Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00307-2012-6

2012 m. liepos 3 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 02 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. dėl jo padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, baudžiamoji byla nutraukta, V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 50 valandų trukmės nemokami darbai ir įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurias V. M. įpareigotas atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

Jis 2012 02 09 d. apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 % girtumo laipsnis), konflikto metu su žmona A. M. sugriebė jai už rankos ir ją pastūmė, dėl to ji galva atsitrenkė į sieną, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą. V. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdyje dalyvavusi apeliantė nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas - skundą atmesti.

Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas tenkintinas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 02 22 d. nuosprendis dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo naikintinas, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 3 p.).

BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą) skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad V. M. 2012 02 09 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė A. M. už rankos ir ją pastūmė, dėl to ji galva atsitrenkė į sieną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, tačiau kita skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad tokie V. M. veiksmai A. M. atžvilgiu laikytini mažareikšmiais, kolegijos manymu, yra visiškai nepagrįsta bei neteisinga.

Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į nukentėjusiosios asmenį, nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio ryšius - V. M. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš savo šeimos narį – žmoną, su kuria jis gyvena ilgą laiką susituokus, augina dukrą. Šiuo atveju V. M. savo veiksmais kėsinosi ne tik į žmogaus kūno neliečiamumą ar į žmogaus sveikatą, bet ir į kitas vertybes, numatytas Konstitucijoje: artimos giminystės ryšius, šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę. Įstatymų leidėjas paprastai numato griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus, kuriais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir į aukščiau paminėtas konstitucines vertybes. Tokios veikos yra kriminalizuotos, o atsakomybė diferencijuojama atsižvelgiant į tyčios formą bei kilusias pasekmes, todėl teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi į tai atsižvelgti, nes pagal įstatymo leidėjo valią, asmenys, smurtaujantys prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, nėra ir neturi būti tokioje pačioje teisinėje padėtyje, kaip asmenys, padarę tokias pačias (analogiškas) veikas, tačiau nesusiję su nukentėjusiuoju šeimos ar artimos giminystės ryšiais. Smurtas artimoje aplinkoje netoleruotinas.

Pagal BK 37 str. veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismo sprendimą atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo lėmė tokios aplinkybės, kad V. M. nusikalstami veiksmai nebuvo intensyvūs, apsiribojo faktiškai vienu judesiu, jie nesukėlė nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo, ji nebuvo sužalota. Kolegijos nuomone, tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad V. M. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė ir nepavojinga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl V. M. panaudoto smurto nukentėjusioji A. M. patyrė fizinį skausmą. Tai, kad V. M. vienu judesiu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nedaro jo padarytos veikos nepavojinga. Nepagrįstas ir tas skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad įvykio metu nukentėjusiosios sveikata nebuvo sužalota. Nukentėjusioji A. M. teisme teigė, kad ji pastumta atsitrenkė į lango briauną, iš pradžių jai labai susvaigo galva, pradėjo pykinti, gydytoja konstatavo lengvą sumušimą, buvo prakirsta lūpa, liko žymės nuo rankos, skaudėjo pakaušis, lūpa ir ranka (b. l. 66-72). Iš apygardos teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad po šio incidento, praėjus net ir 10 d. nukentėjusioji tebesigydo stiprų stresą, ją kankina nemiga, didelis nerimas, įtampa, jos gydymui buvo paskirti psichiką, nervų sistemą veikiantys, raminantys vaistai. A. M. dėl sveikatos būklės buvo priversta praleisti ne vieną darbo dieną.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas, pripažindamas V. M. padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme ir taikydamas BK 37 str. nuostatas, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kurie leistų V. M. nusikalstamus veiksmus pripažinti mažareikšmiais, todėl V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltu savęs nelaiko, tačiau jis anksčiau neteistas (b.l. 48), neturi kriminalinės patirties, jam nustatytas tik 50 proc. darbingumas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 46). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (1,78 prom. (b.l. 7)) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant vieną iš švelniausių bausmių laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis bei skiriant įpareigojimus. Švelniausia bausmė – viešieji darbai neskirtini nes V. M. yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Su laisvės suvaržymu susijusios bausmės (areštas, laisvės atėmimas), kolegijos nuomone, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo intensyvumą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (neteistas) neatitiktų bausmės paskirties, todėl neskirtinos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2012 02 09 iki 2012 02 11 ( b.l. 24, 33).

V. M. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium (b.l. 34), priimant šį nuosprendį – naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 02 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams įpareigojant:

nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas susijęs su darbu. iki 2012 12 31 sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012 02 09 iki 2012 02 11 ( dvi paras).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium – panaikinti.