Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-360/2016

Teisėja Vida Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-641641-2015 Procesinio sprendimo kategorija:

2016 m. liepos 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lie­tuvos Res­pu­bli­kos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., ir paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, o būtent : 2015 m. lapkričio 20 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė per langą į Z. E., gyv. (duomenys neskelbtini) sav., namus, ir panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas užmušti, t.y. viena ranka laikydamas užspaudęs burną, kad nukentėjusioji nešauktų, kita ranka numovė Z. E. kelnes ir apatines kelnaites, apnuogino savo lytinį organą – varpą ir jėga, užgulęs nukentėjusiąją, jėga praskėtęs nukentėjusiosios kojas, įvedė savo varpą į nukentėjusiosios makštį ir taip atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai M. P. nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir į tai neatsižvelgė skiriant bausmę.

Bylos medžiaga nustatyta, jog M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltu prisipažino visiškai bei davė esmines faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. P. davė 2015-11-21, tai yra iš kart po nusikaltimo padarymo, tuomet jis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apklausiamas dar kartą 2015-11-25 jis nuoširdžiai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir davė parodymus atitinkančius esmines faktines įvykio aplinkybes, šiuos parodymus jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis aktas surašytas buvo 2016-03-16, taigi teigti, jog M. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką prisipažino dėl byloje surinktų jo kaltę grindžiančių įrodymų, o ne laisva valia ir savo noru, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti lengvinančia aplinkybe nemotyvavo. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į tai, jog M. P. kaltu prisipažino, davė esmines faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus ir nekilus abejonių dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo M. P. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminiame tyrime, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad M. P. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nors ir nepripažino nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau M. P. paskyrė ir taip pakankamai švelnią bausmę. Už BK 149 str. 1 d. padaryto nusikaltimo padarymą numatyta laisvė atėmimo bausmė iki septynerių metų. Taigi skiriant bausmę apylinkės teismas atsižvelgdamas į M. P. charakterizuojančius duomenis, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir manydamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę labai artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo). Kolegija mano, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes bei pripažinus M. P. jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę apylinkės teismo paskirtos bausmės labiau švelninti nėra pagrindo. Vien formalus lengvinančios aplinkybės pripažinimas neduoda pagrindo naikinti ar keisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio. Kitų pagrindų, dėl ko M. P. būtų galima sušvelninti bausmę byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.