- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1850-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00914-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- M. K.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1850-112/2014
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. K. prašė teismo iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad Estijos Respublikos Pernu apskrities teismo 2013-08-27 nuosprendžiu nuteistas pagal baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Jis yra nuteistas už svetimo turto, t. y. 6 krovininių automobilių priekabų vagystę, šios jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. Tuo pačiu nuosprendžiu iš jo bei bendrininkų priteisti civiliniai ieškiniai: UAB KARIA naudai 7200 EUR, Eurosystems UAB -40304 EUR, taip pat į Estijos valstybės pajamas priteista bendra 1424,63 EUR proceso išlaidų suma. Be to, palikti nenagrinėtais dar trijų įmonių civiliniai ieškiniai, paliekant teisę pateikti ieškinius civilinio proceso tvarka, iki šiol šie ieškiniai nėra pareikšti. Įsiskolinimą turi ir antstolio V. D. kontorai. Bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 48928,63 Eur ((168 940,77 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi pareiškimą atmetė. Atsisakė iškelti pareiškėjui M. K. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sąžiningumą, konstatavo, kad įsiskolinimai kreditoriams kyla iš 2013-08-27 Estijos Respublikos Pernu apskrities teismo nuosprendžio, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Estijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d. pagal pateiktą vertimą - už kito asmens kilnojamojo turto atėmimą nelegalaus pasisavinimo tikslu, veikla įvykdyta nusikalstamos organizacijos, t. y., pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus nuosavybei. Pareiškėjas teismo nuosprendžiu nustatytą prievolę atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims bei išlaidas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu bei teismo procesu, įgijo ne dėl nerūpestingumo, aplaidumo ar kitų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kuriuos suprato ir siekė turtinės naudos. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas nėra sąžiningas asmuo, kuriam gali būti keliama fizinio asmens bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, jog iš dalies sutinka su teismo išvada dėl nesąžiningumo, tačiau nurodo, kad už padarytas nusikalstamas veikas yra atlikęs bausmę, nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus. Teigia, jog atsisakymas iškelti bankroto bylą neatitiktų ne tik jo, bet ir kreditorių interesų. Iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens reikalavimų tenkinimo planas, kreditorių pagalba būtų atstatytas pareiškėjo mokumas, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.).
Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013-08-27 Estijos Respublikos sprendimu yra pripažintas kaltu pagal Estijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį. Pagal pateiktą vertimą – pripažintas kaltu už kito asmens kilnojamojo turto atėmimą nelegalaus pasisavinimo tikslu, veikla įvykdyta nusikalstamos organizacijos (b. l. 71). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte išdėstytas baigtinis BK straipsnių sąrašas, pagal kuriuos nubaustam asmeniui negali būti keliamas bankrotas, jeigu dėl to tapo nemokus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas pagal Estijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, kurio reglamentavimas neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytų straipsnių.
Nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų, pagal byloje pateiktus duomenis yra galimybę įvertinti pareiškėjo nesąžiningumą bendrąja prasme.
FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai paaiškėja, kai fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėtina, kad vien tai, kad asmuo teistas nedaro jo nesąžiningu. Būtina išsiaiškinti, ar dėl padaryto nusikaltimo tapo nemokus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams kyla iš minėto Estijos sprendimo, t. y. nemokus tapo dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju pareiškėjo nesąžiningumas padarė reikšmingą įtaką jo nemokumui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, sutiktina su pirmosios instancijos tesimu, jog šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl atsisakytina iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Pareiškėjo motyvas, kad bankroto bylos iškėlimas labiau atitiktų tiek jo, tiek kreditorių interesus yra nepagrįstas. Šiuo atveju būtų nepagrįstai iškeliami pareiškėjo interesai, nes jam būtų atkurtas mokumas, nors nemokiu tapo dėl padaryto nusikaltimo, o kreditorių skolos būtų nurašytos – kreditoriai finansiškai nukentėtų dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų.
Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.