Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1236/2011

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01561-2010-9

2011 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. (V. L.) ir I. G. (I. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė V. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. Š. tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad tikslu pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 20 d., 12.30 val., iki 2005 m. rugpjūčio 21 d., 03.30 val., atspaudęs D. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, balkono duris, įsibrovė į buto vidų, iš kur pagrobė DVD grotuvą „Philips“ 500,00 Lt vertės, kompiuterio sisteminį bloką 2000,00 Lt vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Swath“ 150,00 Lt vertės, vaikišką žaidimą „Gameboy“ 400,00 Lt vertės, penkias kasetes nuo žaidimo „Gameboy“ bendros 500,00 Lt vertės, vaikišką automobilį su distancinio valdymo pulteliu 217,50 Lt vertės, CD diskus su kompiuteriniais žaidimais bendros 300,00 Lt vertės, suvenyrinę medinę kuoką 170,00 Lt vertės. Tokiu būdu, iš viso pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 4237,50 Lt.

Taip pat V. L. ir I. G. nuteisti už tai, kad tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu su A. Š. (A. Š.), 2010 m. spalio 24 d., apie 15.10 val., automobiliu „Mazda 323“, valstybinis numeris COM 875, nuvyko prie prekybos centro RIMI, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur A. Š. V. L. nurodymu nupirko lipnios juostos ritinėlį ir dvi poras darbinių pirštinių, ir apie 15.30 val. visi kartu atvyko prie Taikos g. (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kur A. Š. liko lauke stebėti aplinką, o V. L. ir I. G. įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pargriovę buto šeimininkę J. O. Š. ant grindų, lipnia juosta užvynioję burną, surišę rankas, užrakino butą iš vidaus ir reikalavo pinigų, tačiau pinigų negavę, apieškojo visą butą, išvertė daiktus bei pagrobė ant stalo gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“ 135,00 Lt vertės, elektroninį pravažiavimo bilietą 25,00 Lt vertės bei iš J. O. Š. kišenės 30,00 Lt grynųjų pinigų bei raktus nuo buto. Tokiu būdu, iš viso pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 190,00 Lt.

V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. spalio 23 d., apie 19.50 val., Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasiūlė nepilnamečiui A. Š., gim. 1994 m. gruodžio 1 d., kartu įvykdyti plėšimą iš buto bei įtikino dalyvauti nusikaltime ir taip įtraukė jį į nusikalstamą veiką. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai ir nuteistasis I. G. prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. ir I. G. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes V. L. ir I. G., atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę lengvinančiomis pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi, sutiko atlyginti padarytą žalą. Dar kartą atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įvertintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtąsias bausmes nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog I. G. nesislėpė nuo teisėsaugos, davė nuoseklius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., sudedamoji dalis ir nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtąsias bausmes.

V. L. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų, o viena sunkių nusikaltimų kategorijai, abu nusikaltimai yra padaryti tiesiogine tyčia, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad V. L. anksčiau yra teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai V. L. už jo padarytus nusikaltimus skirti laisvės atėmimo bausmes. Paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių trukmė yra ženkliai mažesnė nei atitinkamose BK straipsnių sankcijose nustatyti šių bausmių vidurkiai. Taigi, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog V. L. paskirtosios bausmės yra aiškiai per griežtos savo rūšimi ar dydžiu. Dar labiau švelninti bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., atsižvelgiant į tai, kad ji padaryta dar nuteistajam būnant nepilnamečiu, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės užtikrins Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl jų švelninti nėra jokio pagrindo.

I. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą, jis ir anksčiau yra ne kartą teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, niekur nedirba. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui I. G. skirti laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Taigi, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog I. G. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgus į jo amžių ar turtinę padėtį, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog V. L. buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį kaltinimą nustatė, jog įvykdyti plėšimą pasiūlė ne V. L., o A. Š., t. y. nusikaltimas buvo organizuotas pagal A. Š. nurodymus. Pažymėtina ir tai, kad tokių teismo išvadų neginčija joks, tokią teisę turintis proceso dalyvis. Nustatęs minėtą faktą, teismas kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. V. L. pašalino (sprendimas nurodytas tik nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, tačiau nesuformuluotas rezoliucinėje dalyje). Toks teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir vertintinas kaip esminis Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. numatytas šio kodekso pažeidimas. Šioje dalyje V. L. turėjo būti išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatyto nusikaltimo požymių. Būtent tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti V. L. atžvilgiu dalyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis dalyje, kuria V. L. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. buvo pašalintas, naikintinas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų V. L. ir I. G. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį dalyje, kuria V. L. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. buvo pašalintas, panaikinti.

V. L. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.