- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-404-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00091-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. 93-182 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. V. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 13 d.2018 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-182 nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas septynis kartus, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 50 iki 41 balo. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. S. V. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jam išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai. Nuteistojo daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis S. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepateikė jokių rimtų ir pagrįstų motyvų. Bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje. Nusikaltimas, už kurį yra nuteistas, nebuvo planuotas iš anksto, įvyko spontaniškai. Jis savo namuose buvo užpultas ir sumuštas. Jeigu žuvusysis nebūtų jo užpuolęs, nebūtų ir žuvęs. Nuteistasis pažymi, kad dengė civilinį ieškinį, kol dirbo, bet dėl sveikatos problemų ir fiziškai sunkaus darbo turėjo nebedirbti. Būdamas laisvėje, jis žada įsidarbinti pagal sveikatos galimybes ir toliau dengti ieškinį. Teismas neįvertino, kad ilgą laiką būnant nelaisvėje, silpsta ryšiais su artimaisiais ir gali visai nutrūkti. Jis jau yra atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės ir per šį laikotarpį įrodė, kad gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis teigia, kad yra pasiryžęs atsisakyti alkoholio, pataisos namuose jis nė karto nevartojo svaigiųjų gėrimų. Nuobaudų jis neturi, yra septynis kartus skatintas, tai leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebenusikals. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms. Kuo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukštesnė, tuo didesnė turi būti nustatoma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju S. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 41 balas pagal OASys metodiką, todėl jo elgesio pažanga turi būti itin akivaizdi bei reikšminga.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2018 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-182 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Sutiktina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį koreguoja – nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi palaikyti pozityvius ryšius su artimaisiais, dirbo, kiek leido sveikata, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose, vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos. Aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo turinys patvirtina, kad S. V. vis dar pilnai nepripažįsta savo kaltės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus gyvybės atėmimo). Skunde nuteistasis aiškina, kad nužudytasis asmuo pats kaltas, kad jį puolė, jis neva tik gynėsi. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Taigi, kaltės minimizavimas, neteisėtų veiksmų perkėlimas aukai, neleidžia spręsti apie nuteistojo mąstymo pasikeitimą teigiama linkme.Tai, kad S. V. nėra baustas drausmine tvarka, priešingai, yra septynis kartus skatintas už gerą elgesį, yra įvertinta perkeliant jį iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją grupę. Be to, nuo 2017 m. liepos mėnesio bausmės tolimesniam atlikimui jis perkeltas į atvirąją koloniją. Vis dėlto, šios aplinkybės nelaikytinos besąlyginiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo mąstysenos ir elgesio problemas, kurios nėra veiksmingai sprendžiamos. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad S. V. gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusimo. Nuteistajam taip pat būdingi reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Nepaisant to, pats S. V. problemų teigia neturintis, ypač tokių, kurios būtų susiję su jo nusikalstamumu. Tai patvirtina, kad nuteistasis nesugeba identifikuoti turimų problemų ir jų efektyviai spręsti. Jis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, spręsdamas problemas, nevisada renkasi konstruktyvius problemų sprendimo būdus. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikaltimas, dėl kurio įvykdymo jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, prieš tai padaryti nusikaltimai taip pat įvykdyti apsvaigimo būsenoje arba yra susiję su alkoholiniais gėrimais (prekiavo namine degtine). Todėl piktnaudžiavimas alkoholiu yra svarbus nuteistojo neteisėtą elgesį lemiantis veiksnys. Nors S. V., būdamas laisvėje, buvo užsikodavęs, tačiau pakeisti turimų alkoholio vartojimo įpročių jam nepavyko, nes jis eilinį kartą nusikalto būdamas neblaivus. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose, tačiau daryti išvadą, kad turima problema jau išspręsta, dar per anksti. Pataisos įstaigoje griežtai draudžiama vartoti alkoholį ar jo surogatus, alkoholio gavimas yra sunkiai prieinamas, todėl faktas, kad S. V. pataisos namuose nebuvo užfiksuotas apsvaigęs nuo alkoholio, nelemia priklausomybės išsigydymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam šiuo metu vis dar nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Nors pirmasis kriminogeninis veiksnys yra statinis, tačiau antrasis dar gali būti gerokai koreguojamas. Iš nustatytų 41 balo rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo, statiniai yra 29, likę 12 – dinaminiai. Vadinasi, S. V. savo pastangomis gali iš vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės patekti į žemą rizikos grupę, kas neabejotinai padėtų svarstant lygtinio paleidimo klausimą.Šiuo metu nenustatyta, kad nuteistasis būtų aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, jis buvo konsultuotas teisiniais, socialiniais, buitiniais klausimais, tačiau jokiose programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, nedalyvavo. Lengvesnę integraciją į visuomenę užtikrintų ir lankymasis Psichikos sveikatos centre, kur nuteistajam padėtų suformuoti įgūdį iškilus problemoms kreiptis į specialistus, padėtų ieškoti konstruktyvių, teisėtų problemų sprendimo būdų. Aktyvesnis dalyvavimas įvairiose elgesio pataisos programose neabejotinai patvirtintų S. V. pasiryžimą keisti gyvenimo būdą pozityvia linkme, tačiau šiuo metu, jau minėta, to nenustatyta.Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai gali turėti įtakos ir nuteistajam priteistas didelis civilinis ieškinys. Atvirojoje kolonijoje S. V. vardu gauta šešiolika vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo 23 854,94 Eur sumai. Iš nuteistojo išieškota tik 534,04 Eur. Be to, nuteistasis turi sveikatos problemų, dėl kurių jo įsidarbinimo galimybės yra ribotos, todėl ir ieškinio dengimas yra apsunkintas. Finansinės problemos, alkoholio vartojimas gali prisidėti prie nekontroliuojamo smurtinio elgesio protrūkio, būnant nestruktūrizuotoje aplinkoje ir nesulaukiant pagalbos iš aplinkinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam, lankančiam tik privalomas elgesio pataisos programas, aktyviai nesistengiančiam keisti savo nusikalstamą, smurtinį, kartais neprognozuojamą elgesį, tolimesnis bausmės atlikimas neizoliuotam nuo visuomenės nebus efektyvus. Aukštesniojo teismo vertinimu, be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos S. V. šiuo metu nesugebėtų savarankiškai konstruktyviai išspręsti kilusias problemas, pilnai atsikratyti turimos priklausomybės alkoholiui, keisti turimų nuostatų, t. y. savo elgesio pateisinimo ir problemų perkėlimo kitiems asmenims. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis S. V. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.