numatyta Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.l p., tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (87 etatai), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais veiksmais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovo priteisti 50 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jam Alytaus PN nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad esant mažam plotui, gyvenamosiose patalpose jam trūksta oro, nėra ventiliacijos, todėl buvo sunku užmigti, negalėjo tinkamai pailsėti. Pažymėjo, kad bibliotekoje jis neturi galimybių susipažinti su EŽTT ir Europos Sąjungos teisės aktais, kadangi Alytaus PN šią informaciją nuo pareiškėjo slepia. Tokie Alytaus PN veiksmai yra nusikalstami ir pažeidžia pareigūnų etiką.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad medicininės pagalbos į gydytojus nesikreipė dėl to, jog jie atstovauja Alytaus PN administraciją, o ne nuteistuosius, todėl jais nepasitiki ir nenori būti priklausomu nuo skiriamų vaistų.
Atkreipia dėmesį, kad pataisos namuose naudojamos liuminescencinės lempos, kurių naudojimas yra uždraustas, tačiau Alytaus PN administracija jų keisti neketina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Alytaus PN laikomas per didelis nuteistųjų skaičius, todėl jis dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją patalpą į administraciją nesikreipė, nes žinojo, kad gyvenamosios patalpos yra perpildytos.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo vadovautis ne Lietuvos Respublikos, o Europos Sąjungos teisės aktais. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosios sąlygos, kuriomis jis buvo priverstas kalėti, buvo netinkamos, tokiu būdu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis. Netinkamos sąlygos, pareiškėjo vertinimu, jam sukėlė dvasinius skausmus, depresiją, fizinį ir psichologinį stresą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Taip pat pablogėjo ir jo sveikata: pareiškėjas tapo dirglus, nervingas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko socialiniai įgūdžiai. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje reikėtų vadovautis EŽTT sprendimu Canali prieš Prancūziją, kuriame EŽTT už 6 mėn. gyvenimo netinkamomis sąlygomis priteisė 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog Alytaus PN yra perpildyti, kadangi nuteistųjų skaičius nuolatos mažėja ir vidutiniškai laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlieka 1 100 nuteistųjų, o didžiausias leistinas nuteistųjų skaičius pataisos namuose yra 1 460. Pareiškėjas prašymo perkelti jį į kitą būrį pataisos namų administracijai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. M. kildina iš Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. neužtikrino teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo, gyvenamosios patalpos oro temperatūros.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, neužtikrintas vienam asmeniui tenkantis kameros ploto reikalavimas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl priteisė nepakankamą sumą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus ir teigia, kad pataisos namuose naudojamos liuminescencinės lempos, kurių naudojimas yra uždraustas, Alytaus PN nesudaro sąlygų susipažinti su EŽTT ir Europos Sąjungos teisės aktais, todėl prašo priteisti jam 50 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, neatsižvelgė į tai, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučių tipo, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pan. Be to, pareiga įrodyti padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tenka pareiškėjui, kuris to nepadarė, todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą pirmiausiai kildino iš to, kad jam ginčijamu laikotarpiu Alytaus PN nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamojo kambario plotas, tenkantis vienam asmeniui, taip pat neužtikrinta oro temperatūra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant toliau aptartų įrodinėjimo pareigos ypatumų viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, administracinės bylos procesas iš esmės visgi grindžiamas rungimosi principu, stengiantis jame šalims suteikti vienodas galimybes. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 53 str. 3 d., 130 str. 6 d., 138 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės galėjo ir turėjo būti nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Priežasčių, kodėl šių aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nenurodė, todėl faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde ir kuriomis pareiškėjas grindžia jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą ir jos dydį, teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertins.
Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008; A502-734/2009; Nr. A756-122/2010; Nr. A502-913/2011; Nr. A502-1235/2012; Nr. A143-2844/2012; Nr. A444-343/2013 ir kt.). Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog nors tam tikras teisės aktų pažeidimas yra pripažintas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu 946 paras gyveno Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus (3,1 kv. m) plotas, vienam asmeniui teko 2,3 kv. m ploto. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės neginčija Alytaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktuose nustatyto minimalaus bendrabučio tipo patalpų ploto neužtikrinimu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pažeidimo laikotarpį, į tai, kiek pareiškėjui pažeidimo laikotarpiu teko gyvenamosios patalpos ploto, į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikoje dėl žalos atlyginimo suformuotos taisyklės, kadangi atsakovas jų nesusieja būtent su pareiškėjo situacija, t. y. atsakovo nurodoma teismų praktika nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, gyvendamas Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus bei skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad bylos medžiaga nebuvo objektyviai įvertinta. Pažymėtina, kad Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, be kita ko, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į kalinimo sąlygas, pažeidimo trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsižvelgė į pažeidimo trukmę, nustatyto pažeidimo pobūdį, neteisėtus veiksmus, taip pat į pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, asmenys turi judėjimo laisvę, gali užsiimti kita leistina veikla, sportuoti ir pan., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje pateikta medžiaga nebuvo objektyviai įvertinta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, nesutinka, kad pareiškėjui padaryta žala yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, tačiau įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai dėl jo kalinimo sąlygų Alytaus PN nenustatyti, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur suma.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.