Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-163-883/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-27
Bylos Nr.: e2S-163-883/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00709-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas: R. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-163-883/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00709-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.16.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. kovo 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir R. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjai R. A. ir R. A. pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Pareiškime nurodė, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nurodytos santuokos nutraukimo sąlygos. Pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 3. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, pareiškėjai patvirtina, kad yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos, nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitus CK 3.51 straipsnio teisiniam reglamentavimui, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. 4. Nutartyje teismas išaiškino, kad pareiškėjai, siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pareiškimas nepriimtas nepagrįstai. Apelianto teigimu, pareiškėjų situacija neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nes pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena kartu tik nuo 2024 m. sausio 10 d., todėl pareiškėjų santuoka negali būti nutraukiama notarine tvarka. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas tenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl teisės kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų 8. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 9. CK IV skyriaus, reglamentuojančio santuokos pabaigą, antrojo skirsnio nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. CK 3.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 2 dalimi, kai yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. 10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, kad pareiškėjai patvirtina, jog yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos, vertino, kad pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena kartu tik nuo 2024 m. sausio 10 d., todėl nėra vienos iš sąlygų pareiškėjams kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka. 11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, jog joje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjai pareiškimo teismui pateikimo metu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, neįvertinus, ar ši aplinkybė atitinka vieną iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, nereiškia, jog santuokos nutraukimas turi būti vykdomas notarine tvarka. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką. 12. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui teikiamame pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškėjų pareiškimo turinio nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nes jie pareiškime tokių aplinkybių nenurodė. Pareiškime yra tik nurodyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), byloje esanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta 2023 m. lapkričio 3 d. Aplinkybę, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir kartu negyvena nuo 2024 m. sausio 10 d., apeliantas nurodo savo atskirajame skunde. Taigi, pareiškėjams pareiškime nenurodžius, kiek laiko sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taip pat byloje nesant tokias aplinkybes patvirtinančių patikimų duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. 13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, kilus abejonėms dėl jo priskirtinumo nagrinėti teismo ar notaro kompetencijai, t. y. iš pareiškimo turtinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų negalint nustatyti, ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus laiko, turėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. A. ir R. A. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė