- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-529-245-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00584-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- J. S., R. Š.
- Advokatai
- Alvidas Tamulionis
Teisėjas G. Varanavičius Proceso Nr.1-20-2-00584-2009-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1
2011 m. spalio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, nuteistiesiems J. S. ir R. Š., jų gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio, kuriuo:
R. Š. nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. – 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 3 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 5 d., 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.
J. S. nuteista pagal LR BK 182 str. 2 d. – 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 3 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 5 d., 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 2 p., visus, su vaiko gim. 2008-03-04, susijusius, UAB (duomenys neskelbtini) už darbuotoją J. S. nuo padidinto darbo užmokesčio sumokėtas VSDFV įmokas ir gyventojų pajamų mokesčius VMI, nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones.
Iš J. S. bei R. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui solidariai priteista 51949,57 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. S., apgaule J. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 44874,73 Lt didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą bei laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2010-11-30 įgijo dalį šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšų 39481,81 Lt, o būtent:
laikotarpiu nuo 2003-08-01 dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, 2007 m. liepos mėn., laikinai eidamas direktoriaus pareigas, o nuo 2007-10-04 iki dabar dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, susitaręs ir bendrai veikdamas su toje pačioje bendrovėje pagal 2003-01-15 Darbo sutartį Nr. 8 dirbančia apskaitininkės pareigose (nuo 2005-01-25 vyr. buhalterės pareigose, nuo 2006-07-01 buhalterės pareigose) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tyčia siekdami apgaule J. S. naudai iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) įgyti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, žinodamas, kad J. S. nėščia ir apie tai, kad nuo 2008-01-07 ji bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-05-26 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, kuriose nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), J. S. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama nuo 2007 metų III- IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų, siekdamas padidinti J. S. 2007 metų III-IV ketvirčių draudžiamąsias pajamas, žinodamas, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos nepakis, tačiau siekdamas iš VSDF biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostatą, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, 2007-07-20 surašė ir pasirašė Įsakymą dėl Darbo užmokesčio, papildė 2003 m. sausio mėn. 15 d. Darbo sutartį Nr. 8, t. y. grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ vietoje jai mokamo 1300 Lt. darbo užmokesčio, nuo 2007-08-01 nepagrįstai nustatė padidintą darbo užmokestį 4000 Lt, taip pat nepagrįstai priskaičiavęs už 2007 metų rugpjūčio, rugsėjo mėn., ir 2007 metų IV ketvirtį 12416,46 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma), 2007-10-12 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį Nr. 07-35 ir 2008-01-04 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 08-02, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, to pasekmėje J. S., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-01-11 ir 2008-04-25 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-01-07 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų III ir IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir 2008-01-14 Sprendimu Nr. 8.37-143 ir 2008-04-01 sprendimu Nr. 8.37-1601, paskyrė 12416,46 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 5288,70 Lt (atskaičius pajamų mokestį) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio, ir išmokėjo 9743,71 Lt (atskaičius pajamų mokestį) dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-07 iki 2008-05-25 pagal (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas bei pajamas iš VSDFV biudžeto lėšų, iš kurių 5288,70 Lt (atskaičius pajamų mokestį) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio, Po to, J. S. 2008-05-28 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42 pateikė prašymą, kuriuo remiantis 2008-05-30 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-5397, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogas ir iš 2008-01-04 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį pateiktų duomenų, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2010-03-04 jai skirti priskaičiuotą 77162,20 Lt (neatskaičius pajamų mokesčio) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, iš kurios 39586,03 Lt (atskaičius pajamų mokestį) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjo 55236,55 Lt pašalpą, iš kurių 37284,67 Lt (atskaičius pajamų mokestį), sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio po ko 2010-01-05 laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, J. S. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.
Tokiu būdu R. Š., veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su J. S., apgaule J. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 44874,73 Lt (atskaičius pajamų mokestį) didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, ir nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjus J. S. dalį šios didesnės nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule jos naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 39481,81 Lt dydžio lėšas, tuo padarydamas VSDFV biudžetui 39481,81 Lt turtinę žalą.
Be to, R. Š. nuteistas pagal LR BK 300 str. 3 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S. suklastojo ir panaudojo dokumentą: laikotarpiu nuo 2003-08-01 dirbdamas Uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, 2007 m. liepos mėn., laikinai eidamas direktoriaus pareigas, o nuo 2007-10-04 iki dabar dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, susitaręs ir bendrai veikdamas su bendrovės buhalterės pareigose dirbančia J. S., žinodamas, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos firmoje nepakis, tačiau siekdamas apgaule jos naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF biudžeto, 2007-07-26 įrašė 2003 m. sausio mėn. 15 d. Darbo sutartyje Nr. 8, t. y. grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ papildymą, apie darbdavio įsipareigojimą bendrovės darbuotojai J. S. nuo 2007-08-01 mokėti 4000 Lt darbo užmokestį, dėl to laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2007-12-31 J. S. nepagrįstai priskaičiuota už 2007 metų rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2007 metų IV ketvirtį 12416,46 Lt pajamų (darbo užmokesčio), po ko 2007-10-12 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį Nr. 07-35 ir 2008-01-04 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 08-02 nurodęs grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip (duomenys neskelbtini)direktoriaus parašu, (duomenys neskelbtini) antspaudu ir 2007-10-12 ir 2008-01-04 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl to VSDF biudžetui buvo padaryta didelės 39481,81 Lt turtinės žalos.
J. S. pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su R. Š., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 44874,73 Lt didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą bei laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 įgijo dalį šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšų, t.y. 39481,81 Lt, o būtent:
nuo 2003-01-15 pagal Darbo sutartį Nr. 8 dirbdama (duomenys neskelbtini) buhaltere (nuo 2005-01-01 apskaitininke, nuo 2005-01-25 vyr. buhaltere, nuo 2006-07-01 buhaltere) susitarusi ir bendrai veikdama su (duomenys neskelbtini) laikinai ėjusiu direktoriaus pareigas R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tyčia siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia, ir nuo 2008-01-07 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-05-26 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2007 metų III-IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2007 metų III-IV ketvirčių draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos nepakis, tačiau, siekdama iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, susitarė su R. Š., papildyti 2003 m. sausio mėn. 15 d. Darbo sutartį Nr. 8, t. y. grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ vietoje jai mokamo 1300 Lt. darbo užmokesčio, nuo 2007-08-01 nustatyti padidintą darbo užmokestį 4000 Lt.
R. Š. 2007 m. liepos mėn. 20 d. papildžius 2003 m. sausio mėn. 15 d. J. S. Darbo sutartį Nr. 8, punktu apie tai, kad nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. 01 d. darbdavys jai įsipareigoja mokėti darbo užmokestį 4000 Lt., taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2007 metų IV ketvirtį 12416,46 Lt. pajamų (darbo užmokesčio suma), 2007-10-12 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį Nr. 07-35 ir 2008-01-04 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 08-02, pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, ji pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-01-11 ir 2008-04-25 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune prašymus, kuriais remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-01-07 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų III-IV ketvirčių draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir 2008-01-14 Sprendimu Nr. 8.37-143 bei 2008-04-01 sprendimu Nr. 8.37-1601, paskyrė 12416,46 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 5288,70 Lt (atskaičius pajamų mokestį) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio, ir išmokėjo 9743,71 Lt (atskaičius pajamų mokestį) dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-07 iki 2008-05-25 pagal (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas bei pajamas iš VSDFV biudžeto lėšų, iš kurių 5288,70 Lt (atskaičius pajamų mokestį) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio,
Po to, ji 2008-05-28 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42 pateikė prašymą, kuriuo remiantis 2008-05-30 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-5397, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2008-01-04 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį pateiktų duomenų, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2010-03-04 jai skirti priskaičiuotą 77162,20 Lt (neatskaičius pajamų mokesčio) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, iš kurios 39586,03 Lt (atskaičius pajamų mokestį) sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjo pašalpą, sumoje 55236,55 Lt, iš kurių 37284,67 Lt (atskaičius pajamų mokestį), sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl J. S. nuo 2007-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 2700 litų padidinto darbo užmokesčio po ko 2010-01-05 buvo laikinai apribotos J. S. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.
Tokiu būdu J. S., veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su R. Š., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 44874,73 Lt (atskaičius pajamų mokestį) didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, ir nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjus dalį šios didesnės nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 39481,81 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 39481,81 Lt turtinę žalą.
Be to, J. S. nuteista pagal LR BK 300 str. 3 d. už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. Š., suklastojo dokumentą, o būtent :
susitarusi ir bendrai veikdama su (duomenys neskelbtini) laikinai ėjusiu direktoriaus pareigas R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) žinodama, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos firmoje nepakis, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2003 m. sausio mėn. 15 d. Darbo sutarties Nr. 8 grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ R. Š. fiktyviai įrašytą papildymą, apie darbdavio įsipareigojimą vietoje jai mokamo 1300 Lt mėnesinio atlyginimo, nuo 2007-08-01 nustatyti padidintą 4000 Lt mėnesinį atlyginimą ir dėl to VSDF biudžetui buvo padaryta didelės 39481,81 Lt turtinės žalos.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.
Apeliantas nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teismo išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir jo kaltę teismas grindė prieštaringais įrodymais, nepatvirtintais teismo posėdžio metu. Nuosprendyje konstatuojama, kad aptartų faktų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad vienintelis J. S. draudžiamųjų pajamų padidinimo tikslas yra piktnaudžiaujant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis nepagrįstai pasipelnyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita. Šis teismo teiginys neatitinka tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių. 2007-07-20 jis pasirašė įsakymą dėl darbo užmokesčio, kuriuo J. S. buvo padidintas darbo užmokestis iki 4000 Lt bei buvo papildyta jos darbo sutartis. Tai buvo padaryta dėl ženkliai padidėjusio J. S. darbo krūvio. Tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi naują buhalterinės apskaitos programą, kuri buvo skirta įmonės klientų apskaitai. Reikėjo suvesti apie 3200 klientų duomenis, būtent šį darbą ir atliko J. S., tuo pačiu metu ir dirbdama savo ankstesnį tiesioginį darbą, be to, 2007-10-04 iš darbo įmonėje išėjo direktorius A. D. ir dalį jo darbinių funkcijų taip pat atliko J. S.. Įmonė dirbo pelningai ir jis, kaip pagrindinis jos akcininkas, buvo suinteresuotas, kad įmonė ir toliau dirtų pelningai. J. S. ir šiuo metu toliau dirba (duomenys neskelbtini) ir jos atliktas elektroninės automatizuotos klientų valdymo sistemos įdiegimas mūsų įmonėje ir šiuo metu duoda naudą.
Skunde nurodyta, kad 2000-12-21 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka, apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Taigi, drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti nustatytą sumą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 48 str. l d. įtvirtintų nuostatų pažeidimą. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas/vidutinis darbo užmokestis (DK 204 str.,187 str.), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Taip pat konkretaus darbo užmokesčio dydžio nenustato ir LR Konstitucijos 48 str., o tik deklaruoja teisingo apmokėjimo už darbą principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. nurodoma, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Būtent šiuo konstituciniu principu, jis ir J. S. vadovavosi, sudarydami darbo sutartį, bei sulygdami dėl darbo sąlygų ir darbo apmokėjimo. Teismas nesivadovavo jau esama teismų praktika analogiškose bylose, kuriose priimti išteisinamieji nuosprendžiai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimis yra atmetęs prokurorų skundus(baudž. bylos Nr.2K-448/2010, 2K-606/2010).
Šalies argumentai
Nuteistoji J. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują, ją išteisinantį nuosprendį.
Apeliantė nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, kadangi ji nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teismo išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir jos kaltę teismas grindė prieštaringais įrodymais, nepatvirtintais teismo posėdžio metu. Pagal 2007-07-20 įmonės direktoriaus įsakymą jai buvo padidintas darbo užmokestis iki 4000 Lt bei buvo papildyta jos darbo sutartis. Tai buvo padaryta dėl ženkliai padidėjusio jos darbo krūvio. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi naują buhalterinės apskaitos programą, kuri buvo skirta įmonės klientų - fizinių asmenų apskaitai. Reikėjo suvesti apie 3200 klientų duomenis. Šį darbą ji ir atliko, tuo pačiu metu ir dirbdama savo ankstesnį tiesioginį darbą. Be to, 2007-10-04 iš darbo įmonėje išėjo direktorius A. D. ir dalį jo darbinių funkcijų taip pat atliko ji. Dėl šių konkrečių priežasčių ir buvo padidintas jos darbo užmokestis.
Skunde teigiama, kad 2000-12-21 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka (6 str.), apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Taigi, drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti nustatytą sumą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 48 str.1d. įtvirtintų nuostatų pažeidimą. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis (DK 204 str.,l 87 str.), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Taip pat konkretaus darbo užmokesčio dydžio nenustato ir LR Konstitucijos 48 str., o tik deklaruoja teisingo apmokėjimo už darbą principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., nurodoma, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Būtent šiuo konstituciniu principu, ji ir R. Š. vadovavosi, sudarydami darbo sutartį, bei sulygdami dėl darbo sąlygų ir darbo apmokėjimo. Taigi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, aiškiai ignoravo aukščiau minėtas įstatymų normas, netinkamai įvertino jos atliktą darbą įmonėje bei apmokėjimą už jį, bei netinkamai įvertino visas objektyvias bylos aplinkybes. Teismas nesivadovavo jau esama teismų praktika analogiškose bylose, kuriose priimti išteisinamieji nuosprendžiai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimis yra atmetęs prokurorų skundus (baudž. bylos Nr.2K-448/2010, 2K-606/2010).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėją, prašiusius jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų J. S. ir R. Š. apeliaciniai skundai tenkinami.
Tiek nuteistosios J. S., tiek ir nuteistojo R. Š. apeliaciniuose skunduose reškiamas tas pats reikalavimas juos išteisinti, apeliaciniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, todėl jų apeliacinių skundų teiginiai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. S. ir R. Š. kaltais pagal LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d., priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl jis naikintinas ir šių asmenų atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 d. 1 p.).
Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, tuo pagrindu padaręs neteisingas išvadas dėl J. S. ir R. Š. kaltės ir atitinkamai suklydęs taikydamas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimais yra išaiškinta, kad: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą“; „...tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“; „...bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus...“; „Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“.
Ši baudžiamoji byla pagal nustatytas faktines aplinkybes ir reikštus kaltinimus J. S. bei R. Š., laikytina analogiška kasacinėms byloms Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010. Nurodytose kasacinėse nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas.
Nuteistųjų J. S. ir R. Š. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog J. S. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Darbo sutartyje nurodyta, jog 2003-01-15 J. S. buvo priimta į UAB (duomenys neskelbtini) dirbti apskaitininkės pareigose (1 t., b.l. 55-60). Darbo sutarties sąlygos buvo keičiamos dvylika kartų, 2006-06-30 įsakymu ji paskirta į buhalterės pareigas, 2007-08-01 įsakymu J. S. nustatytas 4000 litų darbo užmokestis. Apeliantų skunduose nurodyta, kad J. S. atlyginimas buvo padidintas dėl padidėjusio darbo krūvio, suvedant klientų duomenis į apskaitos sistemą, kurią įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini), be to, iš darbo išėjus bendrovės direktoriui A. D., dalis jo funkcijų buvo pavesta atlikti J. S.. Duomenų, paneigiančių šį apeliantų paaiškinimą dėl padidinto atlyginimo, byloje nėra, priešingai, liudytoja O. M., 2007 metais dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, teisme patvirtino, kad J. S. dirbo daug, viena įdieginėjo naują kompiuterinę programą, dirbo net ir po darbo, nors viršvalandžiai darbo apskaitos žiniaraščiuose nebuvo rodomi, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad J. S. atlyginimas buvo padidintas nepagrįstai.
Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2007 metais UAB „Kauno interneto sistemos“ uždirbo 1 348 153 Lt pajamų ir gavo 151 378 Lt grynojo pelno, 2008 metais bendrovė uždirbo 1 5556 566 Lt pajamų ir gavo 121 491 Lt grynojo pelno. Balanso duomenimis 2008-01-01 UAB „Kauno interneto sistemos“ turtas sudaro 406 608 Lt, iš jų, ilgalaikis turtas - 112 389 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 222 159 Lt. Įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui UAB „Kauno interneto sistemos“ neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę – komercinę veiklą, mokėjo darbuotojams atlyginimus, įsiskolinimų neturi (1 t., b.l. 84-13), todėl nėra pagrindo manyti, kad J. S. padidinus darbo užmokestį, būtų iš esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis. Ir tai, kad jai nustatytas atlyginimas buvo tris kartus didesnis už direktoriaus, bei 2,85 karto didesnis už vyr. buhalterės darbo užmokestį, nesudaro pagrindo išvadai, jog J. S. nedirbo jokio darbo, bet gavo padidintą atlyginimą, be to, pabrėžtina, atlyginimas jai buvo padidintas šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimu, joks įstatymas nenumato atlyginimo didinimo apribojimų nėščiai moteriai. Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra.
Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Aptarti įrodymai patvirtina, kad J. S. darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, ji susitarė su savo darbdaviu R. Š. dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir nepaneigta, kad darbai realiai buvo vykdomi. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo J. S. paskirto 4000 litų atlyginimo buvo mokamos atitinkamos įmokos (1 t., b.l. 75-77). Kadangi darbdavys nuo J. S. padidinto darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai ji įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą. Tokios J. S. ir R. Š. veikos kvalifikavimas taikant LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. numatytas nusikaltimo sudėtis, kaip tai padaryta pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Š. ir J. S. veika, kuomet R. Š. padidino J. S. darbo užmokestį, o J. S. gavo jai pagal įstatymą priklausančias išmokas, nelaikytina nusikalstama ir negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. J. S. bei R. Š. veiksmuose nesant LR BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų (apgaulės panaudojimo) ir subjektyviųjų (tyčios) požymių, nėra pagrindo teigti, kad J. S. tyčia suklastojo savo parašu patvirtindama 2003-01-15 Darbo sutarties Nr. 8 grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ R. Š. fiktyviai įrašytą papildymą, apie darbdavio įsipareigojimą vietoje jai mokamo 1300 Lt mėnesinio atlyginimo, nuo 2007-08-01 nustatyti padidintą 4000 Lt, o R. Š. – 2003-01-05 Darbo sutartyje Nr. 8, t. y. grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ įrašydamas papildymą, apie J. S. nuo 2007-08-01 mokėti 4000 Lt darbo užmokestį bei 2007-10-12 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį Nr. 07-35 ir 2008-01-04 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 08-02 nurodęs grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašu, UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu ir 2007-10-12 ir 2008-01-04 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems faktiniams duomenims, priimtas visiškai neatsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir J. S. turėjo teisę susitarti dėl didesnio darbo užmokesčio jai nustatymo ir mokėjimo už realiai atliekamą darbą, o teisėtai gauto darbo užmokesčio pagrindu turėjo teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui jokia žala nebuvo padaryta, todėl šis teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis R. Š. ir J. S. atžvilgiu, kadangi nenustatyta, jog jų veikoje yra požymių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 2 d.
LR BK 72 str. 1 ir 2 d. 2 p. pagrindu taikytas turto konfiskavimas, konfiskuojant visas su vaiko, gimusio 2008-03-04 susijusius UAB (duomenys neskelbtini) už darbuotoją J. S. nuo padidinto darbo užmokesčio sumokėtas VSDFV įmokas ir gyventojų pajamų mokesčius VMI. Teismas nenurodė, kokio dydžio įmokas ir gyventojų pajamų mokesčius konfiskuoti. Priimant išteisinamąjį nuosprendį ši pirmos instancijos teismo tinkamai nemotyvuota rezoliucinės dalies nuostata taip pat naikintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: J. S. ir R. Š. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-01-05 nutarimą, kuriuo laikinai apribotos J. S. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.
Panaikinti LR BK 72 str. 1 ir 2 d. 2 p. pagrindu taikytą turto konfiskavimą, konfiskuojant visas su vaiko, gimusio 2008-03-04 susijusius UAB (duomenys neskelbtini) už darbuotoją J. S. nuo padidinto darbo užmokesčio sumokėtas VSDFV įmokas ir gyventojų pajamų mokesčius VMI.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštą 65228,05 litų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Panaikinti J. S. ir R. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus: 2003-01-15 Darbo sutartis Nr. 8 ir darbo sutarties pakeitimai ir papildymai, 2008-01-04 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 08-02; 2007-10-12 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį Nr. 07-35; 2007-07-03 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų II ketvirtį Nr. 07-27; 2005-01-03 Įsakymą dėl darbo užmokesčio Nr. 2005-01-2 ; 2005-01-25 įsakymą Nr. 2005-01-1; 2005-07-29 įsakymą dėl darbo užmokesčio Nr. 20050729-2 ;2005-09-30 Įsakymą Nr. 20050930-1; 2006-12-30 Įsakymą Nr. 20051230-2; 2006.01-31 Įsakymą Nr. 20060131-2 ; 2006-06-30 Įsakymą Nr. 20060630-2; 2006-09-25 Įsakymą Nr. 20060925-1; 2006-12-28 Įsakymą Nr. 20061228-2; 2007-02-28 Įsakymą Nr. 20070228-2-1; 2007-07-20 įsakymą Nr. 20070720-1; 2007 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ;2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių atlyginimų priskaitymų suvestines, grąžinti bendrovei.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.