Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-06 · Byla Nr. 2KT-130/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
2KT-130/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
G. M., IĮ „Mados oazė“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-130/2011Procesinio sprendimo kategorija 98.1; 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 6 d.Vilnius

L. e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas Vytas Milius, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės raštu, kuriuo persiunčiama Klaipėdos miesto apylinkės teisme užregistruota civilinė byla Nr. 2-9973-777/2011 pagal ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. N., E. M., K. D., ir prašoma spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. M. IĮ „Mados oazė“ Klaipėdos miesto apylinkės teisme padavė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas raštu persiuntė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, kad būtų išspręstas ieškinio perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nutartimi atsisakė tenkinti šį prašymą. Nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, Klaipėdos miesto apylinės teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti tinkamą atsakovą, patikslinti ieškinio reikalavimą, faktinį pagrindą, sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas padavė patikslintą ieškinį, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodydamas Klaipėdos miesto apylinės teismo teisėjus S. N., E. M., K. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi dar kartą perdavė Klaipėdos apygardos teismui spręsti ieškinio perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės raštu prašo Lietuvos apeliacinio teismo išspręsti ieškinio perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas kitam teismui.

Teisė kreiptis į teismą yra pamatinis principas, kurio tinkamas įgyvendinimas sudaro sąlygas apginti galimai pažeistas asmenų subjektines teises. Civilinis procesas pagrįstas dispozityvumu (CPK 13 str.). Tai teisės kreiptis į teismą principo realizavimo būtina sąlyga. Dispozityvumas reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais juos grįsti, bet ir tai, kuriuos asmenis patraukti atsakovais bei trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais ar be jų. Kita vertus, teisė grindžiama protingumu. Protingumas, kaip pamatinis teisės principas, reiškia, kad teisėje principai, kaip pamatinės nuostatos, sąveikauja tarpusavyje ir nėra vieno principo, kuris būtų aukščiau visų kitų principų. Dispozityvumas taip pat negali būti absoliutus ir turi būti taikomas nepažeidžiant protingumo principo reikalavimų. Jeigu teismui nebūtų suteikta teisė nuspręsti dėl asmenų procesinio teisinio statuso nustatymo (asmenų įtraukimo į procesą ar pašalinimo iš proceso), teismas būtų laikomas tik pasyviu stebėtoju, procesas galėtų tapti itin gremėzdiškas, o teismas iš esmės neatsakingas už procesinius teisingumo vykdymo veiklos įgyvendinimo ypatumus. Tai neatitiktų teismo paskirties bei civilinio proceso įstatyme įtvirtinto socialinio civilinio proceso modelio. Todėl tam tikrais atvejais teisingumą vykdančiam teismui turi būti suteikti įgaliojimai spręsti dėl ieškovo pasirinkimo patraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis vienus ar kitus asmenis pagrįstumo, jei to nepadarius būtų akivaizdžiai pažeisti protingumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, iškreipta teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos paskirtis. Tokia situacija gali susidaryti tuomet, kai ieškovas reiškia reikalavimą ne tik akivaizdžiai ne tam teisės subjektui, kuris gali būti atsakingas pagal pareikštą reikalavimą, bet tuo subjektu pasirenka pačią teisminę valdžią ar jos atstovus. Teisėjai šiuolaikinėje visuomenėje už civilinėse bylose priimtus procesinius sprendimus nėra ir negali būti materialiai atsakingi proceso šalims. Todėl tais atvejais, kai ieškovas atsakovais patraukia teismą ar teisėjus, t. y. valdžios subjektus, už kurių procesinius sprendimus atsako valstybė, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, visų pirma, turėtų tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą) bei išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą, o tik po to spręsti dėl teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008). Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai ieškovui dalyvaujančiais byloje asmenimis patraukus visus pirmosios instancijos teismus, nei vienas teismas ir nei vienas šių teismų teisėjas negalėtų spręsti net ieškinio priėmimo klausimo. Tai neatitiktų protingumo principo (CPK 3 str. 1 d.).

Esant tokiai situacijai, pats teismas, kuriam paduotas ieškinys, turėtų įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės realizavimo sąlygos, bet ir preliminariai nustatyti, ar ieškovas akivaizdžiai nepagrįstai patraukė kitoje pusėje dalyvaujančiais byloje asmenimis tam tikrus asmenis, ar dėl to nenukenčia proceso operatyvumas. Tai reiškia, kad vien ieškovo pasirinkimas pagal pareikštus reikalavimus atsakovais ar trečiaisiais asmenimis patraukti teismus ir (ar) teisėjus, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti spręsti ieškinio (pareiškimo) ar atskirojo (apelaicinio) skundo priėmimo klausimų. Tuo pačiu nėra pagrindo teismui, gavusiam tokį ieškinį (skundą) iš karto perduoti aukštesnės pakopos teismui spręsti ieškinio ar bylos perdavimo kitam teismui klausimo, kol jis pats preliminariai neįvertino dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartis Nr. 2KT-130/2011). Taigi teismas, civilinės bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas visiškai nepagrįstai atsakovais patraukė šį bei kitus teismas, o ieškinyje nenurodoma, kuo pasireiškia trečiaisiais asmenimis patrauktų šio teismo teisėjų tyčiniai veiksmai ar neveikimas, pats turėtų spręsti, ar nėra kitų procesinių kliūčių ieškinį priimti bei jį nagrinėti. Jeigu teismas, sudėliojęs šalis pagal jų procesinę padėtį, nustato, kad atsakovu yra Lietuvos Respublika, o kitų atsakovų bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas procese negalimas, jis turėtų spręsti, ar ieškinys teismingas šiam teismui, ar turi būti reiškiamas pagal CPK 29 straipsnio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas G. M. IĮ „Mados oazė“ Klaipėdos miesto apylinkės teisme padavė ieškinį dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas atskovais patraukė Lietuvos Respubliką, Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą. Ieškinį grindė tuo, kad Klaipėdos miesto apylinės teismo teisėjai S. N., E. M., K. D. nuolatos priiminėja ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, o Klaipėdos apygardos teismas tai dangsto. Be to, buvęs ieškovo atstovas advokatas A. Ž. netinkamai atstovavo įmonei, padarė žalą, tačiau dėl teismų neteisėtų veiksmų ši žala iki šiol nėra atlyginta (b.l. 17-18).

Pažymėtina, kad iš ieškinio dalyko, jo faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas, kad žala jam atsirado dėl teisėjų neteisėtų veiksmų. Minėta, jog teismai pagal tokius reikalavimus negali būti traukiami atsakovais, o trečiųjų asmenų įtraukimo ar pašalinimo iš proceso klausimą teismas sprendžia savo iniciatyva pagal jam suteiktus įgaliojimus (CPK 47 str.). Taigi atsakovu pagal ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti Lietuvos Respublika. Toks ieškinys pagal CPK 29 straipsnio nuostatas turi būti paduotas ir nagrinėjamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje įregistruota Lietuvos Respublikai tokiose bylose atstovaujančios Teisingumo ministerijos buveinė. Esant tokioms aplinkybėms bei siekiant neužvilkinti ir taip užtrukusio proceso, ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo perduotina pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (CPK 3 str. 1 d., 7 str., 29 str., 34 str. 3, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl 30000 Lt žalos atlyginimo priteisimo perduoti pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

L. e. Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas Vytas Milius