- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-584-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Advokatai
- Dalis Vait
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-584-159/2007
NUTARTIS
2007 m. rugpjūčio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo N. K. (N. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-847-122/2007 pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl antstolių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Albinas Zenkevičius, R. Š., V. K., VšĮ Klaipėdos jachtklubas, UAB „Liturta“, ir antstolio A. Zenkevičiaus prašymą dėl skolininko turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2006-05-24 pateikė teismui skundą (b.l. 3-4), 2006-06-27 šį skundą patikslino, prašė pripažinti antstolio Albino Zenkevičiaus veiksmus, atliekant turto – vidaus vandenų laivo – kylinės jachtos „Dailė“ įvertinimą neteisėtais; įpareigoti antstolį Albiną Zenkevičių, iki bus išnagrinėtas skundas, sustabdyti vykdomąją bylą Nr.0017/06/00031; išreikalauti prie nagrinėjamos bylos antstolio kontoroje užvestas vykdomąsias bylas skunde išdėstytų aplinkybių patvirtinimui. Nurodė, jog turto vertinimą atliko tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo, buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (t. 1, b.l. 13-14).
2006-09-07 antstolis A. Zenkevičius pateikė prašymą dėl skolininko turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo. Nurodė, kad buvo paskelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės, tačiau jos buvo paskelbtos neįvykusiomis, dėl to išieškotojui buvo pasiūlyta paimti neparduotą turtą už 56 220 Lt (t. 1, b.l. 92).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-05-04 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino turto perdavimo išieškotojui aktą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui apie priimtus patvarkymus buvo žinoma, taip pat buvo žinoma ir kokia įstaiga atlieka turto vertinimą, nes antstolio 2006-01-23 patvarkyme Nr. 0017/06/00031 aiškiai įvardyta UAB „Liturta“, nurodant buveinės adresą. Pareiškėjo teiginiai, jog turto vertintojas neturi reikiamos kvalifikacijos bei žymiai sumažino turto kainą, nes neatsižvelgė į jo negautas pajamas, t.y. neapskaičiavo ir nepridėjo per areštuoto turto laiką su jachta uždirbamų lėšų, liko neįrodyta. Teismas nustatė, jog pareiškėjo turto vertintojui Juliui Gudui yra suteikta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikacija. Duomenų, jog šio asmens turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai yra sustabdyti ar panaikinti, byloje nėra. Turto vertintojas Julius Gudas turėjo teisę pagal antstolio Albino Zenkevičiaus patvarkymą – užduotį atlikti kilnojamojo turto burinės jachtos „Dailė“ vertinimą ir kviestis specialistus. Teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai nesustabdė vykdomosios bylos, kadangi nebuvo įstatyme numatytų pagrindų. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pats nepakankamai domėjosi vykdymo eiga, nors puikiai žinojo apie kreditorinius įsiskolinimus, turimo turto areštą bei būsimą jo pardavimą iš varžytynių. Teismas atmetė išieškotojo prašymą taikyti ieškinio senatį (t. 2, b.l. 164-167).
Dėl minėtos nutarties pareiškėjas N. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta. Turto vertintojo pateikta „Turto vertinimo nustatymo ataskaita“ nėra ekspertizės aktas, kadangi neatitinka bendrųjų ekspertizei keliamų reikalavimų bei LR CPK 682 str. 6 d. Laikytina, kad turtas – jachta „Dailė“ nebuvo įvertinta. Antstolis, neinformavęs pareiškėjo apie tai, kad turto vertinime dalyvaus nieko bendra su turto įvertinimu neturintys asmenys – O. K. ir A. Š., pažeidė LR CPK 682 str., nes jis neturėjo galimybės pareikšti jiems nušalinimą. Teismas nepagrįstai ekspertui prilygino turto vertintoją, o J. Gudą pavadino ekspertu, nes minėtas asmuo nėra įtrauktas į vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-07-11 įsakymu Nr. 230. Teismas neįvertino skundo argumento dėl turto vertintojo netinkamos kvalifikacijos. Nurodo, jog jachtos pardavimas iš varžytynių, nenustačius realios jos rinkos kainos, pažeidžia jo, kaip skolininko, teises. Nurodo, jog jis neįrodinėjo aplinkybės, jog turto vertė buvo sumažinta, nes neatsižvelgta į negautas pajamas, dėl to tokia teismo išvada neatitinka jo paaiškinimų (t. 2, b.l. 172-175).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens išieškotojo R. Š. atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjui buvo žinoma apie 2006-01-29 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, jame buvo išaiškinta teisė nušalinti ekspertą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, nepareiškė prieštaravimų dėl turto vertės. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis įstatyme nustatytus reikalavimus ir kuris turi teisę savo nuožiūra pasitelkti reikalingus specialistus ir ekspertus. Nušalinimą galima pareikšti ekspertui, kuriam pavesta atlikti turto vertinimą, o ne jo pasirinktiems specialistams. Pareiškėjas teigdamas, jog jachtos kaina per maža, per visą skolos išieškojimo laikotarpį nepateikė jokio kito turto įvertinimo(t. 2, b.l. 183-184).
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (t. 2, b.l. 186-187).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolio A. Zenkevičiaus veiksmus, atlikus jachtos „Dailė“ įvertinimą. Skolininkas, sutikęs su 2006-01-23 antstolio patvarkymu Nr. 0017/06/003 dėl ekspertizės paskyrimo jo turtui įvertinti, teigia, kad antstolis neatsakė į jo 2006-01-29 raštišką prašymą pranešti apie skolininkui priklausančio turto įvertinimą bei pateikti duomenis, patvirtinančius antstolio parinkto nepriklausomo turto vertintojo kvalifikaciją ir teisę nustatyti, jo teigimu, specialaus turto rinkos vertę. Pareiškėjas teigia, kad turto vertinimą atliko tinkamos kvalifikacijos neturintis J. Gudas, kuris turto vertei nustatyti pasikvietė O. K. ir A. Š., bet nepateikė jų kvalifikacinių pažymėjimų. Taigi buvo suvaržytos jo, kaip skolininko, LR CPK 643 str. numatytos teisės, būtent teisė dalyvauti atliekant turto vertinimą bei pareikšti nušalinimą jį atliekantiems asmenims.
Teisėjų kolegija pažymi, jog antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 17-0031-06 duomenimis, nustatė, kad antstolis Albinas Zenkevičius, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-09 išduotą vykdomąjį raštą dėl 133 340,00 Lt skolos iš skolininko N. K. išieškojimo, 2006-01-11 surašė turto arešto aktą, nurodant, jog daikto vertė bus nustatyta apžiūrėjus turtą (vykdomosios bylos Nr. 17-0031-06 l. 8-9). 2006-01-23 patvarkymu antstolis, kaip ir numatyta LR CPK 682 str. 1 d., paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti (b.l. 20). Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apie visus antstolio priimtus patvarkymus pareiškėjui buvo žinoma (vykdomosios bylos Nr. 17-0031-06 l. 22-30).
Pareiškėjo argumentas, jog turto vertintojas pateikė turto vertinimo ataskaitą, bet ne ekspertizės aktą, dėl to turtas liko neįvertintas, o ekspertizė neatlikta, atmestinas kaip nepagrįstas. LR CPK 681 str. 1 d. numatyta, jog antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Iš bylos medžiagos matyti, jog antstoliui kilo abejonių, nes 2006-01-11 turto arešto akte nebuvo nurodyta turto vertė, dėl to ir buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme Nr. VIII-1202 (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytus reikalavimus. Nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, turto vertintojas nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Remiantis nusistovėjusia praktika bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str., kuriame nustatyta, jog nustačius turto vertę surašoma turto vertinimo ataskaita, kuri pagal šio įstatymo 24 str. turi juridinę galią, yra laikoma teisinga, kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, šios bylos atveju ir buvo surašyta turto vertinimo ataskaita.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 str. 3 d. turto vertintojui išduodamas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-04-29 įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintos Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo, sustabdymo ir panaikinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pažymėjimas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis turto vertintojo kvalifikaciją bei profesinę patirtį konkrečioje turto arba verslo vertinimo srityje ir teisę verstis turto vertinimo veikla. Tų pačių taisyklių 23 punkte nustatyta, kad apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo skelbiama „Valstybės žiniose“. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad turto vertintojo J. Gudo kvalifikacijos pažymėjimai būtų sustabdyti ar panaikinti, nes tokie duomenys paskelbti nebuvo. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo turtas įvertintas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo nustatytų reikalavimų, o antstolio veiksmai, atliekant turto vertinimą, teisėti.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiu, jog antstolis pažeidė LR CPK 682 str. neatsakęs į jo 2006-01-29 raštišką prašymą pateikti informaciją apie turto vertinimą bei jame dalyvausiančius asmenis, nes tokiu būdu buvo pažeista jo teisė reikšti nušalinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis, neatsakydamas į pareiškėjo 2006-01-29 prašymą nurodyti asmenis, dalyvausiančius turto vertinime, nepažeidė jo teisių, kadangi turto vertintojas jau buvo nurodytas patvarkyme Nr. 0017/06/00031. Neatsakymas į minėtą prašymą pareiškėjui jokių pasekmių nesukėlė ir vertintinas kaip organizacinio pobūdžio veiksmas. LR CPK 682 str. 1 d. numatyta, jog vykdymo proceso šalis gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Ši teisė pareiškėjui buvo išaiškinta antstolio patvarkymu Nr. 0017/06/00031, kuriame buvo nurodyti turto vertintojo UAB „Liturta“ rekvizitai (vykdomosios bylos Nr. 17-0031-06 l. 22). Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, o galimybės pareikšti nušalinimą turto vertintojo pasitelktiems reikalingiems specialistams ir ekspertams įstatymas nenumato. LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 11 str. 3 p. numatyta turto vertintojo teisė turto vertinimui atlikti pasitelkti kitus asmenis, šios bylos atveju – O. K. bei A. Š.. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas ginčydamas turto vertinimo kvalifikaciją nenurodė jokio kito eksperto, nors pirmosios instancijos teismas jam buvo suteikęs tokią galimybę.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo argumento dėl turto vertintojo netinkamos kvalifikacijos, kadangi jis nėra įrašytas į Finansų ministro 2002-07-11 įsakymu Nr. 230 patvirtintą vertintojų ekspertų sąrašą, dėl to negali vertinti jo turto. Vertintojas ekspertas vertina visus, įskaitant ir unikalius daiktus, o turto vertintojo kvalifikaciją turintis vertintojas savarankiškai vertina konkrečios turto srities objektus, išskyrus unikalius, retai šalies rinkoje parduodamus daiktus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 str. 2 d. 2 p.). Unikalus daiktas – tai vienintelis tos rūšies, labai retas daiktas. Jachta nelaikytina unikaliu daiktu, todėl jos turto vertei nustatyti pakanka J. Gudui suteiktos turto vertintojo kvalifikacijos.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jachtos pardavimas iš varžytynių, nenustačius realios jos rinkos kainos, pažeidžia jo, kaip skolininko, teises. Rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 p.). Jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (LR CPK 681 str. 4 d.). Kadangi turto vertintojo kvalifikacija pareiškėjo turto vertei nustatyti yra tinkama, byloje duomenų apie tai, jog atliktas turto įvertinimas įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytas, nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo turto įvertinimas yra teisėtas, o jo, kaip skolininko, teisės nepažeistos.
Pareiškėjas teigia, jog jis neįrodinėjo aplinkybės, jog turto vertė buvo sumažinta, nes neatsižvelgta į negautas pajamas, dėl to teismo išvada neatitinka jo paaiškinimų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo teiginiu. Pareiškėjas įrodinėjo aplinkybę, jog jo turtas - jachta - įvertintas per maža suma, kaip vienas iš argumentų dėl per mažos turto vertės buvo nurodytas jachtos eksploatavimas, kuris didina jos vertę. Taigi pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, remdamasis byloje esančiais įrodymais – pareiškėjo teismui duotais paaiškinimais. Be to, iš bylos duomenų (t. 2, b.l. 168) matyti, jog pareiškėjas susipažino su protokolu, o LR CPK 171 str. nustatyta tvarka, manydamas, jog netiksliai užfiksuoti teismui duoti jo paaiškinimai, turėjo teisę raštu pareikšti pastabas dėl protokolo, tačiau šia teise nepasinaudojo, dėl to laikytina, kad protokolo duomenys teisingi.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
2007-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.