- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-147-557-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00052-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- E. M., ir E
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-147-557/2013
Teisėja R. Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00052-2012-7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajonos apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-01-17 iki 2012-02-20 ir bausmės dalis, atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendį.
Nuosprendžiu nuteisti ir E. S. bei S. M., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d. apie 15 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, už parduotuvės „Ravita-2“, esančios J. Tumo-Vaižganto g. 126, Tauragėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, E. S. už 150 Lt pardavė 3,488 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepilnai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarant tarpusavyje prieštaraujančias išvadas, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų visumos tyrimą ir vertinimą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant įtariamuoju, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, kad narkotinių medžiagų kanapių jis nepardavė nei E. S., kurio visiškai nepažįsta, pirmą kartą susitiko teisme, nei kitam asmeniui, ir pats narkotinių medžiagų tikrai neturėjo, todėl niekaip negalėjo jas parduoti kitiems asmenims. Jo parodymus patvirtina tai, kad tik sulaikius E. S. buvo sulaikytas ir jis, o jo namuose buvo atlikta krata (1 t., b.l. 22), tačiau pas jį nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų. Jis niekuomet neneigė, kad pats yra bandęs parūkyti narkotinių medžiagų „žolės“, tačiau tai buvo prieš keletą dienų iki sulaikymo, pats jokių narkotinių medžiagų 2012-01-16 nei buvo naudojęs, nei apskritai turėjo. Todėl, neturėdamas jokių narkotinių medžiagų, tame tarpe kanapių ir jų dalių, jis jų nepardavė E. S. ir negalėjo parduoti.
Teismas besąlygiškai remiasi kito nuteistojo E. S. parodymais apie tai, kaip jis tariamai nusipirkęs narkotinių medžiagų iš jo. Iš tikrųjų E. S. parodė, kad jis gavo kažkokį telefono numerį, buvo kalbama, kad narkotines medžiagas pirks iš „Erkės“, pasiskambino tariamam „Erkei“ ir atvažiavęs iš jo įsigijo narkotinių medžiagų. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu paklaustas, ar jis pirko narkotines medžiagas būtent iš jo, nuteistasis E. S. teisiamojo posėdžio salėje realiai matydamas jį nedviprasmiškai parodė, kad tikrai jo neatpažino, sakė, kad nėra tikras, kad narkotines medžiagas būtų pirkęs iš jo (2 t., b.l. 178-179). Todėl neatmetama galimybė, kad E. S. skambino kažkokiam asmeniui, kuris specialiai prisistatė „Erke“, nes jį Tauragės mieste daug kas pažįsta ir žino jo pravardę, išvengdamas pats galimos rizikos ir atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Jis nežino, kas taip galėjo pasielgti ir kas turi piktumą ant jo, tačiau ši versija nėra patikrinta ir paneigta kokiais nors objektyviais įrodymais. E. S. jis nepažinojo, jam jokių narkotinių medžiagų nepardavė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas jo mobilaus ryšio telefonas, tačiau jokio pokalbio tarp jo ir E. S. nebuvo nei nustatyta, nei užfiksuota. Jeigu E. S. būtų jam skambinęs, tai policijos pareigūnams nebūtų buvę sunku tai nustatyti, kai tą pačią dieną buvo sulaikytas tiek E. S., tiek jis ir iš jų paimti telefonai. Nesant nustatyto telefoninio skambučio akivaizdu, kad kažkas juo pasinaudojo.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai M. R. ir G. Z., tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad matė, jog E. S. susitikus su nepažįstamu asmeniu jam būtų perduota narkotinė medžiaga. Taip pat jie nurodė, kad jo nepažinoję, tačiau, kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu tariamai jį atpažino. Tačiau kokiu būdu jie atpažino, niekas neišsiaiškino, nes šie procesiniai veiksmai buvo atlikti nedalyvaujant advokatams, o kadangi jis yra praeityje ne kartą teistas, todėl policijos pareigūnai yra suinteresuoti jam pakenkti. Kadangi jis realiai buvo sulaikytas, tai G. Z., M. R., E. S. buvo galima parodyti atpažinti jį gyvai, kad neliktų absoliučiai jokių abejonių. Tokių procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko, o šiuo metu yra aišku tik viena, kad E. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tikrai neatpažįsta jo, kad jis jam tariamai pardavė narkotines medžiagas, o G. Z. ir M. R. tokie klausimai nebuvo pateikti visiškai.
Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kokiu būdu buvo surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nevertino policijos pareigūnų R. R. ir A. B., kurie sulaikė E. S. ir M. R., veiksmų teisėtumo. Ar buvo apskritai pagrindas sulaikyti E. S., ką jis pažeidė, kad pas jį buvo būtina tiesiog gatvėje atlikti asmens kratą. Tuo labiau, pirmosios instancijos teismas nuteisė E. M. už tariamą narkotinių medžiagų pardavimą, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl procesinių veiksmų, kurių pagrindu buvo išimtos narkotinės medžiagos, teisėtumo. Liudytojas A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė: „kolega R. vieną vaikiną sulaikė. Atliko jam dalinę apžiūrą ir rado neaiškios kilmės medžiagą“ (2 t., b.l. 157). Liudytojas R. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė: „dalinės apžiūros metu jo sportinio megztinio kišenėje buvo rasti iš folijos susukti rutuliukai, kuriuos išardžius radome augalinės kilmės medžiagos, todėl jaunuoliai buvo pristatyti į PK tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Dalinės apžiūros metu buvo apžiūrimi rūbai, kas kišenėse, kokie pavojingi daiktai yra“ (2 t., b.l. 157, antra lapo pusė). Taigi, iš policijos pareigūnų A. B. ir R. R. parodymų matyti, kad jie dar gatvėje sulaikius E. S. atliko asmens kratą be jokio teisinio pagrindo. Atlikus asmens kratą nebuvo surašytas asmens kratos protokolas. Kaip matyti iš byloje esančio asmens kratos protokolo (1 t., b.l. 51-53), jį surašė Tauragės apskrities VPK ONTS tyrėjas T. J.. Protokolas surašytas 18.30 val. ir jame rašoma „iš džemperio kišenės paimti penki vienetai po 1 gramą augalinės kilmės medžiagos suvyniotos į foliją“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir visiškai nuosprendyje nepasisakė, kuo tiki, ar pareigūnų R. R. ir A. B. parodymais, kurie teigia, kad E. S. asmens kratą atliko dar gatvėje ir rastus daiktus pristatė į PK, ar T. J. surašytu asmens kratos protokolu, kuriame T. J. rašo, kad jis E. S. asmens kratą atliko policijos komisariato patalpose ir E. S. džemperio kišenėje rado 1 gabaliuką folijos. Kaip teisme teigė policijos pareigūnai A. B. ir R. R., būtent jie atliko E. S. asmens kratą ir radę folijos gabaliukus pristatė į policijos komisariatą, o policijos pareigūnas T. J. jokios E. S. asmens kratos neatliko visiškai, o jo surašytas asmens kratos protokolas (1 t., b.l. 51-53) yra neteisėtas ir nepagrįstas, aiškiai suklastotas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo protokolu remiasi, kaip vienu įrodymų šaltiniu, ir laiko jį objektyviu.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės daiktiniais įrodymais laikė iš E. S. paimtas narkotines medžiagas, už kurių platinimą jis yra nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai neatkreipė dėmesio, kad narkotinės medžiagos, už kurių tariamą platinimą jis yra nuteistas, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pripažintos daiktiniais įrodymais ir byloje visiškai nėra daiktinių įrodymų, o būtent iš E. S. paimtų narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, apžiūros protokolo. Todėl byloje yra aiškiai grubiai pažeistos BPK normos, reglamentuojančios daiktų paėmimo tvarką, jų apžiūrėjimą ir prijungimą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kas trukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Vertinant visumą jo duotų parodymų matosi, kad jo parodymai yra nuoseklūs. Esant kito nuteisto asmens E. S. parodymams, kuriais jis tikrai nepatvirtino fakto, kad būtent iš jo pirko narkotines medžiagas, byloje nesant jokių telefoninių išklotinių, kurios patvirtintų faktą, kad prieš E. S. įsigyjant narkotines medžiagas jis kontaktavo telefonu būtent su juo, o ne su kitu asmeniu, esant grubiems BPK normų pažeidimams išimant iš E. S. narkotines medžiagas, nepripažinus jų daiktiniais įrodymais byloje ir neapžiūrėjus kaip daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas jo atžvilgiu ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis turėtų būti išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakomybė pagal BK 260 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas neteisėtai pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. E. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. sausio 16 d. apie 15 val. E. S. už 150 Lt pardavė 3,488 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Apylinkės teismas, pripažindamas E. M. kaltu, rėmėsi kito nuteistojo E. S. parodymais bei liudytojų M. R., G. Z., T. V. duotais parodymais. Tačiau nuteistasis E. M. su teismo nuosprendžiu nesutinka, anot jo, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepilnai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarant tarpusavyje prieštaraujančias išvadas, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų visumos tyrimą ir vertinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį iš dalies rėmėsi įrodymais, kurie nustatyta tvarka nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog Tauragės rajonos apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, kuriuo E. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nuteistojo E. M. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.
Nuteistasis E. M. savo kaltės teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 177) nepripažino, parodė, kad 2012-01-16 buvo susitikęs su T. ir T. bei S. M., kuriam jis buvo paskolinęs 150 Lt. Nurodė, jog tą dieną su E. S. susitikęs nebuvo, neigė jam pardavęs narkotinę medžiagą. Tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti ir jo kaltė visiškai įrodyta nuteistojo E. S. parodymais, liudytojų M. R., G. Z., T. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita bylos medžiaga.
Nuteistasis E. S., kuris skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2012-01-16 apie 15 val. iš nuteistojo E. M. už 150 Lt įgijo 3,488 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, ir kuris teismo nuosprendžio neskundžia, teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 156) kaltu prisipažino, parodė (2 t., b.l. 178-180), kad tą dieną paskambino draugui G. Z., jie buvo susitarę eiti į lauką. G. Z. atvažiavo su M. R. ir jį pasiėmė. Jis liepė važiuoti už parduotuvės „Ravita-2“. Kai nuvažiavo, atvažiavo „Erkė“. Jis pirko „žolės“ ir padavė 150 Lt. Iš anksto buvo susitaręs, kad susitiks už parduotuvės. „Erkė“ – tai E. M.. Anksčiau „Erkės“ nepažinojo, tačiau jį žinojo ir turėjo jo telefono numerį. Su E. M. susirašė praėjusios dienos vakare, jis parašė: „susitinkam“, nurodė datą, susitikimo vietą, dėl kiekio nesitarė. Jis jam parašė sms, nes buvo girdėjęs gandus, kad turi „žolės“. Sutartu laiku jie nuvažiavo. Jis draugams nesakė, ko važiuoja prie parduotuvės „Ravita-2“. Tada atvažiavo juodas automobilis, kuris užvažiavo jiems iš priekio. Kai išlipo „Erkė“ – E. M., jis jau buvo išlipęs. Jų susitikimas vyko automobilio priekyje. Pasisveikino, vienas kitam viską įkišo ir viskas. Pinigus jis turėjo delne, pasisveikinimas – tai pinigų perdavimas. Jis perdavė 150 Lt. Pirmiausia buvo paduoti pinigai, kai E. M. pasižiūrėjo į pinigus, iš karto iš kišenės ištraukė ir jam į kišenę įdėjo narkotines medžiagas. Tada sėdo į mašiną ir važiavo prie savo namų. Kai įsėdo į mašiną, draugams nesigyrė, tačiau parodė maišelį su folijos gabaliukais, buvo 5 folijos gabaliukai. G. klausė, kur jis dės, pasakė, kad sau. Draugai suprato, kad jis įsigijo narkotinių medžiagų. Jie neklausė, ar jis jas pirko, ir jis neaiškino, tik parodė. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-17 nuteistasis E. S. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, duodamas parodymus jis nurodė (1 t., b.l. 187-189), jog iš draugo S. M. sužinojo, iš kur galima gauti „žolės“. S. M. jam pasakė ateiti už parduotuvės „Ravita-2“. Į nurodytą vietą jis nuvažiavo su draugo mašina. Kitoje mašinoje už parduotuvės „Ravita-2“ laukė „Erkė“. Anksčiau „Erkės“ jis nepažinojo, tik žinojo, kad Tauragėje toks yra. Prieš susitikimą jam buvo apibūdinta, kaip „Erkė“ atrodo. Jam ir „Erkei“ išlipus iš mašinų, jie kalbėjosi lauke, „Erkė“ paklausė: „kiek?“, jis atsakė: „penkis“. Tada „Erkė“ padavė 5 folijos suktinukus, o jis padavė 150 Lt. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., b.l. 182-183) užfiksuota, jog nuteistasis E. S., dalyvaujant gynėjui, 2012-01-17 E. M. atpažino kaip asmenį „Erkė“, iš kurio įsigijo „žolės“. Nurodė, jog jį atpažįsta iš veido bruožų, kadangi jį matė vakar, gerai prisimena, kaip jis atrodo. Yra tikras, kad tai „Erkė“. Ir nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis E. S. ėmė abejoti, ar narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis jis pirko būtent iš nuteistojo E. M., ėmė aiškinti, jog susitikimo metu narkotinių medžiagų pardavėjo veido neįsidėmėjo, kadangi pastarajam ant akių buvo užsmukęs kapišonas, o policijos komisariate atpažįstant iš nuotraukų tik spėjo, kad tai tas vaikinas, bet nėra tikras, kad iš jo pirko, apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, tokius nuteistojo E. S. parodymus laiko siekiu padėti nuteistajam E. M. išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, kadangi atpažindamas E. M. iš nuotraukų E. S. nurodė, jog jį atpažįsta iš veido bruožų, gerai prisimena, kaip jis atrodo, yra tikras, kad tai „Erkė“. Be to, liudytojų M. R., G. Z. ir T. V. parodymai patvirtina, kad nuteistasis E. S. prie parduotuvės „Ravita-2“ įvykio dieną buvo susitikęs būtent su E. M., pravarde „Erkė”.
Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 175-176) parodė, kad 2012-06-01 susitiko su E. S.. Dar buvo vienas jo draugas. Su jo automobiliu „Peugeot 406“ nuvažiavo prie parduotuvės „Ravita“. E. išlipo iš mašinos. Automobilis „Audi“ stovėjo priešais jo automobilį. Iš „Audi“ automobilio išlipo E.. Anksčiau E. jis nepažinojo, tik žinojo. Jo pravardė „Erkė“. Kažką E. padavė E., įkišo į kišenę ranką. Ką įdėjo į kišenę, jis nematė, bet kad kažką įdėjo, matė. Kad E. būtų ką nors davęs E., nepastebėjo, galimai kažką padavė, nepamena. Po to E. atsisėdo į mašiną ir jie išvažiavo. E. parodė polietileninį maišelį su folijos gabaliukais, rodė, ką įsigijo. Sakė, kad įdavė 150 Lt. Jis suprato, kas ten galėjo būti, suprato, ką E. padavė E., nes E. buvo ištraukęs iš kišenės. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., b.l. 98-99) užfiksuota, jog liudytojas M. R. E. M. atpažino kaip asmenį, pravarde „Erkė“, nurodė, jog tai tas pats vaikinas, kuris E. pardavė folijos gabaliukus, jį atpažįsta pagal veido bruožus, tamsias akis, plaukus, jį yra matęs ne kartą, todėl žino, kaip jis atrodo.
Liudytojas G. Z. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 158-159) parodė, jog E. M. nepažįsta, žino jį tik iš matymo. Įvykio dieną su M. R. automobiliu „Peugeot 406“ nuvažiavo, pasiėmė E. ir nuvažiavo už parduotuvės „Ravita-2“. E. S. pasakė važiuoti už „Ravitos“ į kiemą. Jiems stovint atvažiavo juodas automobilis „Audi 100“. E. S. išlipo ir nuėjo už automobilio galo. Jis atsisuko ir žiūrėjo, kas ten vyksta, pamatė, kad E. M. E. S. kažką įdėjo į kišenę. Ką davė, jis nematė, tik matė, kad kažką įdėjo į kišenę. Kad E. S. būtų ką nors davęs E. M., nematė, tačiau rankų paspaudimas buvo. Parėjęs į mašiną E. S. iš kišenės ištraukė ir parodė polietileninį maišelį su folijos rutuliukais. Jis suprato, kad ten yra narkotikai. Paklausus, kas tai yra, E. S. pasakė, kad „žolė“. Paklausus, kam jam jos reikia, jis atsakė, kad sau. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t., b.l. 114-115) užfiksuota, jog liudytojas G. Z. E. M. atpažino kaip asmenį, pravarde „Erkė“, iš kurio E. S. įsigjo narkotinių medžiagų. Nurodė, jog jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, yra ne kartą jį matęs, todėl žino, kaip jis atrodo.
Taigi, nors liudytojai M. R. bei G. Z. su nuteistuoju E. M. ir nebuvo pažįstami, pastarąjį liudytojai buvo ne kartą matę, todėl žinojo, kaip E. M. atrodo. Atsižvelgiant į tai, atpažinimo procedūra apeliaciniam teismui jokių abejonių nekelia. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog nei vienas iš šių liudytojų nenurodė matęs, kad E. S. susitikus su nepažįstamu asmeniu E. S. būtų perduota narkotinė medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai M. R. bei G. Z. pripažino, jog nematė, ką E. M. E. S. įdėjo į kišenę, apeliacinio teismo vertinimu, to jie pamatyti ir negalėjo, kadangi jie sėdėjo automobilyje, o narkotines medžiagas E. M. E. S. į kišenę įkišo pats, atvirai jų nedemonstruodamas. Nuteistasis E. S. taip pat pripažino, jog jam į kišenę buvo įdėta narkotinė medžiaga. Liudytojai M. R. bei G. Z. taip pat nurodė, jog grįžęs E. S. į automobilį iš kišenės ištraukė bei jiems parodė polietileninį maišelį su folijos lankstinukais, tada jie suprato, kad E. S. iš E. M. įsigijo narkotinės medžiagos. E. S. taip pat parodė, jog jo draugai suprato, kad jis įsigijo narkotinių medžiagų. Apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau aptartais liudytojų M. R. ir G. Z. parodymais bei nuteistojo E. S. parodymais, kad narkotinę medžiagą pastarasis pirko būtent iš E. M.. Nors apeliantas apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad nuteistasis E. S. galimai skambino kitam asmeniui, kuris prisistatė jo pravarde „Erkė“, tokie nuteistojo E. M. samprotavimai paneigti, kadangi liudytojai M. R. bei G. Z., o taip pat nuteistasis E. S. E. M. iš fotonuotraukų atpažino kaip asmenį, kuris E. S. pardavė narkotinę medžiagą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b.l. 159) taip pat matyti, jog teismo posėdžio metu liudytojas G. Z. posėdžių salėje duodamas parodymus dar kartą nurodė, kuris yra E. M., ir kad jo pravardė „Erkė“.
Kad įvykio metu įvykio vietoje buvo būtent nuteistasis E. M., o ne kitas asmuo, teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 159-160) patvirtino ir liudytojas T. V., kuris parodė, kad sausio 16 d. atvažiavo į miestą, kad pavežtų E. M., kuris jam buvo paskambinęs telefonu ir paprašęs jį pavežti. E. M. nurodė, kur važiuoti, važiavo prie „Ravitos“, įsuko į kiemą. Jie buvo trise: jis, E. M. ir asmuo, pravarde „Makaronas“. Tada E. M. išlipo ir nuėjo prie kitos mašinos. Ką ten darė, jis nematė. Automobilis, prie kurio buvo priėjęs E. M., buvo pilkos spalvos. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 97) liudytojas M. R. nurodė, kad automobilis „Peugeot 406“, kuriuo jis vežė E. S. prie parduotuvės „Ravita-2“, yra pilkos spalvos. Liudytojas T. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b.l. 107-108) nurodė, kad E. M. yra tas pats asmuo, kurį fotonuotraukose atpažino ir liudytojai M. R. bei G. Z., o taip pat nuteistasis E. S..
Nors liudytojas I. J. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 176) parodė, kad su E. M. įvykio dieną prie parduotuvės nebuvo nuvažiavęs, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 116) pripažino, kad 2012-01-16 buvo su E. M. nuvažiavęs už parduotuvės „Ravita-2“. Kad šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, o teisiamojo posėdžio metu jis ėmė klaidinti teismą, patvirtina liudytojo T. V. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 159-160) duoti parodymai, kad į įvykio vietą jie važiavo trise: jis, E. M. bei asmuo, pravarde „Makaronas“. Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas T. V. „Makaronu“ vadino I. J.. Be to, nuteistasis E. M. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 177) patvirtino, kad 2012-01-16 buvo susitikęs su T. ir T..
Nuteistasis E. S. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 178-180) parodė, kad jis turėjo E. M. telefono numerį ir su juo buvo bendravęs iš vakaro. Tuo tarpu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 187-189) jis buvo nurodęs, kad dėl „žolės“ tarėsi per S. M.. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jokio pokalbio tarp jo ir E. S. nebuvo nei nustatyta, nei užfiksuota, kas, anot jo, įrodo, kad jo vardu kažkas pasinaudojo. Tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės (1 t., b.l. 164-170) matyti, jog 2012-01-16 apie 18.18 val. tarp E. M. ir E. S. buvo užfiksuotas telekomunikacinis įvykis, iš išklotinių matyti, jog 2012-01-16 18:18:42 val. iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. M., buvo išsiųsta sms žinutė abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S.. Išklotinėse užfiksuota, jog E. M. siųstą sms žinutę E. S. gavo 2012-01-16 18:18:45 val. Kaip matyti, telefoninis kontaktas tarp E. M. ir E. S. buvo, kas paneigia E. M. tvirtinimus, kad jis jokio E. S. nepažįsta ir nežino. Tačiau taip pat matyti, kad kontaktas buvo jau po to, kai E. S. buvo įsigijęs narkotinių medžiagų, todėl lieka nepaneigta, kad E. S. dėl narkotinių medžiagų pirkimo tarėsi per S. M., kaip jis ir nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne tiesogiai rašydamas sms žinutę E. M.. Minėtame tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės (1 t., b.l. 164-170) užfiksuota, kad 2012-01-16 tarp S. M. ir E. S. buvo 51 kontaktas, tuo tarpu tarp S. M. ir E. M. 2012-01-16 taip pat buvo užfiksuota virš 50 kontaktų, todėl apeliacinis teismas laiko, kad nuteistasis E. S. dėl narkotinių medžiagų pirkimo tarėsi per S. M., o teismo posėdžio metu duodamas parodymus, kad tarėsi tiesiogiai su E. M., suklydo dėl gana ilgo laikotarpio, t.y. 9 mėnesių nuo įvykio iki jo apklausos teisme.
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad kratos metu pas jį namuose jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta, nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis E. M. 2012-01-16 apie 15 val. už parduotuvės „Ravita-2“, Tauragėje, E. S. už 150 Lt pardavė 5 vnt. folijos paketėlių, kuriuose, kaip konstatuota specialisto išvadoje (1 t., b.l. 72-73), buvo narkotinė medžiaga kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 3,488 g.
Policijos pareigūnų vyresniųjų patrulių R. R. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b.l. 4, 5) užfiksuota, jog 2012-01-16 apie 18.00 val. patruliuodami J. T. Vaižganto g. prie namo Nr. 125 pastebėjo du jaunuolius. Privažiavus arčiau vienas iš jaunuolių, pastebėjęs tarnybinį automobilį, bandė bėgti. Iššsokęs iš tarnybinio automobilio pareigūnas R. R. pribėgo ir sulaikė bandantį pabėgti jaunuolį, o pareigūnas A. B. sulaikė kitą kartu buvusį jaunuolį. Atlikdamas dalinę asmens apžiūrą vieno iš jaunuolių sportinio džemperio kišenėje pareigūnas R. R. rado 5 vnt. folijos pakelių, kuriuose buvo augalinė, kaip įtariama, narkotinė medžiaga. Tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi jaunuoliai buvo pristatyti į Tauragės apskrities VPK, kur paaiškėjo, kad tai M. R. ir E. S., pas kurį ir buvo rasti minėti folijos pakeliai. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 157-158) liudytojas policijos pareigūnas R. R. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir savo tarnybiniame pranešime, taip pat pažymėjo, jog jeigu jaunuolis nebūtų bėgęs, nebūtų kreipę dėmesio. Jeigu jiems sukeliamas bet koks įtarimas, jie turi teisę bet kur gatvėje nustatyti asmens asmenybę, apžiūrėti su savimi nešamus daiktus. Jie atlieka dalinę/pirminę apžiūrą, po to grįžta į policijos komisariatą ir informuoja apie padėtį, yra pristatomi įtariamieji, rastas turinys. Jie surašo tarnybinius pranešimus, o toliau viską koordinuoja operatyvaus valdymo budėtojas. Liudytojas policijos pareigūnas A. B. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 157) taip pat nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir savo tarnybiniame pranešime, paaiškino, jog kilo įtarimas, kadangi vaikinas, pamatęs policijos pareigūnus, ėmė bėgti, todėl buvo nuspręsta patikrinti. Nuteistasis E. S. posėdžio metu (2 t., b.l. 178-180) patvirtino, jog apieškoję ir radę pas jį kišenėje maišelį policijos pareigūnai pristatė jį į policijos komisariatą.
Vienas iš įstatymų, nustatančių Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, yra Policijos veiklos įstatymas. Vieni pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija bei nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 str.). Policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą (16 str. 1 d.). Šio įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 54 p. nustatyta, jog policijos patruliai, sulaikydami, atlikdami dalinę asmens apžiūrą ir (ar) daiktų patikrinimą, pristatydami į policijos įstaigą sulaikytus asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą, privalo užtikrinti, kad būtų apsaugotos materialinės vertybės, įtariamieji, nukentėjusieji, liudytojai ir kiti asmenys.
Iš aukščiau aptartų policijos pareigūnų R. R. bei A. B. tarnybinių pranešimų bei jų teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog nuteistasis E. S. bėgdamas nuo policijos pareigūnų jiems sukėlė įtarimą, todėl policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad E. S. galimai kažką slepia neteisėto. Aukščiau paminėti teisės aktai pareigūnams suteikia teisę, netgi numato pareigą tokiu atveju imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, sulaikyti tokį asmenį, atlikti dalinę asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, o įtarus, kad E. S. su savimi galimai turi narkotinės medžiagos, ir pristatyti jį į policijos komisariatą. Policijos patrulių veiklos instrukcija nereikalauja, kad atlikus dalinę asmens apžiūrą ir (ar) daiktų patikrinimą būtų surašomas dalinės asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūnai apie tai surašė tarnybinius pranešimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. S. pristačius į policijos komisariatą, ten buvo atlikta jo asmens krata ir surašytas asmens kratos protokolas (1 t., b.l. 51-53), kurį surašė tyrėjas T. J..
Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad iš E. S. paimant narkotines medžiagas buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios daiktų paėmimo tvarką, jų apžiūrėjimą ir prijungimą prie bylos. Iš vaizdo lentelių, esančių prie asmens kratos protokolo (1 t., b.l. 51-53), matyti, jog pas E. S. rasta augalinės kilmės medžiaga buvo nufotografuota, po kiekviena nuotrauka aprašyta, jog tai galimai kanapės, suvyniotos į foliją. Asmens kratos protokole taip pat užfiksuota, jog augalinės kilmės medžiaga, suvyniota į foliją, įdėta į polietileninę pakuotę Nr. 0122167 ir užklijuota. Šis paketas su 5 vnt. folijos paketėlių su žalsvos spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga buvo pateiktas Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centrui, kur buvo atliktas šios medžiagos cheminis tyrimas ir nustatyta, jog tai narkotinė medžiaga kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 3,488 g (1 t., b.l. 72-73). Iš specialisto išvados (1 t., b.l. 72-73, 74) taip pat matyti, jog likusi žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, supakuota į plastikinį užspaudžiamą maišelį, įdėta į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas ir perduotas į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą. Likusios pakuotės sudėtos į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas ir grąžintas tyrimo užsakovui. Tauragės apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu (1 t., b.l. 75) vokas su tuščiomis pakuotėmis nuo tirtų objektų pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo E. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Apeliantą išteisinti ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.