Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1324-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-30
Bylos Nr.
1S-1324-530/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Bylos nr.1S-1324-530/2014Procesinis numeris:1-64-1-01494-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.2.2.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje D. J., gim. 1980-07-27, kaltinamas tuo, kad

pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013-09-25, apie 15 val. 57 min., būdamas UAB „Eurovaistinė“ filialo esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., patalpose, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 2 vienetus drėkinamojo kremo „Vichy Aqualia Rich“ 50 ml, vieneto vertė 81 Lt 78 ct, 3 vienetus dantų šepetėlių su žybsinčiu laikmačiu, vieneto vertė 14 Lt 19 ct, tokiu būdu pagrobė UAB „Eurovaistinė“ turto bendrai 206 Lt 13 ct sumai. D. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, būtent: 2013-10-02, apie 15 val. 30 min., būdamas Všį „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras“ patalpose, pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Lindstrom“ priklausantį turtą – 2 vienetus kilimėlių avalynei valyti 115x200 cm dydžio, vieneto vertė 445 lt, kuriuos jau buvo susivyniojęs ir pasiruošęs išsinešti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. dėl to, kad jam įvykdyti vagystę sutrukdė išėjusi iš kabineto ir pastebėjusi vykdomą vagystę O. A., dėl ko D. J., supratęs, kad stebint O. A. turto pagrobti nepavyks, pasišalino iš „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras“ patalpų, tokiu būdu pasikėsino padaryti UAB „Lindstrom“ bendrą 890 litų turtinę žalą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str., 178 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013-10-03, apie 15-16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas VšĮ „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras“ patalpose, odontologijos skyriuje, pagrobė svetimą, UAB „Lindstrom“ priklausantį turtą – 1 kilimėlį avalynei valyti 115x200 cm dydžio, kurio vertė 445 Lt, tokiu būdu padarydamas UAB „Lindstrom“ 445 litų turtinę žalą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą, veiką numatytą BK 178 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013-10-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas VšĮ „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras“ patalpose, pagrobė svetimą, UAB „Lindstrom“ priklausantį turtą – 2 vienetus kilimėlių avalynei valyti 115x200 cm dydžio, vieneto vertė 445 Lt, tokiu būdu padarydamas UAB „Lindstrom“ bendrą 890 litų turtinę žalą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013-11-03, apie 16 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su I. D., D. J. stebint aplinką, o I. D. tuo metu iš prekių lentynos grobiant svetimą - UAB „PALINK“ priklausantį turtą – 13 vienetų kavos pakuočių „Jacobs Gold“500 gr., vieneto vertė 11 Lt 19 ct, 4 vienetus kavos pakuočių „Jacobs“ 500 gr., vieneto vertė 10 Lt 54 ct, parduotuvės „IKI CENTO“ darbuotojai D. M. pastebėjus vykdomą vagystę, bei bandant sulaikyti I. D. ir užrakinti parduotuvės lauko duris, kad I. D. su grobiamu turtu negalėtų pasišalinti iš parduotuvės patalpų, D. J. įkišęs koją į užsidarančių durų tarpą, trukdė uždaryti parduotuvės išėjimo duris ir taip sulaikyti I. D.. Bendrų veiksmų pasekoje, I. D. ir D. J. pasišalino iš įvykio vietos ir taip, veikdami bendrai, atvirai pagrobė svetimą UAB „PALINK“ 187 Lt 63 ct vertės turtą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013-12-19, apie 18 val. 56 min. patekęs pro neužrakintas duris į UAB „Juodeliai“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Marijampolė, pagrobė svetimą UAB „Lindstrom“ priklausantį turtą – kilimėlį avalynei valyti 295 Lt vertės, tokiu būdu padarydamas UAB „Lindstrom“ bendrą 295 Lt turtinę žalą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Kaltinamajam D. J. neatvykus į teismo posėdį kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-17 nutartimi D. J. palikta galioti 2014-06-13 to paties teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2014-06-17. To paties teismo skundžiama 2014-07-09 nutartimi D. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, jo pradžią skaičiuojant nuo 2014-08-17. Motyvuojant tuo, kad kaltinamajam D. J. Vilkaviškio PK atliekamoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 56-1-00097-14 dėl vagystės yra paskirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė ir 2014 06 23 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamasis D. J. ekspertizės atlikimui atiduotas į Utenos psichiatrinę ekspertizę. Šioje byloje suėmimas baigiasi 2014 08 17, tačiau iki to laiko asmuo turės būti pristatytas ekspertizės atlikimui į Utenos psichiatrinę ligoninę, dėl ko bylos nagrinėjimas atidedamas, todėl suėmimo terminas pratęstinas.

Šalies argumentai

Kaltinamasis D. J. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir skirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kurios užtikrins teisingumą ir ekspertizės atlikimą bei nepažeis proporcingumo principo.

Kaltinamojo nuomone, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimą, jis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų ir BPK 121 str. numatytų kardomųjų priemonių pagrindų. Teismas nevertino, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė išsamius ir nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės padėties. Taip pat nevertino, kad dėl BK 178 str. 4 d. veikos įstatymas nenumato terminuoto laisvės atėmimo, tik areštą, o BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Remiantis BK 59 str. 2 d., 4 d., atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes taikomas BK 61 str. 1 d. 3 d., be to, jo atžvilgiu taikytinas ir BK 61¹ str. kurio pagrindu bausmė sumažinama vienu trečdaliu, todėl skirta bausmė neviršys vienerių metų. Teismas nevertino ir to, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos BK 178 str. 2 d. numatytos veikos. Teismas nevertino, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, sugyventinę, su kuria palaiko itin artimus ryšius, todėl yra saistomas socialiniais ryšiais, giminių užsienyje neturi. Jis yra jauno amžiaus, serga nepagydoma onkologine liga, pastoviai turi vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus onkologus. Šiuo metu jo būklė yra kritiška, nes gydymo kursas yra nutrauktas. Atsižvelgus į tai nėra pagrindo teigti, kad jis bėgs (slėpsis), nes taip pasirašytų sau mirties nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, kadangi suėmimo pagrindas nėra išnykęs, o teisminis nagrinėjimas byloje nėra pradėtas. Prokuroras nurodė, kad D. J. anksčiau buvo paskirtos dvi švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jis pažeidė jų sąlygas, nevyko į teismo posėdį, nors buvo informuotas tinkamai, todėl jam ir buvo pakeista kardomoji priemonė į griežtesnę- suėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. skundas atmestinas ( BPK 442str.1d.1p.).

Nu­tar­ties pa­skir­ti su­ėmi­mą ar­ba pra­tęs­ti jo ter­mi­ną tu­ri­nys ir for­ma tu­ri ati­tik­ti BPK 125 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mus. Jo­je, be ki­tų bū­ti­nų duo­me­nų, glaus­tai ap­ra­šo­mos nu­si­kals­ta­mų vei­kų, ku­rių pa­da­ry­mu asmuo įtariamas (kaltinamas), ap­lin­ky­bės, nu­ro­do­mos su­ėmi­mo sky­ri­mo sąly­gos bei pa­grin­dai ir mo­ty­vai. Tais at­ve­jais, kai yra ke­li pa­grin­dai, nu­tar­ty­je nu­ro­do­mi vi­si ir moty­vuo­ja­mas kiek­vie­no pa­grin­do bu­vi­mas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 26, 22 p.) Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 str. 7 bei 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tai reiškia, kad suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos ir bent vienas pagrindas sudaro nedalomą visumą, tik kuriai esant suėmimas yra teisėtas. Tačiau skundžiamoje teismo nutartyje, kaip nurodo apeliantas, nėra nurodyti įstatyme numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai. Nors pirmos instancijos teismo priimta nutartis turi procesinių trūkumų, tačiau įstatyminis pagrindas pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą yra išlikęs tas pats, kaip ir keičiant kardomąją priemonę iš švelnesnės į griežtesnę-suėmimą ( Lietuvos Respublikos BPK 122str.1d. 1p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. aprobuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad pažeidimai nekeičiantys priimto sprendimo dėl suėmimo termino pratęsimo esmės, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas turi patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, jei iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas yra, tačiau žemesniojo teismo teisėjo nutartyje jis nenurodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga Nr. 50).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (e. g. Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007). Iš esmės šie pagrindai yra analogiški Lietuvos Respublikos BPK 122str.1d. įtvirtintiems pagrindams: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; arba trukdys procesui; arba darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei periodiškas registravimasis policijos įstaigoje, tačiau kaltinamasis pažeidė šių kardomųjų priemonių sąlygas. Žinodamas, kad privalo periodiškai nustatytu laiku registruotis policijos įstaigoje, nuo 2014-02-10 į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį registruotis neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo, namuose rastas nebuvo, tai matyti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados 2014-06-18 pažymos. Apie 2014-06-13 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį jis taip pat buvo informuotas pasirašytinai teismo informaciniame lapelyje(1 t. 31 b. l.), bet į teismo posėdį neatvyko, pateisinamų svarbių neatvykimo priežasčių nepateikė. Taigi, kaltinamasis piktybiškai ignoravo jam parodytą pasitikėjimą ir pažeidė paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones, kas ir šiuo metu leidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo D. J. dalyvavimo teismo procese. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių tinkamam ir sparčiam bylos nagrinėjimo procesui užtikrinti, o baudžiamojo proceso įstatymas atitinkamai numato procesines priemones, kuriomis naudodamasis teismas gali tai padaryti. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra viena iš tokių priemonių ir teismas turi teisę ja pasinaudoti, kai tinkamo bylos nagrinėjimo proceso negalima užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos Nr. 1-206-537/2014 medžiagos, D. J. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – kai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kauno apygardos teismas 2014-07-08 nutartimi pripažino, kad suėmimo terminas nustatytas pagrįstai. Susipažinęs su pateikta baudžiamąją bylą ir įvertinęs skundo argumentus, apygardos teismas pritaria, kad suėmimo paskyrimo pagrindai numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. nėra išnykę ir šiuo metu, todėl suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

Taikyti kardomąją priemonę – suėmimą ( pratęsti jo terminą), galima tik nustačius, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.).

Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog D. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtvirtinti kaltinamajame akte: tai paties D. J. prisipažinimas, kaltinamojo I. D., liudytojų parodymai, vaizdo kamerų įrašai, daiktiniai įrodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir neanalizuoja byloje surinktų duomenų įrodymų vertinimo prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl ir kaltinamojo prisipažinimas įvykdžius nusikalstamas veikas ar kaltės neigimas, taip pat kitos kaltės nustatymui ir bausmės skyrimui svarbios aplinkybės, bus vertinamos priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). D. J. kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas: du BK 178 str. 4 d. numatytus baudžiamuosius nusižengimus, tris nesunkius nusikaltimus BK 178 str. 1 d. ir vieną apysunkį- BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ( BK 12str.,11str.). Už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, be kitų, švelnesnių bausmių, įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų, o už BK 178 str. 2 d. – iki 6 metų, todėl suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas. Todėl D. J. argumentas, kad jam galės būti teismo paskirta trumpesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir dėl to jam negali būti taikomas suėmimas, visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam D. J. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

D. J. kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, kaip turintis neišnykusius teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, praeityje D. J. teistas visą eilę kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus, nusikalstamai elgėsi ir toliau: baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01918-13 2014-02-04 jam pateiktas įtarimas dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, taip pat įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 4 d. Vilkaviškio m. (baudžiamosios bylos Nr. 56-1-00097-14). Be to, nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, nusikalstamos veikos susijusios su materialinės naudos gavimu. Yra nevedęs, šeimos neturi, nors nurodo turįs sugyventinę ir yra saistomas socialiniais ryšiais, tačiau tai nėra aplinkybės, paneigiančios jo galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo, siekiant išvengti gresiančios bausmės.

Bylos duomenimis D. J. Vilkaviškio rajono policijos komisariato atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00097-14 paskirta stacionari teismo psichiatrinė –psichologinė ekspertizė, ir jis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-06-23 nutartimi atiduotas į Utenos ekspertinį skyrių, tačiau nutartis dar nėra įvykdyta. Nagrinėjamoje byloje suėmimo terminas baigsis 2014-08-17, tačiau dėl atliekamos ekspertizės D. J. negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, o anksčiau minėtoje byloje suėmimas D. J. nėra paskirtas. Taigi, atsižvelgus į atliekamos ekspertizės išvadų aktualumą sprendžiant D. J. atsakomybės klausimą nagrinėjamoje byloje bei suderinus su proceso dalyviais kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2014-10-07, todėl ir suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams pagrįstai, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą numatytame teismo posėdyje.

Kaltinamasis nurodo, kad jam yra pablogėjusi sveikata, dėl ko jis negali būti laikomas suimtas, tačiau įstatymas numato kaltinamojo, laikomo kardomajame kalinime, teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas jam teikiamu gydymu yra objektyvus, jis gali iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos reikalauti būti perkeliamas gydymui į viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, byloje yra visos aplinkybės, leidžiančios kaltinamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo – terminą pratęsti, nes yra pagrindas teigti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokiu būdu D. J. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Todėl naikinti D. J. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimą, skundo motyvais nėra pagrindo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo D. J. skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, kad iš BPK 139 str. 1 d. turinio išplaukia, kad kardomoji priemonė kaltinamajam gali būti naikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės, bylą nagrinėjančio teismo. Taigi, apylinkės teismas turi teisę kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne ir nesibaigus pratęstam suėmimo laikui, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, nagrinėdamas suimtojo skundą, tokios kompetencijos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė