- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- AS-62-571-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00945-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus energija“) skundu (t. I, b. l. 1–12), kurį tikslino (t. I, b. l. 66–78), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-998 (VII) (toliau – ir Aktas). Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo sustabdyti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. kovo 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-998(V11) dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymusi, galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad, nesustabdžius skundžiamo akto dalies pareiškėjui ir šilumos bei karšto vandens vartotojų ratui Vilniuje (kaip ir likusiuose Lietuvos miestuose), būtų padarytą žala, kurios, patenkinus šio skundo reikalavimus, kompensuoti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Vilniaus energija“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
Teismas pažymėjo, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės motyvavo finansiniais nuostoliais ir nepatogumais, kilsiančiais papildomai priimant į darbą naujus darbuotojus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių. Pareiškėjo veiklos apsunkinimas, patiriami nuostoliai yra nelaikytini aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Byloje esanti medžiaga ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos nebūtų, o vėliau teismas patenkintų pareiškėjos skundą, sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo atmestas.
III.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu (t. II, b. l. 1–7) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį dalyje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetimo ir išspręsti pareiškėjo prašymą iš esmės, tai yra sustabdyti 2011 m. kovo 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-998(V11) dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymusi, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo.
Pareiškėjas nurodo, kad nesustabdžius nurodymo (įrengiant ir naudojant nuotolinį duomenų nuskaitymą atsižvelgti į VMT 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymąsi) galiojimo pareiškėjui ir šilumos bei karšto vandens vartotojui būtų padaryta žala, kurios, patenkinus skundo reikalavimus, kompensuoti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga. Pareiškėjas, negalėdamas naudoti teisėtai įrengtų (tiek pareiškėjo, tiek ir vartotojų lėšomis) ir metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų rodmenų, nuskaitomų ir perduodamų bevielio ryšio pagalba, būtų priverstas tai pačiai funkcijai vykdyti priimti į darbą didelį skaičių darbuotojų, apskaitos duomenų surinkimui vaikštančių į vartotojų butus, tokiu būdu tai reikšmingai padidintų šilumos, karšto vandens apskaitos kaštus, įtraukiamus į galutinių vartotojų mokamas šilumos, karšto vandens kainas.
Pareiškejo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taip pat būtų padarytos beprasmėmis (nenaudojamomis) teisės aktų nustatyta tvarka, tiek pareiškėjo, tiek pačių vartotojų lėšomis realizuotos investicijos į nuotolinio metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymo įrangą (kurių vykdymui iš kredito įstaigų buvo imami kreditai ir mokamos palūkanos). Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties teiginiu, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę esą argumentuojamas UAB „Vilniaus energija“ asmeniniais nepatogumais papildomai priimant į darbą naujus darbuotojus ir pažymi, kad žala būtų padaryta būtent vartotojams (tretiesiems asmenims). Teigia, kad didžiausius nuostolius dėl ginčijamų Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus nurodymų įgyvendinimo patirs ne tiek pareiškėjas, kiek tretieji suinteresuoti asmenys (Vilniaus miesto šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai). Pažymi, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali atsirasti padariniai, kurių pašalinimas būtų sudėtingas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis.). Pareiškėjui pritaikius karšto vandens suvartojimo normatyvą, tai daugiabučiame name gali nulemti papildomus teisinius ginčus, be to, tretiesiems suinteresuotiems asmenims galėtų sukelti finansinius nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius (toliau – ir LMI Vilniaus apskrities skyrius) atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais ir prašymu iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo sustabdyti LMI Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. kovo 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-998 (VII) dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 reikalavimų įgyvendinimu, galiojimą. Tačiau atsakovas teismo prašo laikinai sustabdyti viso ginčijamo LMI Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. kovo 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-998 (VII) galiojimą. Nurodo, kad būtent tokia priemonė būtų tikslinga ir proporcinga siekiant realiai apginti įstatymų saugomus vartotojų ir kitus interesus. Mano, jog sustabdžius akto galiojimą būtų užtikrintas tinkamas LMI Vilniaus apskrities skyriaus vykdomos teisinės metrologinės priežiūros procesas, viešojo intereso apsauga. Taip pat laikinas galiojimo sustabdymas garantuotų, kad administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas tik kaltas asmuo ir kad laiku būtų parinkta tinkama atsakomybės priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m gegužės 26 d. nutartis (t. I, b. l. 192–193), kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 2011 m. kovo 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-998(V11) dalies, kurioje yra išdėstyti reikalavimai (nurodymas), susiję su Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d įsakymo Nr. V-107 reikalavimų laikymusi, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog minėtos priemonės netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių ir viešųjų interesų pusiausvyros principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atsižvelgdama į šiuos argumentus bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad yra pagrindas prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Nėra pakankamo pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėtu pripažinto akto, kuris būtų panaikintas, realiai patirtų žalą, ją galėtų išsiieškoti vadovaudamasis bendrosiomis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-489/2011, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties dalį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.