- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- II-1264-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- R. P.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. P. prašo teismo atsižvelgti į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-13 nutarimu paskirtą 2750 Lt baudą sumažinti iki 500 Lt.
Minėtu nutarimu R. P. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41-4 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda už tai, kad būdamas UAB „Eiresta“ vadovu, neužtikrino, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos būtų išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną.
Šalies argumentai
Skunde paaiškino, kad jam paskirta bauda yra per didelė. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų darbo teisės pažeidimų ir prašė atsižvelgti į šių pažeidimų atsiradimo priežastis. Paaiškino, kad darbo užmokestis darbuotojams nebuvo sumokėtas iš karto dėl sunkios UAB „Eiresta“ finansinės padėties. Sunki įmonės finansinė padėtis susidarė 2008 m. pabaigoje, 2008-01-01 UAB „Eiresta“ dirbo 217 darbuotojų, o 2009-07-01 – 107 darbuotojai. Įmonė neatsisakė sumokėti darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio, tik buvo paaiškinta, kad jis bus išmokėtas vėliau, kai atsiskaitys UAB „Eiresta“ debitoriai. Vėliau atsiskaitymai buvo įvykdyti. Nei vienas iš buvusių darbuotojų nesikreipė į teismą dėl piniginių sumų už uždelstą laiką priteisimo iš UAB „Eiresta“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė L. O. ir poskyrio vedėjas S. C. laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-06-19 atliko UAB „Eiresta“ operatyvų patikrinimą (2009-06-19 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 185-488/02, b. l. 25-28). Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad R. B. UAB „Eiresta“ dirbo pagalbiniu darbininku iki 2009-04-21 (2009-04-03 darbo sutartis Nr. 795), tačiau su juo galutinai atsiskaityta tik 2009-06-16, t. y. per įmonės kasą pagal mokėjimų žiniaraštį Nr. 2009-06-16/2 sumokėta 1140,32 Lt. A. I. įmonėje dirbo pagalbiniu darbininku iki 2009-02-28 (2009-07-04 darbo sutartis Nr. 864), tačiau su juo galutinai atsiskaityta tik 2009-06-16, per įmonės kasą pagal mokėjimų žiniaraštį Nr. 2009-06-16/1 sumokėta 761,81 Lt. A. D. įmonėje dirbo pagalbiniu darbininku iki 2009-04-06 (2009-07-17 darbo sutartis Nr. 887), tačiau su juo galutinai atsiskaityta tik 2009-06-16, per įmonės kasą pagal mokėjimų žiniaraštį Nr. 2009-06-16/3 sumokėta 1026,36 Lt. Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus R. P. buvo surašytas 2009-06-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 191898 (b. l. 23-24). Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-13 nutarimu Nr. ATPN 848 R. P. buvo paskirta 2750 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 41-4 straipsnio 1 dalyje (b. l. 15-16).
ATPK 41-4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. R. P. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 41-4 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pažeidė Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį, jog kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu).
Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-06-19 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 185-488/02 (b. l. 25-28) matyti, kad patikrinus UAB „Eiresta“ kasos knygas, pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus, nustatyta, jog įmonė nuo 2009-01-01 vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir darbuotojais. Grynųjų pinigų likučiai Įmonės kasoje: 2009-01-01 dienai 51 790,87 Lt; 2009-01-27 - 48 618,94 Lt; 2009-02-27 - 49 813,92 Lt; 2009-03-31 - 69 830 Lt; 2009-04-24 - 280 Lt. Iš Įmonės banko išrašų matyti, jog įmonė per 2009 m. sausio mėn. gavo pajamų 416 001,78 Lt bei patyrė tiek pat išlaidų, t.y. 416 001,78 Lt, nes vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, darbuotojais, valstybinėmis institucijomis, patyrė kitas sąnaudas, pinigų likutis 2009-02-01 dienai 0,00 Lt. 2009 m. vasario mėn. įmonė gavo 740 653,80 Lt pajamų ir patyrė 709 792,88 Lt išlaidų, pinigų likutis 2009-03-01 dienai 30 360,92 Lt. 2009 m. kovo mėn. Įmonė gavo 341 200 Lt pajamų ir patyrė 371 561,03 Lt išlaidų, pinigų likutis 2009-04-01 dienai 0,00 Lt. 2009 m. balandžio mėn. Įmonė gavo 711 122,04 Lt pajamų ir patyrė 711 122,04 Lt išlaidų, pinigų likutis 2009-05-01 dienai 0,00 Lt.
R. B. UAB „Eiresta“ dirbo iki 2009-04-21; A. I. dirbo iki 2009-02-28; A. D. dirbo iki 2009-04-06 (b. l. 29-40). Su darbuotojais atsiskaityta išmokant A. I. 761,81 Lt, R. B. 1140,32 Lt, o A. D. 1026,36 Lt 2009-06-16 mokėjimų žiniaraščiais (b. l. 68-70). R. B., A. I. ir A. D. parašė pareiškimus, kad įmonė jiems priklausančius 1026,36 Lt atostoginius sumokėjo, buvusiam darbdaviui pretenzijų neturi (b. l. 8-10).
Iki 2009-07-01 galiojęs Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, taikytinas nustatant mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, numatė, kad su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti mokamos pirma eile. Įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitos rodo, kad įmonė dirbo pelningai. 2009-03-31 Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytas 4242 Lt pelnas, o 2009-06-31 Pelno (nuostolių) ataskaitoje – 27908 Lt pelnas. Tai, kad įmonės kasoje būdavo grynųjų pinigų likučių rodo, jog įmonė turėjo galimybę laiku atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Taip pat galėjo imtis priemonių, kad užtikrintų atsiskaitymą, atskaityti pinigų į darbo užmokesčio fondą. R. P. sąmoningai pasirinko veikimą – su darbuotojais atsiskaityti vėliau, nors savalaikiam atsiskaitymui objektyvių kliūčių nebuvo. Įmonės sunki finansinė padėtis nėra laikoma aplinkybe šalinančia administracinę atsakomybę. Pažeidimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties laikomas atsakomybę lengvinančia, bet ne ją šalinančia aplinkybe. Administraciniu pažeidimu nelaikomas tik toks veikimas, kai veiksmai atliekami būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Tuo remiantis daroma išvada, kad R. P. pagal ATPK 41-4 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas pagrįstai.
Priimant nutarimą nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nuobauda paskirta remiantis sankcijoje nustatytos baudos vidurkiu ir vadovaujantis ATPK 30-2 straipsnio taisykle. Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bet kuri nuobauda turi būti skiriama laikantis ATPK 20 straipsnio reikalavimų, kad ji būtų tinkamiausia atsakomybės priemonė, galinti užtikrinti administraciniam procesui keliamus tikslus – nubaustų pažeidimą padariusį asmenį, paveiktų nubaustojo bei kitų asmenų elgesį, kad jie gerbtų bendras elgesio taisykles bei nedarytų naujų pažeidimų.
Teismas laiko, kad skirdama nuobaudą R. P., Valstybinė darbo inspekcija turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pažeidimas buvo padarytas visuotinai žinomos krizės statybos sektoriuje aplinkybėmis, neatsiskaityta tik su trimis darbuotojais, jiems nepervestas ne darbo užmokestis, bet kompensacijos. Pareiškėjo veiksmai – atsiskaitymas su darbuotojais, vadovaujamos įmonės pelno didinimas vertintini teigiamai. ATPK 41-4 straipsnio dispozicija apima labai įvairaus masto ir sunkumo veiksmus. Todėl nustatant skirtiną nuobaudą ypač svarbu tinkamai individualizuoti pritaikant padarytam pažeidimui. Šiuo atveju negalima ATPK 30-2 straipsnio taikyti neatsižvelgiant į ATPK 20 bei 30 straipsnių reikalavimus.
Įvertinęs čia išdėstytas aplinkybes, o taip pat tai, kad UAB „Eiresta“ kaip darbo užmokestį R. P. išmokėjo tik po 340 Lt kas mėnesį (b. l. 78) ir šiuo metu yra 3075 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimas (b. l. 87), teismas laiko, kad paskirta bauda yra per didelė ir ją sumažina. R. P. yra baudžiamas už netinkamą įmonės vadovo pareigų neatlikimą, todėl skiriama nuobauda turi atitikti jo kaip vadovo gaunamas pajamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu, teismas
nutarė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-13 nutarimą pakeisti, sumažinant R. P. paskirtą baudą iki 1000 Lt (tūkstantis Lt).
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.