- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- eI2-1066-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03361-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R-557(AG-461/06-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. (1.23)7R-3492 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti iš naujo patikrinti antstolio E. S. veiklą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisija priėmė Sprendimą ir paliko galioti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Raštą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl antstolio E. S. veiklos patikrinimo. Pareiškėjos teigimu, nei Komisija, nei Teisingumo ministerija neišnagrinėjo skundo iš esmės, nepatikrino ir neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų. Informacija apie fizinio asmens privataus gyvenimo aplinkybes ir profesines paslaptis arba juridinių asmenų komercines paslaptis, gauta ar paaiškėjusi atliekant antstolio funkcijas ar teikiant paslaugas, negali būti atskleidžiama ar pateikiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Anot pareiškėjos, prašyme Teisingumo ministerijai ji nurodė konkrečius šiurkščius įstatymo pažeidimus, kuriuos darė antstolis E. S.: iškelia elektronines vykdomąsias bylas per Vykdomųjų bylų portalą, nesant elektroninių vykdomųjų raštų su privalomais rekvizitais, pateiktų elektroninių ryšių priemonėmis; neišsiunčia ir neįteikia asmeniškai jokių procesinių dokumentų, įskaitant raginimą įvykdyti sprendimą; atlieka vykdymo veiksmus be pareiškėjos žinios; nepriima ir neišnagrinėja iš esmės skundų; neperduoda teismui jokių procesinių dokumentų, įskaitant elektroninių vykdomųjų bylų nustatyta forma ir tvarka - elektroninių ryšių priemonėmis; be procesinių dokumentų disponuoja pareiškėjos turtu, įskaitant piniginėmis lėšomis sąskaitoje, ir neteisėtai nurašo ir sulaiko išieškotų socialinio draudimo išmokų sumas, iš kurių išieškoti negalima; iki šiol negrąžina 503,64 Eur socialinio išmokų sumos; teikia apgaulingą informaciją apie nagrinėtas civilines bylas. Apie tai pareiškėja jau daug kartų nurodė savo skunduose dėl antstolio E. S. veiksmų. Teisingumo ministerijos darbuotojai nenori atlikti savo tarnybinių pareigų - tinkamai vykdyti veiklos kontrolę. Pareiškėja pažymi, jog minėtos ministerijos neveikimas sąlygojo tai, kad antstolis per atstovą advokatą Š. V. pateikė pareiškėjai reikalavimą dėl neteisėtų veiksmų skleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenį nutraukimą, susietą su antstolio profesinės veikla ir pareigų atlikimu, ir neteisėtai skleidė informaciją apie jos asmens duomenis, teikė vykdymo ir teismo procesinius dokumentus. Mano, jog antstolis E. S., naudojant jos skundus dėl antstolio veiksmų, kurie yra pateikti įstatymo nustatyta tvarka, teršia jos garbę ir „grumzdžia teismo nuosprendį“.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nustatė, jog pareiškėja pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo. Pareiškėjos skundai nebuvo tenkinti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-5742-807/2019, 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11516-734/2019, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-11913-1077/2019). Taip pat Komisija pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino ir pati pareiškėja. Teisingumo ministerija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikrinti antstolio veiklą dėl pareiškėjos manymu, padarytų pažeidimų. Nagrinėjant pareiškėjos prašymus (jos kreipimaisi iš esmės tais pačiais klausimais nagrinėjami nuo 2017 metų) nebuvo nustatyta, jog antstolio E. S. veiksmai pripažinti neteisėtais, - priešingai, teismas pareiškėjos veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti neeilinį patikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė skundą tenkinti.
Prie nagrinėjamos bylos prijungta Komisijos bylos Nr. AG-461/06-2019 (toliau – Komisijos byla) medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 21R-557(AG-461/06-2019 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. rašto Nr. (1.23)7R-3492, kuriuo atsisakyta vertinti antstolio E. S. procesinį veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti minėto antstolio veiklą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. prašymu pareiškėja A. L. kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl prašymo patikrinti antstolio E. S. veiklą (Komisijos byla b.l. 6-8).
Teisingumo ministerija į pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. prašymą, pateikė 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. (1.23)7R-3492 „ Dėl antstolio veiklos tikrinimo“ (Komisijos byla b.l. 9-10).
Dėl Teisingumo ministerijos Rašto pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 21R-557(AG-461/06-2019 A. L. skundą atmetė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.
ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis kelia ginčą dėl galimai neteisėtų antstolių procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje.
Viešojo administravimo subjektų pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. VAĮ prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 14 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų, skundu nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu numatyta, jog atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu kalusimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Kaip antstoliai laikosi šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimą tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja ir skundus nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos antstolių rūmai (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys, 46 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatyta skundo dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimo tvarką. Skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Pažymėtina, jog pareiškėja į Teisingumo ministeriją kreipėsi dėl antstolio E. S. veikos patikrinimo, tačiau Teisingumo ministerija šio prašymo netenkino ir paaiškino, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė priskirtina išimtinai bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai, be to, akcentavo, jog į pareiškėjos raštus ministerija jau yra ne kartą atsakiusi.
Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme keliami klausimai susiję su antstolio E. S. veikla, kaip kad teisingai konstatavo ginčijamame rašte Teisingumo ministerija (ir Komisija) yra priskirtini išimtinai teismo kompetencijai, kadangi pareiškėja prašo įvertinti antstolio procesinius veiksmus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose ji yra skolininkė. Pažymėtina, jog vykdymo procese pažeistos teisės gali būti ginamos paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba ginant pažeistas teises ginčo teisenos tvarka. Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 str.). Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui. Jeigu antstolis atsisako tenkinti skundą, skundas su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 2 d.).
Teismo vertinimu, Komisija visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos 2019 m. birželio 3 prašyme keliami, neva, netinkami antstolių veiklos pavyzdžiai, kurie pareiškėjos įsitikinimu Teisingumo ministerijos turėtų būti patikrinti, iš esmės yra susiję su vykdomosios bylos vykdymu. Iš Komisijos medžiagos matyti, jog pareiškėjai Teisingumo ministerija ne tik ginčijamu 2019 m. Teisingumo ministerijos raštu, bet ir anksčiau ne vieną kartą - 2019 m. sausio 2 d. raštas Nr.(1.23)7R-23 (Komisijos byla t. I, b. l. 54); 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr.(1.23)7R-413 (Komisijos byla t. I, b. l. 53); 2019 m. kovo 15 d. raštas Nr.(1.23)7R-1666 (Komisijos byla t. I, b. l. 51-52); 2019 m. balandžio 23 d. raštas Nr.(1.23)7R-2563; 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr.(1.23)7R-2627 (Komisijos byla t. I, b. l. 48)- aiškino Teisingumo ministerijos kompetencijos ribas vertinant antstolio darbus ir siūlė naudotis teise kreiptis į teismą pateikiant skundus dėl antstolio veiksmų. Šiuo atveju sutiktina su Komisija, jog atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes Teisingumo ministerija ginčijamu raštu pagrįstai iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. prašymo. Be to, Komisijos medžiagos byloje esantys teismo sprendimai (nutartys) patvirtina, jog pareiškėja žino ir aktyviai naudojasi savo procesine teise kreiptis į teismą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, tiek Teisingumo ministerijos Raštas, tiek Komisijos sprendimas yra motyvuoti, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka VAĮ 8 str. ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.