Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir J. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

4. Nuteistasis V. G. bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini).

5. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

5.1. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes, bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, laikosi savo vertybinių nuostatų, aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija yra tolerantiškas, mandagus.

5.2. Bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus skelbė bado akcijas, yra atsisakęs administracijos siūlyto mokamo darbo, motyvuodamas socialinių garantijų trūkumu. Per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, septyniolika kartų paskatintas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

5.3. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės pilnai nepripažino, įvertinimo metu kaltės pilnai nepripažįsta, tačiau išsako apgailestavimo jausmus, kad padarytos smurtinės veikos turėjo įtakos nukentėjusiųjų gyvenimams. Iki bausmės atlikimo nuteistojo pajamų šaltinis buvo gaunamas atlyginimas už atliekamą darbą. Teismo sprendimu V. G. buvo nuteistas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Nuteistajam priklausantis turtas buvo parduotas iš varžytinių. Nuteistasis teigia, kad civilinis ieškinys, kuris buvo priteistas yra visiškai atlygintas. Vykdomųjų patvarkymų nuteistojo atžvilgiu nėra gauta. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir nebuvo dirbantis, reguliariai pajamų negauna, finansiškai priklausomas nuo artimųjų finansinės paramos. Vertinant, kad nusikalstamos veikos buvo daromos dėl finansinės naudos, lėšų tvarkymas vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys kalbant apie nuteistojo galimybę nusikalsti ateityje.

5.4. Nuteistasis reguliariai, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2016 m. liepos 12 d. nustatyta vidutinė (64 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. birželio 16 d. V. G. atliktas pirminis nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 13 d. nustatyta vidutinė, tačiau didėjanti nusikalstamo elgesio rizika, dėl anksčiau neįvertintų veiksnių. 2023 m. kovo 30 d. atlikus pakartotinį nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė, tačiau mažėjanti rizika pakartotinai nusikalsti. Rizikos mažėjimas nustatytas įvertinus asmens gyvenamąją vietą laisvėje.

5.5. Nors V. G. nedirba, tačiau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi koplyčioje ir yra aktyvus susitikimų su kapelionu narys. Stebimos ilgalaikės teigiamos nuostatos į priežiūrą bei nustatytą įstaigoje tvarką – viso įkalinimo metu elgiasi tinkamai, pažeidimų nedaro, nebaustas, skatintas 17 kartų. Gyvenamosios vietos adresas laisvėje pakeitus bausmę patvirtintas, skolų neturi, gyvena iš sesers siunčiamų lėšų.

5.6. Šiuo metu V. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, nestabili ir maža darbo patirtis, žema motyvacija darbui, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja empatijos, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų laikymasis, tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės, bendruomenės atžvilgiu.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pataisos įstaigose nuteistasis aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu, nurodo neturintis daug draugų. Stebima, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą elgesį, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, įkalinimo metu nebaustas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų fiksuota nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų sistemingai piktnaudžiavęs narkotinėmis medžiagomis ar turėtų joms priklausomybę. Duomenų apie smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio nėra. Atliekant bausmę nepastebėta agresijos naudojimo požymių. Turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, sugeba interpretuoti socialines situacijas, supranta kitų emocines būsenas. 2023 m. kovo 19 d. rengtoje Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos charakteristikoje apie nuteistąjį, V. G. apibūdinamas kaip aktyvus susitikimų dalyvis, nuoširdus ir pasirengęs sugrįžti į visuomenę asmuo. Nėra duomenų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu nėra. Požiūris į priežiūrą teigiamas, stengiasi koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Supranta, kad norėdamas gyventi visuomenėje turi laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Bausmės atlikimo laikotarpiu yra skatintas 17 kartų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. G. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi. Vis dėlto, tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. V. G. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos aukščiausiojo teismo 2003 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą. Be to, praeityje V. G. taip pat buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, vėliau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė didelio poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė, todėl šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis negeba pasimokyti iš ankstesnio savo patyrimo ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, jos iš esmės nepripažįsta ir dabar. Nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Duomenys apie V. G. teisės pažeidimus yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. V. G. oficiali darbinė patirtis yra 5 mėnesiai uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) ir nepilnai 5 metai (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. 2010 m. spalio 1 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas socialinių garantijų trūkumu. Šiuo metu nuteistasis nedirba, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų paramos. Be to, nuosavo būsto neturi, paleistas į laisvę gyventų seseriai priklausančiame bute. Sesuo notarų biure patvirtino, kad leistų broliui gyventi jos bute, tačiau šios aplinkybės negalima vertinti kaip apsauginio veiksnio nuo nusikalstamų veikų darymo, kadangi net ir turėdamas gyvenamąją vietą V. G. darė nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, neturi pastovių pajamų, yra išlaikomas artimųjų, o nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant užvaldyti svetimą turtą, siekiant finansinės naudos. Ryšys su artimaisiais yra stiprus, tačiau jį nuteistasis turėjo ir darydamas nusikalstamas veikas. Kalbėdamas apie praeitį V. G. nesigilina į save ir savo elgesį, įvykdytus nusikaltimus vertina paviršutiniškai, dėl dalies nusikaltimų kaltę neigia, o kitus sumenkina, teisina savo elgesį, sako, kad kiti padarė dar blogiau. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad jos yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin nepriekaištingu V. G. elgesiu bausmės atlikimo metu ir tinkamu jo nusistatymu gyventi visuomenėje, laikantis taisyklių.

13. 2016 m. liepos 12 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta vidutinė rizika nusikalsti. 2020 m. birželio 16 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu V. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 13 d. atlikto pakartotinio rizikos vertinimo metu buvo konstatuota vidutinė, tačiau šiek tiek didėjanti nusikalstamo elgesio rizika. Rizika padidėjo dėl anksčiau neįvertintų aplinkybių, o paskutiniojo vertinimo metu nustatyta mažėjanti, tačiau vis tiek vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Be to, po atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat nustatyti dinaminiai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija dirbti, turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas elgesys, būdingas per daug geras, nepagrįstas savęs vertinimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas agresyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo dvi iš trijų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – dalyvavo pataisos įstaigose vykusiuose renginiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, organizavo renginius, padėjo kurti pataisos įstaigos gerbūvį, gerai mokėsi „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje, dalyvavo reabilitacijos renginiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ programose, asmenybės ugdymo ir terapijos renginyje ir kituose renginiuose, tačiau nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo V. G. elgesyje, šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą.

14. Be to, bylos duomenimis, iš V. G. yra priteisti solidarūs – 2 018,40 Lt, 14 821 Lt, 2 567,85 Lt, 375 Lt ir 750 Lt civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis nurodo padengęs. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistojo vardu patvarkymų nėra gavusi. Nuosprendžiu V. G. buvo paskirtas turto areštas, jo turtas parduotas iš varžytinių.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, esant nuteistajam V. G. nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. V. G. daroma pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti .

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.