Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-588/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-13
Bylos Nr.
2-588/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Skolininkas
V. K.
Kreditorius
A. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-588/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir kreditoriaus A. K. atskirąjį skundą dėl to paties teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties, kuria kreditorius įpareigotas pateikti skolininko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. L2-2239-43/2007 pagal kreditoriaus A. K. pareiškimą skolininkui V. K. dėl baudos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditoriaus A. K. atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2007 m. birželio 27 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko V. K. : a) 395 330,50 Lt įsiskolinimo; b) 632,53 Lt delspinigių; c) 5 procentų dydžio metines palūkanas; d) 2 289,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kreditoriaus atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininko nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms, taip pat piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose.

Kreditoriaus atstovas nurodė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes skolininkas gali perleisti turtą kitiems asmenims. Kreditoriaus reikalavimo suma skolininkui yra didelė, skolininkas gera valia nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, vengė parduoti akcijas ir nesiėmė jokių priemonių baudai sumokėti. Kreditoriaus atstovas pažymėjo, kad yra didelė rizika, jog skolininkas vengs įvykdyti jam nepalankų teismo įsakymą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorius gali patirti neigiamas pasekmes, nes skolininko tiksli finansinė būklė jam nėra žinoma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi kreditoriaus atstovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkui V. K. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms, esančioms skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, už 395 963,03 Lt dydžio sumą.

Nutartyje nurodyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus skolininkui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas pažymėjo, kad tarp kreditoriaus ir skolininko yra kilęs turtinis ginčas, reikalavimo suma labai didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 2 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš V. K. 395 330,50 Lt skolos, 632,53 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 395 330,50 Lt skolą nuo 2007 m. birželio 28 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 989,90 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. K. naudai.

Skolininko V. K. atstovė 2007 m. liepos 12 d. prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašė įpareigoti kreditorių A. K. per 14 dienų nuo teismo nutarties priėmimo pateikti skolininko nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tai yra į specialiąją Vilniaus apygardos teismo sąskaitą įmokėti 110 000 Lt arba pateikti nurodyto dydžio banko garantiją.

Šalies argumentai

Skolininko V. K. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba ją pakeisti, taikant areštą tik skolininko nekilnojamajam turtui už 395 963,03 Lt dydžio sumą. Skolininko atstovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Laikinosios apsaugos priemonės taikytos priimant teismo įsakymą. Teismas negalėjo priimti teismo įsakymo pagal kreditoriaus pareiškimą, kadangi dėl kilusio ginčo neįmanomas supaprastintas procesas. Ginčas kyla iš sutarties, kurios nėra įvykdęs pats kreditorius. Ginčas dėl baudos priteisimo nėra aiškus ir negalimas nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Gavęs kreditoriaus pareiškimą, teismas neturėjo priimti teismo įsakymo ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Nėra pagrindo manyti, kad teismo sprendimas, tenkinantis kreditoriaus reikalavimus, nebus įvykdytas. Kreditorius nepateikė nei vieno įrodymo, kad yra realus pavojus, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdė įprastą skolininko ūkinę veiklą. Piniginių lėšų, esančių sąskaitose, areštas gali padaryti didelius nuostolius. Skolininkas negali naudotis sąskaitose esančiomis lėšomis, todėl negali laisvai atsiskaitinėti su kreditoriais. Iš AB „Hansabankas“ skolininkas yra paėmęs kreditą, be to, bankas negali nuskaityti mėnesinių įmokų už skolininkui suteiktą EGO kortelę, todėl skolininkui skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Skolininko su AB „Hansabankas“ sudarytoje sutartyje nurodyta, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį, jei skolininkas nustatytais terminais negrąžins kredito ar jo dalies arba nevykdys kitų sutartinių įsipareigojimų. Areštavus skolininko sąskaitose esančias pinigines lėšas, bankui paaiškėjo aplinkybė, jog kreditas nustatytais terminais nebus grąžintas, jog skolininkas nevykdys sutartinių įsipareigojimų. Bankas, vadovaudamasis kredito sutartimi, gali vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą kredito sumą. Skolininko sąskaitose esančios piniginės lėšos areštuotos nepagrįstai, dėl to pažeistas ekonomiškumo principas. Skolininkas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kad būtų užtikrintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas. Teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik skolininko nekilnojamajam turtui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 31 d. nutartimi patenkino skolininko prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo – įpareigojo kreditorių A. K. iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 110 000 Lt arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai.

Teismas pažymėjo, kad 2007 m. liepos 2 d. priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios skolininko sąskaitose, ir areštavus skolininkui nuosavybės teise priklausantį ir bankui įkeistą butą, labai tikėtina ir realu, kad bankas, vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis pareikalaus iš skolininko, jog jis grąžintų visą kreditą prieš terminą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad areštavus skolininko lėšas, jis gali vėluoti grąžinti kreditą nustatytais terminais, nes bankas negalės nuskaityti kredito įmokų nuo skolininko sąskaitos. Bankas gali pareikalauti grąžinti visą kreditą prieš terminą ir vienašališkai nutraukti sutartį dėl kredito. Kadangi skolininkas, areštavus jo sąskaitas, gali nesugebėti laiku mokėti kredito įmokų, bankui nutraukus sutartį, skolininkas negalės grąžinti bankui viso kredito, kuris yra apie 200 000 Lt. Bankas gali realizuoti jam įkeistą turtą – skolininkui nuosavybės teise priklausantį butą. Priverstinai realizuojant nekilnojamąjį turtą, jis parduodamas už likvidacinę vertę. Likvidacinė bankui įkeisto turto vertė – 420 000 Lt, o buto rinkos vertė - 530 000 Lt. Priverstinai realizavus skolininkui priklausantį butą, įkeistą bankui, skolininkas patirtų 110 000 Lt nuostolių. Teismas taip pat pažymėjo, kad areštavus skolininko kreditinę sąskaitą (EGO kortelę), skolininkas negalės kas mėnesį grąžinti po 500 Lt, todėl bankas skaičiuos delspinigius, kurie gali išaugti iki didelės sumos.

Šalies argumentai

Kreditoriaus A. K. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį dėl skolininko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Kreditoriaus atstovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Kreditorius apie skolininko 2007 m. liepos 12 d. prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio 1 d., kai gavo teismo nutartį. Priimant nutartį buvo pažeistos kreditoriaus teisės reikšti atsikirtimus ir prieštarauti skolininko prašymui. Kreditoriaus atstovai nebuvo informuoti nei apie atsakovo prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nei apie rašytinio proceso tvarka priimamos nutarties laiką ir vietą. Teismas pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Nepranešimas apie nutarties priėmimo laiką ir vietą sąlygoja absoliutų nutarties negaliojimą, todėl teismo nutartis yra naikintina.Kreditorius nebuvo informuotas apie skolininko 2007 m. liepos 12 d. prašymą, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad konkretaus turto areštas gali sukelti kokius nors nepagrįstus suvaržymus skolininkui. Kreditorius nesiekia skolininko turtinės padėties pablogėjimo. Kreditorius, gavęs teismo nutartį, susipažinęs su byla ir pasiėmęs iš teismo skolininko prašymą, pateikė prašymą antstoliui panaikinti areštą skolininko sąskaitoms bei gavo iš antstolio patvarkymą, jog areštas sąskaitoms yra panaikintas. Nerealu, kad taikius areštą skolininko žemės sklypams, kurie nesusiję su skolininko įsipareigojimų bankui vykdymu, jis patirs kokių nors nuostolių. Teismas neteisingai aiškino skolininko sudarytos kredito sutarties nuostatas, nes bankas nėra suinteresuotas reikalauti grąžinti kreditą prieš terminą ir taikyti priverstinį įkeisto buto pardavimą. Tik nustatęs papildomą terminą, o skolininkui piktybiškai vengiant sumokėti, bankas reikalautų grąžinti kreditą prieš terminą. Areštas taikytas skolininkui priklausantiems žemės sklypams yra visiškai nesusijęs su galimybe vykdyti sutartinius įsipareigojimus bankui. Skolininko finansinės galimybės yra pakankamos grąžinti paskolą net ir pritaikius areštą. Skolininko turtinė padėtis yra gera, jis gauna pastovias pajamas, taip pat turi nekilnojamojo turto, todėl gali mokėti įmokas pagal kredito sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo grafiką. Net ir areštavus sąskaitas, tai nesudarytų kliūčių atsiskaityti su banku, nes lėšų nurašymas nuo sąskaitos nėra vienintelis būdas atsiskaityti su banku pagal grafiką. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nuostolių susidarymas turi būti realus, tuo tarpu teismo nutartyje nurodoma visiškai nereali prielaida, kad skolininkas negalės atsiskaityti su banku vien todėl, jog jo sąskaita areštuota. Skolininko galimų nuostolių dydį teismas iš esmės nustatė remdamasis UAB „BRC Nekilnojamasis turtas“ preliminaria išvada. Išvada neturi juridinės galios, todėl teismas negalėjo ja vadovautis ir spręsti, kad skolininkas patirtų 110 000 Lt nuostolius. Teismo motyvai, kuriais remiamasi apskaičiuojant skolininko esą galimus nuostolius, paremti tik prielaidomis. Jei skolininkas patirtų tam tikrus nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorius būtų pajėgus atlyginti galimus skolininko nuostolius, todėl teismo nustatytos sumos įmokėjimas į teismo sąskaitą nėra tikslingas. Skolininko prašymas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra pasirašytas neįgalioto asmens.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą kreditoriaus A. K. atstovas prašo apeliacinį procesą pagal 2007 m. liepos 12 d. atskirąjį skundą nutraukti, o jei teismas skundą nagrinės iš esmės – skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Be to, atskirasis skundas pasirašytas nedalyvaujančio byloje asmens, dėl to apeliacinis procesas taip pat yra nutrauktinas.Didelė ieškinio suma pripažįstama pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje reiškiamo reikalavimo suma – virš 395 330,50 Lt, objektyviai laikytina didele, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Skundo teiginiai, kad A. K. neįvykdė savo įsipareigojimų ir, jog reikalavimas yra ginčytinas, yra formalūs, abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas nevertina pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Skundo teiginiai, jog V. K. sąskaitos areštuotos, neatitinka tikrovės, nes yra areštuoti tik V. K. priklausantys žemės sklypai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kreditoriaus atskirąjį skundą skolininko V. K. atstovas prašo kreditoriaus 2007 m. rugpjūčio 7 d. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nutartį užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą priima rašytinio proceso tvarka, neinformuodamas byloje dalyvaujančių asmenų. Pateikiant prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pakanka pateikti įrodymus, jog nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Nors kreditoriaus atskirajame skunde nurodoma, kad pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį yra areštuoti tik 2 žemės sklypai, tačiau pagal Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išsamią informaciją matyti, kad areštuoti ne tik žemės sklypai, bet visas skolininko turtas. Kreditorius, nurodydamas teismui, jog nežino skolininko turtinės padėties, buvo nesąžiningas. Jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei siekia pakenkti skolininkui tiek prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir reikšdamas nepagrįstą reikalavimą dėl baudos priteisimo, todėl skolininkas prašo skirti kreditoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skolininko V. K. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kreditoriaus A. K. atskirasis skundas tenkintinas visiškai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal teismų praktiką, aplinkybė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-127/2005; Nr. 2-105/2006 ir kitos). Reikalavimo dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

Iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad kreditorius reiškė reikalavimą dėl 395 330,50 Lt baudos ir 632,53 Lt delspinigių priteisimo (b.l. 1-2), tai yra reikalavimo suma yra didelė. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. teismo įsakymu nurodytos sumos priteistos iš skolininko V. K. (b.l. 23). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į didelę pareikštų reikalavimų sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina paties reikalavimo pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinant visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priimant procesinį sprendimą dėl pareikštų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl skolininko skundo argumentų, susijusių su teismo įsakymo byloje priėmimu, tai yra su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, nes nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jie yra teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininko atskirasis skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (b.l. 28, 78 ir 253-255) ir yra pasirašytas pagal įstatymus tinkamai įgalioto asmens (b.l. 249), todėl nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.

Skundžiama nutartimi areštas taikytas skolininkui V. K. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms, esančioms skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, už 395 963,03 Lt dydžio sumą (b.l. 21-22). Skolininkas skunde nurodo, kad negali naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitose, todėl negali laisvai atsiskaitinėti su kreditoriais. Skolininkas pažymi, kad teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik skolininko nekilnojamajam turtui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad areštas taikytas skolininko V. K. nekilnojamajam turtui: 87/26508 dalims žemės sklypo, 2,6508 ha bendro ploto, esančio Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1117/341997 dalims žemės sklypo, 34,1997 ha bendro ploto, esančio Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 81-85,140-168). Kreditoriaus atstovas kreipėsi su prašymu į antstolį ir prašė netaikyti arešto skolininko V. K. piniginėms lėšoms, esančioms jo sąskaitose, o jei areštas jau taikytas, jį panaikinti antstolio patvarkymu (b.l. 213, 234). Antstolis 2007 m. rugpjūčio 2 d. patvarkyme nurodė, kad naikinamas areštas visoms V. K. sąskaitoms (b.l. 214, 235, 217-222, 228-233), tačiau iš skolininko pateiktų duomenų matyti, kad areštas piniginėms lėšoms, esančioms jo sąskaitose, nėra panaikintas (b.l. 246-248).

Iš nurodytų įrodymų darytina išvada, jog kreditorius neprieštarauja, kad būtų panaikintas areštas skolininko V. K. piniginėms lėšoms, esančioms jo atsiskaitomosiose sąskaitose, tai yra sumažintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytas arešto mastas. Teismo įsitikinimu, vien arešto taikymas skolininko V. K. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms leidžia užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje įvykdymą. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai.

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui (skolininkui), todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17, 146 str. str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – panaikinti areštą skolininko piniginėms lėšoms, esančioms jo atsiskaitomosiose sąskaitose. Keisdama laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėjų kolegija pažymi, kad tebeegzistuoja tas pats likusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - didelė piniginio reikalavimo suma, todėl išlieka pagrindas taikyti likusias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178, 185 str., 144 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis keistina, panaikinant jos dalį, kuria taikytas areštas skolininko V. K. piniginėms lėšoms, esančioms jo atsiskaitomosiose sąskaitose. Šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – kreditoriaus A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto taikymo piniginėms lėšoms, esančioms skolininko sąskaitose, atmestinas. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas ir atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra tarpusavyje susiję. Atsakovo (skolininko) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas tik tada, jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 31 d. nutartimi patenkino skolininko prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo – įpareigojo kreditorių A. K. iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 110 000 Lt arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai (b.l. 202-203). Iš nutarties turinio matyti, kad teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimą iš esmės siejo su piniginių lėšų, esančių skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, areštu taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, keistina, panaikinant jos dalį, kuria taikytas areštas skolininko V. K. piniginėms lėšoms, esančioms jo atsiskaitomosiose sąskaitose.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kadangi skolininko V. K. atžvilgiu nėra taikyta laikinųjų apsaugos priemonių – arešto jo piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose, su kuriomis buvo siejamas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, nėra teisinio pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai klausimo dėl skolininko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėja, jog skolininkui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, su kuriomis buvo siejamas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, yra panaikintos, šis klausimas pasidaro teisiškai neaktualus.

Tuo pačiu pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu skolininkas jau yra patyręs nuostolių dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškinys ar kitas procesinis dokumentas būtų atmestas, skolininkas įgytų teisę reikalauti, kad kreditorius atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė kreditoriaus prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skolininko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, o skolininko prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytais argumentais naikindama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skolininko nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepasisako dėl kitų kreditoriaus argumentų, kadangi jie nėra reikšmingi teisingam šio klausimo išsprendimui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas prašo paskirti kreditoriui baudą, nurodydamas, jog kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tai yra siekia pakenkti skolininkui tiek prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek reikšdamas nepagrįstą reikalavimą dėl baudos pagal sutartį priteisimo. Kolegija pažymi, kad pats kreipimasis į teismą su reikalavimu bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įstatymo numatytos priemonės, kurios savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio. Byloje nėra įrodymų, kad kreditorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos manymu, kreditorius teisėtai naudojasi jam įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį panaikinant jos dalį, kuria taikytas areštas skolininko V. K. piniginėms lėšoms, esančioms jo atsiskaitomosiose sąskaitose. Šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditoriaus A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto taikymo V. K. piniginėms lėšoms, esančioms jo sąskaitose . Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės - atmesti skolininko V. K. prašymą taikyti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisVigintas Višinskis