Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo A. J. įgalioto atstovo advokato Romo Kersnausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. parodė, jog gavęs informaciją, kad kelyje pavojingai manevruoja krovininis automobilis, kartu su kolegomis nuvyko į įvykio vietą. Stovėjimo aikštelėje pasitiko pranešėjas, priekyje stovėjo krovininis automobilis su išjungtu varikliu, tačiau įjungtomis galinėmis šviesomis. Pabeldus į automobilio dureles iš vairuotojo pusės, jų niekas neatidarė, pabeldus iš keleivio pusės, vairuotojas dureles atidarė. Patikrinusi vairuotojo neblaivumą, kolegė vairuotojui surašė protokolą, o jis protokolą išvertė į rusų kalbą ir pasirašė kaip vertėjas, paaiškino vairuotojui, jog jis nušalinamas nuo vairavimo, ir transporto priemonė bus nuvežta į saugojimo aikštelę. Vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą, neigė, jog vairavo išgėręs, minėjo, jog vartojo džiną su toniku, be to, nepasitikėjo vertimu į rusų kalbą. Advokato R. Kersnausko tvirtinimu, A. J. paaiškino, kad jam į uostą reikėjo sekančios dienos vakare, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Sustojęs, iš automobilio kiekvieną kartą neišlipdavo. Jis gėrė džiną ir ruošėsi eiti miegoti. Apie tai, kad ryte praneš apie gedimą, neminėjo.

Be to, apeliantas palaiko A. J. poziciją, kad protokolas buvo surašytas netinkamai, pažeidžiant ATPK reikalavimus. Protokolas bei kiti procesiniai dokumentai nebuvo išversti į A. J. suprantamą kalbą, o liudytojai nurodė visiškai skirtingas aplinkybes, jie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens už vairo nematė, todėl remtis jų parodymais negalima. Taip pat netinkamas vertimas buvo ir teisme, jei teismas visiškai kitaip traktavo A. J. pasakytus žodžius, be to, iškraipė liudytojų parodymus, nutarime nėra nurodyti A. J. anketiniai duomenys (adresas, asmens kodas).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. G. iš esmės parodė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytoja R. G.. Paaiškino, kad važiavo link (duomenys neskelbtini), apie 20.30 val., pastebėjo pavojingai manevruojantį sunkiasvorį automobilį, latviškais numeriais, kuris kelis kartus buvo sustojęs kelkraštyje, tačiau pastovėjęs kelias minutes, vėl pradėdavo važiuoti. Jiems posūkio signalu rodė, kad lenktų. Paskambinę policijai padiktavo automobilio numerį ir toliau sekė automobilį apie valandą. Krovininis automobilis sustojo stovėjimo aikštelėje, išjungė variklį ir įjungė galines šviesas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino vairuotoją. Jis su drauge pareigūnams paaiškino aplinkybes ir parašė paaiškinimus.

Apelianto tvirtinimu, teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Kai jis patikslino aplinkybę dėl sustojimų skaičiaus, kiek laiko laukė policijos pareigūnų, R. G. parodė, kad A. J. automobilis buvo sustojęs 1-2 kartus, stovėjimo aikštelėje jie laukė policijos pareigūnų 5-10 min., o liudytojas V. G. parodė, kad A. J. automobilis buvo sustojęs mažiausiai 3-4 kartus, stovėjimo aikštelėje jie policijos pareigūnų laukė 15-20 min. Tokius liudytojų parodymus teismas vertino kaip analogiškus. Advokatas R. Kersnaukas teigia, kad kai atvyko policijos pareigūnai, automobilio variklis buvo užgesintas, A. J. sėdėjo keleivio pusėje. Teismas nutarime nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė I. J. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir jos kolegos A. Ž. ir M. U.. Liudytoja I. J. papildomai parodė, jog ji atkreipė dėmesį, kad minimas vilkikas stovėjimo aikštelėje, buvo pastatytas ne pagal taisykles, užvažiavęs keliais ratais ant bortelio. Protokolą surašė ji, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jis nepasirašė protokolo, aiškino, jog stovi aikštelėje seniai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalbėjo rusų kalba, kolega A. Ž. jam viską paaiškino rusų kalba, ji su juo taip pat bendravo rusų kalba, kurią vairuotojas suprato. Teismo posėdžio metu liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl tik protokole buvo nurodytas kaip vertėjas A. Ž., o ant kitų dokumentų ne.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nubaustojo A. J. atstovas advokatas R. Kersnauskas neigia aplinkybę, jog A. J. vairavo transporto priemonę. Tuo metu, kai į stovėjimo aikštelę atvyko policijos pareigūnai, A. J. šioje aikštelėje jau stovėjo apie valandą laiko. Be to, teigia, kad A. J. nebuvo tinkamai užtikrintos vertėjo paslaugos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti procesinius dokumentus ir su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, pareikšti prašymus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nuo pat pradžių, policijos pareigūnai bendravo su A. J. jam suprantama rusų kalba. Šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“ įmontuotomis vaizdo ir garso kameromis užfiksuoti įrašai, iš kurių matyti, kad A. J. rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, girdima, jog A. J. ir su A. J. bendraujama rusų kalba, kurią jis puikiai supranta. Kad policijos pareigūnai su juo bendravo jam suprantama rusų kalba, teismo posėdyje patvirtino ir pats A. J. (b. l. 41–43). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šį protokolą jam išvertė į suprantamą kalbą kaip vertėjas Klaipėdos apskrities VPK KPT 2-ojo būrio specialistas A. Ž., kuris, pažymėtina, vertė A. J. protokolą, būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingą vertimą, dėl to pasirašė ir taip prisiėmė visą atsakomybę už teisingą vertimą ne tik kaip vertėjas, bet ir kaip pareigūnas. A. J. buvo išaiškintos ir jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Akcentuotina, kad A. J., pasinaudodamas savo teisėmis, nei ant vieno procesinio dokumento nepasirašė. Po to, viso proceso metu, A. J. naudojosi teisine advokato pagalba. Teismo posėdyje apylinkės teismas paklausė A. J., ar galima procesą versti į rusų kalbą. A. J. aiškiai pareiškė, kad procesas gali būti verčiamas į rusų kalbą, todėl teismo procese dalyvavo ir A. J. viską vertė į rusų kalbą vertėja V. J. (b. l. 39). Akcentuotina, kad vertėja A. J. į rusų kalbą vertė ne tik visą teismo procesą, bet A. J. pageidavimu, jam buvo išversta ir visa jo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b. l. 40). Pažymėtina, kad A. J., kurį atstovavo profesionalus teisininkas, teismui prašymo, jog jam procesas ir dokumentai būtų išversti į jo gimtąją kalbą, nepareiškė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. J. nebuvo tinkamai užtikrintos vertėjo paslaugos, ir taip buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, ginčo nėra, ginčijamas tik pats kaltės faktas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Teismo posėdyje nubaustasis A. J. neigė aplinkybę, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Tvirtino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs 250 km per 2,51 val., sustojo. Važiuodamas toliau pastebėjo gedimą, todėl vėl sustojo, tačiau iš automobilio neišlipo, jo automobilio kelyje nesumėtė. Stovėjimo aikštelėje sustojo 21.20 val. Uždarė langines, pasidarė valgyti, išgėrė butelį degtinės ir atsigulė. Ryte būtų pranešęs apie gedimą. Tada kažkas pabeldė į duris. Atidaręs užuolaidas pamatė tris pareigūnus. Vienas iš pareigūnų pasakė, kad kažkas paskambino jiems ir pranešė, jog jo automobilis kelyje mėtėsi į šonus, liepė pūsti į alkotesterį. Pareigūnams pasakė, kad stovi jau valandą laiko (b. l. 41–43).

Tačiau tokius nubaustojo A. J. parodymus apie tai, kad jis automobilio nevairavo, paneigia byloje surinkti, teismo posėdyje ištirti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai.

Iš 2016 m. vasario 16 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad 2016-02-16, dirbdama kartu su specialistu A. Ž. ir vyriausiuoju patruliu M. U., apie 20.43 val., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą ROIK:0116000083277, kad (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėtas pavojingai manevruojantis mėlynos spalvos krovinis automobilis, latviškais numeriais (duomenys neskelbtini), paskui automobilį važiuoja pranešėjas. Netrukus per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad krovinis automobilis sustojo kelkraštyje, ties 255 km, po kelių minučių pranešta, kad krovinis automobilis pajudėjo, o už keliolikos minučių automobilis sustojo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), ties 268 km. Policijos pareigūnams nuvykus į minėtą aikštelę, juos pasitiko pranešėjas V. G., kuris paaiškino, jog važiuodamas magistrale nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo pavojingai manevruojantį sunkiasvorį sunkvežimį, jis važiavo tai kelkraščiu, tai vidury kelio. Apie tai pranešė policijai ir toliau sekė krovininį automobilį. Su V. G. važiavo jo draugė R. G., kuri taip pat matė pavojingai manevruojantį sunkvežimį. Policijos pareigūnams priėjus prie nurodyto sunkvežimio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langinės buvo užtrauktos, pasibeldus, vairuotojas atidarė duris. Transporto priemonės vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis A. J., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojas bendravo rusų kalba, todėl su juo taip pat bendrauta rusiškai. Patikrinus A. J. blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 2,88 promilės girtumas (b. 1. 7).

ROIK 0116000083277 suvestinėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2016-02-16 20.30 val., pranešėjas informavo, jog autostradoje – kryptis (duomenys neskelbtini), 235 km mėlynos spalvos sunkvežimis su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški), vingiuoja keliu, važiuoja per abi eismo juostas, sukelia avarines situacijas, taip pat pranešė, jog pranešėjas važiuoja iš paskos sunkvežimio (b. l. 60).

2016-02-16 paaiškinime R. G. patvirtino, jog 2016-02-16 20.30 val., važiavo su draugu V. G. automagistrale (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo neatsargiai manevruojantį sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustojęs kelkraštyje, po to vėl pajudėjo. Apie tai pranešė policijai ir sekė automobilį (b. l. 12).

Analogiškas aplinkybes 2016-02-16 paaiškinime patvirtino ir V. G. (b. l. 13).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja R. G. taip pat patvirtino, jog 2016-02-16, apie 20.30 val., važiuodama kartu su draugu V. G. automagistrale (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pamatė pavojingai manevruojantį krovininį automobilį su Latvijos numeriais, kuris važiavo per dvi juostas, rodė dešinįjį posūkį, vos neatsitrenkė į atitvarus, vos nenuvažiavo į griovį, todėl nutarė pranešti apie tai policijos pareigūnams. V. G. numeriu 118 paskambino pareigūnams, padiktavo jiems automobilio numerį ir palaikė su jais ryšį. Ties (duomenys neskelbtini), automobilis sustojo šalikelėje, tačiau vairuotojas neišlipo. Automobilis 1-2 kartus stabtelėjo ir pavojingai manevruodamas važiavo toliau, todėl jie nusekė automobiliui iš paskos, sekė jį apie valandą laiko. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) apskrities stovėjimo aikštelėje, įjungė galines šviesas ir apšvietė jų automobilį. Ji stebėjo automobilį, tačiau paties vairuotojo nematė. Netrukus sulaukė pareigūnų, su jais bendravo V. G. (b. l. 43–44).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad važiavo link (duomenys neskelbtini), apie 20.30 val., pastebėjo pavojingai manevruojantį sunkiasvorį automobilį, latviškais numeriais, kuris gal 4 kartus buvo sustojęs kelkraštyje, tačiau pastovėjęs apie 5 minutes, vėl pradėdavo važiuoti, važiavo per dvi juostas. Jiems posūkio signalu rodė, kad šie jį lenktų. Paskambinę policijai padiktavo automobilio numerį, nes įtarė, jog automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, ir toliau sekė automobilį apie valandą. Krovininis automobilis sustojo stovėjimo aikštelėje, išjungė variklį ir įjungė galines automobilio šviesas. Po 15-20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino vairuotoją (b. l. 44–45).

Iš aptartų liudytojų R. G. ir V. G. parodymų aiškiai matyti, kad jie pranešė policijos pareigūnams apie sunkiasvorį automobilį kelyje, būtent dėl to, jog šis pavojingai manevravo, sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Liudytojai nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurias patys matė, net valandą laiko sekdami sunkiasvorį automobilį iki pat aikštelės, kur šis sustojo, jo iš akių pametę nebuvo. Todėl akivaizdu, kad liudytojai automobilių nesupainiojo, o netrukus, kad ir po 15 ar 20 minučių, į aikštelę atvyko policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad liudytojai, pastebėję, jog sunkiasvoris automobilis pavojingai manevruoja, policijos pareigūnams iš karto nurodė ir automobilio valstybinį numerį, spalvą. Todėl šiuo atveju advokato R. Kersnausko apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojai R. G. ir V. G. skirtingai nurodė per kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai – per 5-10 minučių ar 15-20 minučių, ar kiek kartų automobilis buvo pristojęs šalikėlėje, jokios esminės reikšmės nesudaro. Faktas tas, kad liudytojų nurodytos esminės aplinkybės tarpusavyje visiškai neprieštarauja. Byloje duomenų, jog minėti liudytojai būtų turėję kokį nors tikslą A. J. apkalbėti, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats A. J.. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, jog A. J. ne kartą buvo sustojęs šalikėlėje, nepaneigė ir pats, tačiau teigė, jog buvo sustojęs dėl automobilio gedimo. Tokios aplinkybės, kad vilkikas būtų gedęs, jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtino. Priešingai, iš 2016-02-17 sekimo įrenginio MAPON maršruto lapo nustatyta, jog vilkikas po įvykio, kitą dieną, tai yra 2016-02-17 važiavo į (duomenys neskelbtini) .

Teismo posėdyje policijos pareigūnas A. Ž. apklaustas kaip liudytojas parodė, jog gavęs informaciją, kad kelyje pavojingai manevruoja krovininis automobilis, kartu su kolegomis nuvyko į įvykio vietą. Stovėjimo aikštelėje pasitiko pranešėjas, priekyje stovėjo krovininis automobilis su išjungtu varikliu, tačiau įjungtomis galinėmis šviesomis. Pabeldus į automobilio dureles iš vairuotojo pusės, jų niekas neatidarė, pabeldus iš keleivio pusės, vairuotojas dureles atidarė. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi, neatrodė mieguistas, patalynės nesimatė, suprato, kad vairuotojas kalbėjo telefonu. Su vairuotoju kalbėjo rusų kalba, paaiškino, kodėl jį patikrino. Vairuotojas tikino, jog aikštelėje jau stovi dvi valandas, nevairavo. Patikrinus vairuotojo neblaivumą, kolegė vairuotojui surašė protokolą, o jis protokolą išvertė į rusų kalbą ir pasirašė kaip vertėjas, paaiškino, vairuotojui, jog jis nušalinamas nuo vairavimo, ir transporto priemonė bus nuvežta į saugojimo aikštelę. Vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą, neigė, jog vairavo, minėjo, jog vartojo džiną su toniku, be to, nepasitikėjo, kad jam tinkamai verčiama į rusų kalbą (b. l. 45–47).

Teismo posėdyje policijos pareigūnai M. U. ir I. J. apklausti kaip liudytojai taip pat patvirtino analogiškas aplinkybes (b. l. 47–48, 76–77). Liudytoja I. J. atkreipė dėmesį ir į tai, kad vilkikas stovėjimo aikštelėje buvo pastatytas ne pagal taisykles – buvo užvažiavęs keliais ratais ant bortelio. Vilkiko vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jis protokolo nepasirašė, aiškino, jog seniai stovi aikštelėje. Ji su vairuotoju kalbėjo rusų kalba, kolega A. Ž. jam viską paaiškino taip pat rusų kalba, kurią vairuotojas suprato.

Aptarti liudytojų A. Ž., M. U. ir I. J. parodymai patvirtina aplinkybę, kad jie atvykę į įvykio vietą, pamatė, jog vilkiko galinės šviesos buvo įjungtos, taip, kaip ir parodė liudytojai R. G. ir V. G.. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi, neatrodė mieguistas, patalynės nesimatė, jis kalbėjo telefonu. Ir šios aplinkybės visiškai paneigia nubaustojo A. J. parodymus, kad atvykus policijos pareigūnams, jis jau miegojo bei nepaneigia liudytojų R. G. ir V. G. parodymų dėl to, kad A. J. į stovėjimo aikštelę buvo tik neseniai atvažiavęs. Teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. J. iki to laiko, kol atvyko policijos pareigūnai, aikštelėje stovėjo jau apie valandą laiko, tačiau iš policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad A. J. jiems sakė, jog aikštelėje stovėjo jau dvi valandas. Akcentuotina, kad netikėti liudytojų parodymais, nėra jokio pagrindo. Iš aptartų liudytojų A. Ž., M. U. ir I. J. parodymų matyti, kad jie sąžiningai nurodė visas aplinkybes, net ir tai, kad A. J. nepasitikėjo jų vertimu į rusų kalbą ir panašiai, apie kurias galėjo ir neužsiminti. Be to, akcentuotina ir tai, kad liudytojai teisme apklausti ir parodymus davė, būdami įspėti dėl savo atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o A. J., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad 2016-02-16 ir 2016-02-17 sekimo įrenginio MAPON maršruto lapuose bei 2016-02-16 skaitmeninio tachografo išklotinėje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog transporto priemonė sustojo stovėjimo aikštelėje apie 21.20 val., ir ši aplinkybė visiškai neprieštarauja nustatytai aplinkybei, jog maždaug prieš valandą laiko jis buvo būtent kelyje, nes liudytojai R. G. ir V. G. maždaug prieš valandą laiko ir pradėjo sekti A. J. vairuojamą vilkiką, t. y. apie 20.30 val., ir sekė jį apie valandą laiko iki pat aikštelės, o jam sustojus aikštelėje 21.20 val., netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai R. G. ir V. G. ne iš karto paskambino policijos pareigūnams, o tik įsitikinę, kad automobilis tikrai manevruoja pavojingai ir, kad tai kartojasi, todėl akivaizdu, kad jie automobilį pastebėjo dar prieš 20.30 val. Apie 22 val. jau buvo pradėtas pildyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. J. nustatytas neblaivumo laipsnis. Iš neblaivumo teste užfiksuotų duomenų matyti, kad 2016-02-16 22.02 val., A. J. buvo nustatytas 2,88 promilės neblaivumas (b. 1. 8).

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimas, kuriuo A. J. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. J. įgalioto atstovo advokato Romo Kersnausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.