Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-245-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-09
Bylos Nr.
1A-104-245-2011
Teisminio proceso Nr.
64-1-00945-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
Kaltinamasis
K., V. M., T. V.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė, Stanislova Staniukynienė, Darius Jurgutis
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-245/2011Teisėjas L. Noreika Proceso Nr. 64-1-00945-08
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, išteisintajam K. K. ir jo gynėjai advokatei Stanislovai Staniukynienei, išteisintajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui, išteisintajam T. V. ir jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-12 nuosprendžio, kuriuo:

V. M. išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

T. V. išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

K. K. išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., T. V. ir K. K. buvo kaltinami pagal LR BK 284 str. 1 d. tuo, kad 2008-08-22 apie 22 val., prie kultūros namų, esančių Daukšių k., Igliaukos sen., Marijampolės sav., veikdami bendrai iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių A. D. į galvą, tuo nukentėjusiajam padarydami galvos sumušimą ir nubrozdinimus veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. M., T. V. ir K. K. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti K. K. kaltu dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo ir paskirti jam penkis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį; pripažinti T. V. kaltu dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo ir paskirti jam penkis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį; pripažinti V. M. kaltu dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo ir paskirti jam penkis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį.

Nurodo, kad nuosprendis naikintinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis buvo išteisinti K. K., T. V. ir V. M., neatitinka bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismas nepaisė BPK 20 str. reikalavimų, iš esmės netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tirtus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog liudytojų O. V., P. P. bei A. K. parodymai, kuriais vieninteliais grindžiama kaltinamųjų kaltė, nėra objektyvūs bei patikimi. Liudytojai M. V., P. Š., D. B., R. R., M. M. ir J. S. nepatvirtino O. V., P. P. ir A. K. parodymų apie įvykio aplinkybes. Tačiau teismas remdamasis šių liudytojų parodymais, privalėjo įvertinti tai, jog visi jie buvo atvykę į šventę bei tai, kad jie yra kaltinamųjų draugai ir pažįstami. Liudytojų parodymais nustatyta, jog konfliktą pradėjo ir agresyviai buvo nusiteikę į šventę atvykę iš aplinkinių kaimų vaikinai, o ne vietiniai. Taip pat teismas konstatavo, jog konflikto vietoje, kai buvo mušamas A. D., buvo tamsu, todėl liudytojai negalėjo matyti, kurie konkretūs asmenys mušė nukentėjusįjį. Liudytojai V. V., D. M., J. U. bei V. T. apie kaltinamųjų atliktus veiksmus negalėjo nieko pasakyti, nes jų nematė bei šiuos liudytojų parodymus vertino, kaip naudingus kaltinamiesiems, tačiau teismas neįvertino tai, jog šventėje konfliktas prasidėjo, būtent, nuo to momento, kai nukentėjusiajam A. D. einant per žmonių minią, staiga, be jokios priežasties, buvo suduoti smūgiai. Visi šie liudytojai tuo metu buvo toliau nuo konflikto vietos, realiai ir negalėjo matyti to momento, kai buvo sumuštas A. D.. Ir tik po to, kai dėl A. D. sumušimo įsiplieskė konfliktas tarp vietinių ir į šventę atvykusio jaunimo, liudytojai V. V., D. M., J. U. ir V. T., pradėjo stebėti vykstantį konfliktą.

Teismas atskirai paminėjo liudytojų Ž. L., Ž. Š. bei B. B. parodymus, vertindamas juos, kaip naudingus kaltinamiesiems. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. L. buvo parodęs, jog matė, kaip nukentėjusįjį A. D. spardė visi trys kaltinamieji, tačiau bylą nagrinėjant teisme liudytojas pakeitė parodymus, teikdamas, jog nematė, jog kaltinamieji buvo prie mušamo A. D.. Parodymų pakeitimą motyvavo tuo, jog į policiją buvo pakviestas liudyti ne dėl šio įvykio, apklausos metu neturėjo 16 metų, bei pasimetė, kai buvo apklausinėjamas. Šis liudytojas taip pat teisme parodė, kad įvykio vietoje nebuvo apšvietimo. Pagal tokį apšvietimą veidus būtų matęs per 7-8 metrus. Vertindamas liudytojo Ž. L. parodymų nenuoseklumą, teismas jo parodymais privalėjo visai nesivadovauti, nors padarė priešingai – jo parodymus nuosprendyje paminėjo kaip naudingus kaltinamiesiems. Spręsdamas klausimą, ar kaltinamieji buvo prie mušamo A. D. bei atliko smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, teismas privalėjo įvertinti ir liudytojo Ž. Š. teisme duotus parodymus. Jis parodė, kad nematė, kaip kaltinamieji mušė A. D., tik matė juos nueinančius nuo A. D.. Kad, būtent, šie trys kaltinamieji mušė A. D., jam kažkas papasakojo jau po įvykio.

Atlikus parodymų patikrinimo vietoje su liudytojais B. B., V. V., D. B., P. Š., M. V., O. V., P. P., A. K., kaltinamaisiais K. K. bei V. M. buvo nustatyta, kurioje tiksliai vietoje buvo sumuštas A. D., kad nuo pavėsinės iki A. D. mušimo vietos yra 17,8 m atstumas, nuo įėjimo į kultūros namus iki A. D. mušimo vietos 26,3 m atstumas. Taip pat eksperimento metu nustatyta, jog įvykio vietai esant neapšviestai, ir esant 17,8 m atstumui, asmens iš veido atpažinti negalima. Įvykio vietą apšvietus dirbtino apšvietimo šaltiniu, joje esantį asmenį iš veido galima atpažinti esant atstumui iki 27,90 m. Vertindamas gautus rezultatus teismas padarė nepagrįstas išvadas. Pirmiausiai dėl to, jog susiejo tarpusavyje dvi atskiras vietas, teismo manymu, reikšmingas liudytojų O. V., P. P. ir A. K. parodymų objektyvumui įvertinti. Teismas padarė išvadą, jog liudytojai nėra objektyvūs duodami parodymus dėl to, jog nesutampa jų nurodoma vieta, kur buvo suduota buteliu per galvą K. K.. Taip pat teismas nepagrįstai pasirėmė eksperimento, neįjungus dirbtinio apšvietimo įvykio vietoje, rezultatais, iš dalies pripažindamas, jog liudytojai, kurie yra parodę, jog matė, kaip kaltinamieji mušė A. D., negalėjo matyti žmonių veidų. Teismas konstatavo, jog D. B. nurodė, kad muštynių vietoje nebuvo apšvietimo, mušančiųjų veidų nesimatė. Ž. L. nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo apšvietimo. Ten buvo 8-10 žmonių tačiau jų veidų neatskyrė. M. M. nurodė, kad įvykio vieta nebuvo apšviesta. Iš vietos, iš kurios stebėjo konfliktą veidų atpažinti nebuvo galimybės. V. T. parodė, kad buvo prietema, nes buvo įjungtas gatvių apšvietimas. Kur buvo tas šurmulys, link kurio nubėgo policininkai, apšvietimo nebuvo. Šių liudytojų parodymais teismas nustatė, jog konflikto vieta, kur buvo mušamas A. D., buvo neapšviesta. Tačiau tokia teismo išvada dėl įvykio vietoje buvusio matomumo laikytina, kaip nepagrįsta. Liudytoja B. B. patikslino, jog nėra įsitikinusi, ar lauke gatvės apšvietimo lempos buvo įjungtos. Jau anksčiau yra paminėta, jog teismas privalėjo atmesti Ž. L. parodymus dėl jo parodymų nenuoseklumo, todėl negalėjo vadovautis jo parodymais, spręsdamas situaciją dėl įvykio vietos apšvietimo. Liudytojas V. T. taip pat parodė, jog kai prasidėjo šurmulys, tai buvo prietema, tačiau gatvės apšvietimas jau buvo įjungtas. Kad prasidėjo šurmulys, jis matė iš 80 metrų atstumo. Esant tokiems šio liudytojo parodymams, teismas privalėjo padaryti priešingą išvadą, jog asmenys, kurie buvo nuo konflikto vietos apie 20 metrų atstumu, galėjo įžiūrėti, kokie konkrečiai asmenys dalyvauja konflikte. Spręsdamas, kuriais eksperimento rezultatais (esant įjungtam ar neįjungtam apšvietimui) pasinaudoti, teismas privalėjo įvertinti ir liudytojų V. V., D. M. ir J. U. parodymus. Tikėtina, jog šių liudytojų parodymai yra objektyvus, nes pirmoji buvo renginio organizatorė, o kiti du liudytojai - policijos pareigūnai, prižiūrėję viešą tvarką renginio metu.

Teismas privalėjo nesiremti liudytojų M. M. ir J. S. parodymais. Jų parodymai byloje atsiranda tik tada, kai K. K. pakeičia savo pirminę versiją. Anksčiau niekas iš apklaustų liudytojų nebuvo nurodę, jog šventėje šie du asmenys buvo. Taip pat ir K. K. draugai, su kurias jis buvo atvykęs į šventę, teigia, jog šių asmenų šventės metu nematė. M. M. ir J. S. parodė, kad stovėjo ant kultūros namų laiptų kartu su K. K., kai pastebėjo, jog už 20 metrų atstumo nuo jų, prasidėjo susistumdymas. Jie matė mušamą vyrą, matė, kaip jis parkrito, tačiau K. K. negalėjo mušti to žmogaus, nes jis buvo su jais visą laiką. Šie liudytojų parodymai privalėjo būti įvertinti kritiškai, nes kiti liudytojai (liudytojas R. R.), netgi naudingi kaltinamiesiems, nurodo kitą K. K. buvimo vietą.

Taip pat teismas neteisingai konstatavo, kad tarp visų liudytojų, duodančių parodymus prieš kaltinamuosius, yra nusistovėję priešiški santykiai. Teismas neįvertino tai, jog liudytojas A. K. su šiuo įvykiu nėra susijęs bei anksčiau jokių konfliktų su kaltinamaisiais neturėjo. Taip pat teismas nuosprendyje netiksliai nurodė, su kuriuo V. K. K. anksčiau turėjo konfliktą dėl automobilio apgadinimo. Nei vienas iš kaltinamųjų, uždavus klausimą, kokie santykiai juos sieja su liudytojais, nepatvirtino apie kokius nors konfliktiškus santykius. Teismas aptarė aplinkybes, susijusias tik su prieš kaltinamąjį K. K. duotais parodymais, tačiau neanalizavo bei neaptarė situacijos, dėl kokių priežasčių liudytojai O. V., P. P. ir A. K. galimai duoda neobjektyvius parodymus ir prieš kitus kaltinamuosius – T. V. ir V. M..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojai O. V., P. P. ir A. K. patvirtino, jog matė, kaip nukentėjusįjį A. D. kojomis spardė visi trys kaltinamieji. Teismas nepagrįstai šiuos liudytojų parodymus pripažino neobjektyviais. Liudytojas P. Š. taip pat patvirtino, jog jo draugai konfliktavo su vietiniais vaikinais bei jis matė, kai prie K. K. priėjo vienas vaikinas ir trenkė buteliu per galvą. Šio liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo K. K. parodymus, jog jis per galvą buteliu gavo tada, kai jau viskas nurimo, o konflikto metu jis stovėjo su M. M. ir J. S..

Įvertinus teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas privalėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas K. K., T. V. ir V. M. kaltais, padarius BK 284 str. l d. numatytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, į tai, jog jie anksčiau nėra teisti, jiems skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė - viešieji darbai.

Išteisintasis K. K. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad jokio žmogaus nesumušė. Kai buvo spardomas nukentėjusysis, jis buvo su J. S., kuris patvirtino, kad muštynių metu jie buvo greta ir kalbėjosi, ir tai galėjo būti 20 m atstumu nuo muštynių vietos. Prieš jį parodymus byloje davė tik O. V. su savo draugais P. P. ir A. K.. Jų parodymai neatitinka faktines bylos aplinkybes ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Ji pats nukentėjo šventės metu, nes O. V. sudavė jam buteliu per galvą. O. V. su savo draugais jį apkalba, norėdamas už padarytą sužalojimą buteliu, išvengti atsakomybės. Tą aplinkybę, kad O. V. sudavė jam buteliu per galvą ne tuo metu, kai buvo spardomas nukentėjusysis, o vėliau, įrodo M. V., P. Š. ir D. B. parodymai. Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausė liudytojus, įvertino jų parodymus, ištyrė byloje ikiteisminio nagrinėjimo metu surinktus bei bylos nagrinėjimo metu papildomai pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kuris paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, išteisintuosius ir išteisintųjų gynėjus, prašiusius prokuroro skundą atmesti, sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino V. M., K. K. bei T. V., neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nurodytų asmenų išteisinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.

Išteisintieji K. K., V. M. ir T. V. nei ikiteisminiame tyrime nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltės kategoriškai nepripažino. Nukentėjusysis A. D. teisme nurodė, kad gavo smūgį ir nukrito, buvo mušamas rankomis ir kojomis, neteko sąmonės. Kas mušė, nežino. Jo manymu, jį mušė trys asmenys ir tik vėliau sužinojo, kad buvo sumuštas nevietinių.

K. K., V. M. ir T. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., iš esmės buvo grindžiama liudytojų O. V., P. P. ir A. K. parodymais. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog liudytojų O. V., P. P. bei A. K. parodymai neobjektyvūs ir nepatikimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai yra neobjektyvūs, detaliai juos išnagrinėjo, jų nurodytas aplinkybes lygino su kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis apie tuos pačius įvykius, vertino visą įvykių eigą, apšvietimą, liudytojų parodymų patikrinimą vietoje.

Teisme apklaustas liudytojas O. V. nurodė, kad iš pavėsinės muštynių nesimatė, tačiau pribėgęs prie įvykio vietos pamatė, kad apie vienuolika žmonių spardo D., tarp jų buvo ir visi trys kaltinamieji. Vieta buvo apšviesta, todėl matėsi visų veidai. Pribėgo ginti mušamo A. D., tada jie visi puolė jį. Jis metė turėtą butelį ir juo pataikė K. K.. Pagal pastarojo pareiškimą buvo jam iškelta byla (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 64-1-00970-08), apklausoje nurodė, kad tarp mušančiųjų A. D. pažino tik K. K.. T. V. ir V. M. nenurodė, nes „nenorėjo jų sodinti“. Visas įvykio aplinkybes atsiminė geriau tik praėjus daugiau laiko.

Liudytojas P. P. nurodė, kad muštynių pradžios jis nematė. Jos vyko prie mokyklos aikštelėje prie kampo, už 20-30 metrų, buvo apie 22 val. ir prieblanda, tačiau muštynių vieta buvo apšviesta, žmonių veidus buvo galima matyti. Tarp mušusiųjų A. D., pažinojo tik kaltinamuosius ir tikrai matė, kaip jie jį spardė. Paaiškino, kad buvo apklausiamas ir byloje dėl K. K. sumušimo buteliu, tada nurodė, kad buvo tamsu. Tarp mušusių A. D. atpažino K. K., T. V. bei V. M., tačiau, kuris iš jų sudavė smūgius gulinčiam A. D., pasakyti negalėjo, nes buvo per tamsu. Praėjus daugiau laiko ir jau apklausiant A. D. byloje, atsiminė daugiau, nurodė, kad spardė būtent T. V.. Tą matė, nes įvykio vieta buvo apšviesta.

Liudytojas A. K. nurodė, kad pasigirdo triukšmas ir prasidėjo muštynės, išėjo iš palapinės ir už dvidešimt metrų nuo tos vietos, kur jis stovėjo, matė muštynes. Virš įvykio vietos buvo lempa. Matė K. K. ir V. M., tarp spardžiusiųjų A. D., jie jį spardė. Netoli spardžiusiųjų A. D. buvo ir T. V., tačiau jis jo nespardė, nes buvo per toli nuo nukentėjusiojo, kad pasiektų jam įspirti. O. V. šoko ginti A. D., tada visi mušusieji puolė jį, šis gindamasis paleido butelį į užpuolikus.

Visi trys liudytojai teisme patvirtino esantys priešiškuose santykiuose su K. K.. Liudytojas O. V. nurodė, kad K. K. anksčiau buvo sumušęs, todėl jų santykiai įtempti, be to, įvykio vakarą su K. K. apsižodžiavo dar iki A. D. sumušimo. Liudytojas P. P. tvirtino, kad anksčiau buvo apgadinęs K. K. automobilį ir su juo susimušęs. Liudytojas A. K. nurodė, kad turėjo piktumų ir nesutarimų su K. K. ir V. M.. Prokuroras skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kodėl liudytojai O. V., P. P. ir A. K. davė neobjektyvius parodymus prieš kitus kaltinamuosius – T. V. ir V. M.. Liudytojas A. K. nurodė teismui, kad turėjo piktumų ne tik su K. K., bet ir su V. M., be to, būtina įvertinti ir tai, kad konfliktas įvyko tarp vietinio Daukšių kaimo jaunimo ir atvažiavusiųjų į šventę, ką akcentavo visi liudytojai, tai taip pat galėjo sukelti priešpriešą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad liudytojų O. V., P. P. ir A. K. parodymai neobjektyvūs, nurodė, jog jie nesudaro vieningos, vienas kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinės, nepaneigta ir liudytojo O. V. keršto K. K. bei kitiems kaltinamiesiems versija, be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šių liudytojų parodymų nepatvirtino kiti liudytojai: M. V., P. Š., D. B., R. R., M. M., J. S.. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad jie yra išteisintųjų draugai ir pažįstami, atvykę į šventę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai M. V., P. Š., D. B., R. R., M. M., J. S. teisme buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. dėl melagingų parodymų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jais vien dėl to, kad jie yra išteisintųjų draugai ir pažįstami. Teisme apklaustas liudytojas P. Š. nurodė, kad su M. V. ir K. K. atvyko į šventę Daukšiuose. Ten matė ir T. V.. Tik atvažiavus vienas iš Daukšių jaunuolių pradėjo kabinėtis prie K. K.. Neužilgo prasidėjo šurmulys ir priešprieša tarp vietinio Daukšių ir atvykusių Igliaukos jaunuolių, pasireiškusi stovėjimu vienų prieš kitus ir šūkaliojimu.

Liudytojas D. B. parodė, kad šventėje Daukšiuose įvyko konfliktas ir muštynės tarp vietinių iš Daukšių ir atvykusiųjų. Jis buvo kartu su K. K.. Matė, kaip vienas jaunuolis K. K. ranka laikytu buteliu smogė į galvą, jis tuo metu stovėjo greta K. K.. Kad būtų spardomas vyriškis, jis nematė, kadangi dar iki K. K. sumušimo su M. V. bei P. Š. buvo parduotuvėje.

Liudytojas R. R. parodė, kad pačių muštynių nematė, konfliktas kilo su Daukšių kaimo jaunimu, kadangi nenorėjo problemų, todėl išvyko. Prieš išvykdamas matė, kaip K. K. pataikė į galvą atskriejęs butelis, kuris buvo mestas. Prieš tai agresyviai nusiteikę jaunuoliai iš Daukšių kaimo su atvykusiais konfliktavo žodžiu ir grasino. K. K. tuo metu buvo grupėje su kitais ir apie 6 metrų atstumu nuo Daukšių jaunuolių. Jis pats nuo K. buvo 6-10 metrų atstumu. Kad prieš tai būtų spardomas žmogus, jis nematė.

Liudytojas M. V. parodė, kad jau kuris lankas vietinis Daukšių jaunimas konfliktuoja su Igliaukos jaunimu, todėl ir šventėje jautėsi abipusė įtampa, buvo žodinių konfliktų. Kad šventėje būtų sumuštas vyras, jis nematė. Kažkas tai susistumdė ir jaunimas stovėjo vieni prieš kitus. Puikiai matė, kai Daukšių gyventojas Ovidijus, stovėdamas už kažkokio vyro, persisvėrė per jį ir rankoje laikytu buteliu kirto K. K. per galvą. Tuo metu nesimatė, kad kas nors būtų mušęsis ir būtų reikėję ką nors ginti nuo K. K..

Liudytojas M. M. parodė, kad šventėje buvo sutikęs K. K.. Netrukus pamatė kaip už maždaug 20 metrų ant žemės pargriuvo vyras. Tada prie pargriuvusiojo pribėgo apie 10 jaunuolių ir pradėjo jį spardyti. Vaikinų nepažinojo. Kad kaltinamieji būtų spardę parkritusįjį, jis nematė. Nors nėra garantuotas, kad K. K. konflikto metu buvo greta jo, tačiau buvo gal 20 metrų nuo pačios įvykio vietos. Įvykio vieta nebuvo apšviesta. Iš vietos, iš kurios stebėjo konfliktą veidų atpažinti nebuvo galimybės. K. K. negalėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, nes buvo per toli nuo jo.

Liudytojas J. S. parodė, kad kartu su M. M. buvo atvykęs į šventę Daukšiuose, gal už 10 minučių kilo šurmulys ir muštynės. Pačių muštynių nematė. K. K. muštynių metu buvo greta jo ir jie kalbėjosi. Pastarasis negalėjo jose dalyvauti, nes buvo per toli.

Prokuroras skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojų J. S. ir M. M. parodymais, nes kiti liudytojai anksčiau nebuvo nurodę, kad šie asmenys buvo įvykio vietoje. Kaip nurodė liudytojas J. S., apklaustas jis buvo 2009 m. birželio mėnesį, nežino kieno iniciatyva, tiesiog paskambino policijos pareigūnas ir liepė atvykti apklausai. Liudytojas M. M. patvirtino, kad policijos buvo apklaustas neseniai. Pripažintina, kad šie liudytojai apklausti vėliau negu kiti liudytojai (2009-06-12 ir 2009-08-05), tačiau tai nesumenkina jų parodymų reikšmės, juo labiau, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi ne vien tik liudytojų J. S. ir M. M. parodymais, tačiau ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie taip pat nepatvirtino išteisintųjų kaltės.

Liudytojai M. V., P. Š., D. B., R. R., M. M., J. S. teisme nepatvirtino matę, kad nukentėjusįjį A. D. mušė K. K., T. V. ar V. M.. Šie liudytojai, kaip apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, yra išteisintųjų draugai ir pažįstami, tačiau ir kiti byloje apklausti liudytojai, kurie išteisintųjų nepažįsta, nepatvirtino liudytojų O. V., A. K. ir P. P. parodymų.

Teisme apklausta liudytoja B. B. teisme nurodė, kad pasigirdo žmonių šurmulys, po to pasigirdo butelio dūžis ir pamatė, kaip jaunuoliai iš Igliaukos muša A. D.. Ji nuo įvykio vietos galėjo būti atstumu nuo 50 iki 20 metrų. Butelio dūžį išgirdo dar iki kylant muštynėms. Kad A. D. sumušė Igliaukos jaunimas, ji sprendžia todėl, kad vietiniai sumušti jo negalėjo. A. D. matė gulintį, o apstoję asmenys jį spardė. Aplink gulintį D. buvo apie 20 žmonių. Kas spardė, įvardinti negali, nes ten nebuvo apšvietimo, be to, žiūrėjo į gulintį A. D., o ne stovinčius. Iš tos vietos, iš kurios ji stebėjo įvykį, mušančiųjų veidų nesimatė. Tarp atvykusio iš Igliaukos jaunimo matė ir kaltinamuosius, tačiau nėra įsitikinusi, kad jie mušė nukentėjusįjį.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad muštynių pradžios nematė. Buvo gal 10 metrų atstumu nuo jų vietos. Matė muštynių pabaigą, kuomet visi nueidinėjo nuo sumušto A. D.. Teigė, kad A. D. sumušė visi kaltinamieji, tačiau patikslino, jog nematė, kaip kaltinamieji mušė A. D., tik matė juos nueinančius nuo gulinčio A. D.. Kad jie mušė A. D., jam kažkas papasakojo vėliau. Patvirtino, kad matė sumuštą gulintį A. D., tačiau K. K. nebuvo priėjęs prie sumuštojo.

Liudytojas Ž. L. patvirtino, kad nuo palapinės 20-25 metrų atstumu grupė jaunuolių spardė A. D.. Kiek buvo jaunuolių, pasakyti negali. Negali pasakyti, ar kaltinamieji spardė A. D., ar atliko kokius nors veiksmus. Matė, kad keletas žmonių iš palapinės išbėgo gelbėti A. D., tarp jų buvo ir O. V.. Įvykio vietoje nebuvo apšvietimo. Ten buvo 8-10 žmonių tačiau jų veidų neatskyrė.

Liudytoja V. V. parodė, kad kažkas sušuko, jog muštynės ir ji pamatė gulintį A. D.. Jaunimas būriavosi ir aiškinosi. Atrodo, kad buvo dar šviesu ir lempų degti nereikėjo, veidus galima buvo įžiūrėti. Kaip nukentėjusysis buvo mušamas, nematė.

Liudytojai D. M. ir J. U. parodė, kad šventės metu turėjo užtikrinti viešąją tvarką. Konfliktavo tarpusavyje dvi jaunimo grupės – vietiniai ir atvykusieji iš kito kaimo. Jau buvo prieblanda, kiek atsimena apšvietimas buvo tik prie organizatorių buvimo vietos. Dabar negali pasakyti, ar ėjo įžiūrėti žmonių veidus. Iš kitų žmonių sužinojo, kad yra sumuštas žmogus. Kadangi jį nusivedė į namus, nusprendė, kad jis buvo vietinis, o sumuštas ne vietinių. Pačių muštynių nematė.

Liudytojas V. T. parodė, kad buvo jau prietema ir prasidėjusi diskoteka, pareigūnas per mikrofoną pranešė, jog įvykus muštynėms renginys bus nedelsiant nutrauktas. Pats muštynių nematė. Buvo prietema, nes buvo įjungtas gatvių apšvietimas. Pati aikštelė, kurioje būriavosi žmonės ir vyko konfliktas, buvo neapšviesta. Iš palapinės nebuvo galimybės matyti, kas vyksta toje vietoje, kur buvo šurmulys, nes tarpe tarp palapinės ir įvykio vietos dar buvo šokantys žmonės.

Kaip matyti iš šių liudytojų, kurie nėra išteisintųjų draugai ar pažįstami, parodymų, nei vienas nepatvirtino matęs, kad K. K., V. M. ar T. V. būtų smurtavę prieš nukentėjusįjį A. D.. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas privalėjo nesivadovauti liudytojų Ž. L. ir Ž. Š. parodymais, įvertinęs jų nenuoseklumą, nes ikiteisminio tyrimo metu jie davė priešingus parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptardamas liudytojų Ž. L. ir Ž. Š. teisme duotus parodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, o vien ta aplinkybė, kad liudytojas Ž. Š. nurodė matęs kaltinamuosius nueinančius nuo A. D., neduoda pagrindo apkaltinti išteisintuosius vartojus smurtą A. D. atžvilgiu.

Be to, ir pačių liudytojų O. V., A. K. ir P. P. parodymai nėra detalūs ir konkretūs, kad būtų galima pripažinti išteisintųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Liudytojas P. P. nurodė, kad A. D. mušė apie 12 žmonių, jie buvo apstoję nukentėjusįjį ratu. Tarp mušusiųjų tikrai matė kaltinamuosius, kadangi gerai pažįsta T. V., matė, kaip šis įspyrė A. D. dešimt, gal tris kartus. Apklausiant liudytoją P. P. kitoje byloje dėl K. K. sužalojimo, nurodė, kad tuo metu, kai buvo mušamas A. D., buvo tamsu, kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgius nukentėjusiajam, pasakyti negali, nes buvo per tamsu. Praėjus daugiau laiko, apklausiant jį A. D. byloje, prisiminė daugiau, kad spardė būtent T. V., kuris spyrė daugiau nei tris kartus. Matė gerai, nes lempa apšvietė įvykio vietą. Skirtumų tarp savo parodymų duotų apklausiant skirtingose byloje, paaiškinti negali. Liudytojas O. V. tvirtino, kad A. D. spardė 11 asmenų, tarp kurių buvo kaltinamieji. Spardė apstoję nukentėjusįjį ratu, sudavė apie 20 smūgių. Matė, jog A. D. spyrė būtent T. V.. Apklausiant byloje dėl K. K. sužalojimo, nurodė, kad tarp mušančiųjų A. D., atpažino tik K. K., nes T. V. ir V. M. ,,nenorėjo sodinti“. Liudytojas A. K. nurodė, kad A. D. spardė 8 žmonės, tarp jį mušusiųjų matė K. K. ir V. M.. Netoliese buvo ir T. V., tačiau jis A. D. nespardė, nes buvo per toli nuo nukentėjusiojo.

Liudytojų O. V., A. K. ir P. P. parodymai nesutampa dėl nukentėjusįjį A. D. mušusių asmenų, suduotų smūgių skaičiaus, dėl apšvietimo. Liudytojai O. V. ir P. P. nurodė, kad nukentėjusįjį A. D. spardė būtent T. V., o K. K. ir V. M. buvo tarp nukentėjusįjį mušusių asmenų, tačiau liudytojas A. K. nurodė priešingai, jis teigė, kad A. D. T. V. nespardė, nes jis buvo per toli nuo nukentėjusiojo. Liudytojas P. P. nurodė, kad mušant A. D. buvo šviesu ir buvo galima įžiūrėti veidus, tačiau apklausiant byloje dėl K. K. sužalojimo, pasakodamas tas pačias A. D. sumušimo aplinkybes nurodė, kad negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgius nukentėjusiajam, nes buvo per tamsu. Liudytojas O. V., apklausiamas K. K. sužalojimo byloje nurodė, kad tarp mušusiųjų A. D. matė tik K. K., kitų kaltinamųjų nenurodė. Visi šie liudytojų parodymų netikslumai ir nesutapimai, jų neatitikimai kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad liudytojų O. V., A. K. ir P. P. parodymai yra neobjektyvūs ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo jais priimdamas nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl įvykio vietos apšvietimo, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperimento, atlikto neįjungus dirbtinio apšvietimo, rezultatais bei liudytojų B. B., Ž. L., V. T. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad įvykio vieta buvo apšviesta, prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, neleidžia daryti kategoriškų išvadų. Liudytoja B. B. teisme teigė, kad muštynių vietoje apšvietimo nebuvo, buvo prieblanda, ji stovėjo per 20 metrų ir mušančiųjų veidų nesimatė. Liudytojas Ž. L. patvirtino, kad įvykio vietoje apšvietimo nebuvo. Liudytojas M. M. nurodė, kad įvykio vieta buvo neapšviesta. Liudytojas V. T. teigė, kad toje vietoje, kur vyko šurmulys ir nubėgo policininkai, apšvietimo nebuvo. Liudytoja V. V. nurodė, kad buvo šviesu, buvo galima įžiūrėti žmonių veidus. Liudytojas J. U. nurodė, kad aikštelė buvo apšviesta. Liudytojas D. M. teigė, kad buvo jau prieblanda, neatsimena, ar ėjo įžiūrėti žmonių veidus, lempos lyg buvo prie renginio vedėjų. Liudytojas P. P. teigė, kad buvo šviesu ir buvo galima įžiūrėti žmonių veidus, tačiau apklausiant jį byloje dėl K. K. sužalojimo, nurodė, jog buvo tamsu ir dėl to negalėjo įžiūrėti veidų. Esant prieštaravimams, pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pavesta atlikti eksperimentą, esant įjungtam dirbtiniam apšvietimui, kad nustatyti, kokiu atstumu būnant nuo įvykio vietos galima atpažinti žmogų iš veido. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi eksperimento, atlikto neįjungus dirbtinio apšvietimo, rezultatais, jog įvykio vietai esant neapšviestai ir esant 17,8 metrų atstumu, asmens iš veido pažinti negalima. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir atlikus eksperimentą dėl galimybės įžiūrėti žmonių veidus esant įjungtam dirbtiniam apšvietimui ir be jo, nepavyko išsklaidyti visų abejonių dėl liudytojų B. B., Ž. L., J. U., V. V., M. M., O. V., A. K., P. P. parodymų, todėl visos abejonės yra aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Prokuroras nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje. Byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina V. M., K. K. ir T. V. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant neginčijamų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėArvydas Stankus