- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- I-1375-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01771-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Jurgita Judickienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui A. G. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skunde, kurį patikslino 2012-10-04, teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2012-06-07 įsakymą Nr. 10-TE-397 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“; 2) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2012-06-08 įsakymą Nr. 10-TE-400 „Dėl komisaro A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą į Vilniaus AVPK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Vilniaus AVPK VPS KPP) viršininko pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo - 2012-06-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad iš vidaus tarnybos buvo atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 17 p., 56 str. 1 d. bei remiantis Vilniaus AVPK viršininko 2012-06-07 įsakymu Nr. 10-TE-397 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“. Ginčijamuose įsakymuose nenurodytas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas bei leidimo panaikinimo priežastys. Pareiškėjas dirbo vidaus tarnyboje daugiau nei 18 metų, iš jų 13 – vadovaujančiose pareigose, neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, daug kartų buvo skatintas. Todėl nesupranta kokios priežastys ar jo asmeninės savybės galėjo lemti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą. Taip pat nurodo, kad pagal LVAT praktiką, vien abstraktus įstatymo normos nurodymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra tinkamai informuotas apie atleidimo iš tarnybos priežastis. Atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovo veiksmai pareiškėjui sukėlė įtampą, stresą, kuris tęsiasi iki šiol. Galimybę susipažinti su Specialiosios ekspertų komisijos išvada dėl pareiškėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (toliau – ir Išvada) gavo tik 2012 m. rugsėjo mėn., iki tol jam buvo apribota teisė ir galimybė gintis, tai pablogino jo savijautą ir sveikatą, sustiprino bejėgiškumo ir nežinomybės jausmą. Dėl atsakovo veiksmų atsirado nemiga, jautė nuolatinį nerimą, pergyvenimus, kilo problemų dėl kraujospūdžio, vartojo vaistus. Mano, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgta į jo asmenybę, socialinę padėtį, savęs vertinimą, didžiąja dalimi priklausantį nuo kitų asmenų, ypač darbinėje veikloje, vertinimo. Jis užėmė vadovaujančias pareigas, gebėjo dirbti vadovaujamą darbą, koordinuoti užduotis, todėl atsakovo veiksmai sumažino
jo pasitikėjimą savimi, užkirto kelią sėkmingai plėtoti savo, kaip pareigūno, karjerą. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas ir jo šeima patyrė neigiamas emocijas. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad vien atsisakymas tirtis poligrafu nesuteikia teisės panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPĮ) 18 str. 1 dalis numato baigtinį sąrašą atvejų, kada toks leidimas gali būti panaikintas, o 16 straipsnis – kada leidimas neišduodamas. Atsakovas neįrodė nei vieno iš pagrindų leidimui panaikinti. Nurodyti ikiteisminiai tyrimai leidimo panaikinimo metu buvo nutraukti, o drausminė nuobauda ginčijama teisme, todėl šie duomenys negali būti laikomi teisėta priežastimi panaikinti leidimą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-12-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas reabilituojančiu pagrindu, nes pareiškėjas buvo melagingai apkaltintas nusikalstama veika. Kitas ikiteisminis tyrimas nutrauktas dar 2006 m., todėl neaišku, kaip jis sudarė pagrindą spręsti dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Trečias ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimai padarytos R. B. veikos, o ne pareiškėjo veiksmų, remiantis šio tyrimo metu surinkta medžiaga atsakovas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, kuri šiuo metu ginčijama teisme. Mano, kad net nepanaikinus tarnybinės nuobaudos, tai nesudarytų pagrindo panaikinti leidimą. Teiginys, kad pareiškėjas turi du galiojančius administracinius pažeidimus, nepagrįstas, nes 2012-04-12 viena administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, o kita galiojanti administracinė nuobauda nesudaro pagrindo panaikinti leidimą. Atsakovo nurodoma pareiškėjo charakteristika taip pat neatitinka tikrovės, Išvadoje subjektyviai pateiktos pareiškėjo savybės, nenurodytos konkrečios dalykinės ar asmeninės savybės, kurios trukdytų darbui su įslaptinta informacija. Priešingai, atsakovo tikslinio patikrinimo, atlikto Šalčininkų rajono policijos komisariate, ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas gerai atliko pareigas. Specialioji ekspertų komisija pakankamai nemotyvavo savo Išvados, joje tik išvardintos aplinkybės, netirti konkretūs duomenys ir faktai, todėl mano, kad administracinė procedūra atlikta formaliai ir neobjektyviai (I tomas, b. l. 1-4, 52-57, 71-76).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Specialioji ekspertų komisija 2012-02-15 posėdžio metu nusprendė, jog yra pagrindas pakartotinai tikrinti pareiškėją, nes kilo įtarimų, kad atsirado VTPĮ 16 str. 2 d. numatytų aplinkybių. Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl leidimo susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, esant šioms aplinkybėms, asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami, siekiant nustatyti, ar tolesnis darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės jos saugumui. Todėl 2012-03-07 pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu, tačiau tikrinamasis atsisakė. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime aiškindamas nekaltumo prezumpcijos principą, nurodė, kad tai, jog asmens kaltumas nėra nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, yra vertas valstybės pasitikėjimo ir įgaliotai institucijai nekelia abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo. Tokia institucija nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo ir nevykdo teisingumo. Asmuo tikrinamas, siekiant nustatyti, ar juo galima pasitikėti. Konstitucinis Teismas 2007-08-13 nutarime pažymėjo, kad valstybė neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti į valstybės tarnybą, joje dirbantys asmenys turi sugebėti atlikti keliamus uždavinius, asmenys turi būti lojalūs valstybei, kurių ištikimybė ir patikimumas nekelia abejonių. Patikimumas gali būti tikrinamas, jei dėl jo kyla pagrįstų abejonių. Valstybės nepasitikėjimą asmeniu gali lemti to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Poligrafo įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad psichofiziologinio tyrimo išvada naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti asmenį ir jo aplinką. Jei išvada neigiama, asmeniui atsisakius tirtis, gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (LVAT byla Nr. A-261-1684/2012). Be to, nustatyta, kad pareiškėjas figūravo 3-juose ikiteisminiuose tyrimuose, turi du galiojančius administracinius pažeidimus, jam 2012-04-12 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas yra komunikabilus, tačiau bendraujant su piliečiais bei pažeidėjais jam trūksta dėmesingumo ir taktiškumo, bendraujant su kolegomis pasižymi ambicingumu ir arogancija, nenoriai priima kritiką ir pastabas. Asmenims, kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tolia informacija suteikia paslapčių subjektas, kuris turi besąlygiškai pasitikėti asmeniu, kuriam tokią teisę suteikia, o vertinant tokį pareigūno psichofiziologinio tyrimo atsisakymą kyla pagrįstos abejonės dėl jo sąžiningumo bei patikimumo. Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime nurodė, kad jei asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, tai yra viena iš aplinkybių, kurioms esant leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti neišduotas ar panaikintas. Dėl to ekspertų komisija, įvertinusi visą pateiktą medžiagą, nutarė siūlyti panaikinti leidimą. Taip pat nurodo, kad ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo priimtas remiantis vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymo Nr. 7RN 40.7 punktu ir ekspertų komisijos 2012-05-28 raštu Nr. 10-S-9697, kadangi pareiškėjas nebeatitiko pareigybės aprašymo 6.8 punkto nurodymo atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Būtent leidimo praradimas nulėmė šio įsakymo priėmimą, todėl atleidimas yra aiški ir neišvengiama specialiosios teisės atėmimo pasekmė. Taip pat mano, kad atlyginti žalą nėra pagrindo, kadangi Vilniaus AVPK teisės aktų nepažeidė, žalos padarymo faktas nepagrįstas jokiais duomenimis, nėra priežastinio ryšio. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis nežinojo atleidimo iš tarnybos priežasčių, vertintini kritiškai, kadangi jis dalyvavo ekspertų komisijos posėdyje, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti poligrafu, pareiškėjas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, tad atleidimo priežastys ir teisinės pasekmės turėjo būti žinomos ir suprantamos (I tomas, b. l. 12-17, 63-68).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo, jo ir atsakovo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Policijos departamento Imuniteto valdybai 2011-11-28 raštu Nr. 5-16-S-221 informavus Vilniaus AVPK apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-1-00002-11 dėl Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. G. nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 dalyje, 226 str. 1 dalyje, bei, vadovaujantis VTPĮ 16 str. 6 d., pasiūlius atlikti pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo patikimumo dirbant ir susipažįstant su įslaptinta informacija, paaiškėjus VTPĮ 16 str. 2 d. 13 ir 17 punktuose numatytoms aplinkybėms, uždrausti pareiškėjui, kuriam 2004-03-09 buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (I tomas, b. l. 18), dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija ir taikyti šio įstatymo 17 str. 2 dalies nuostatas (I tomas, b. l. 19), 2011-12-01 laikinai perkeltas į Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (I tomas, b. l. 39). Vilniaus AVPK Specialioji ekspertų komisija (toliau – ir Komisija) 2012-02-15 posėdyje, atsižvelgdama į Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisijos 2011-08-24 išsakytą nuomonę, nutarė, vadovaujantis VTPĮ 16 str. 6 d., atlikti pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo A. G. patikimumo dirbant ar susipažįstant su įslaptinta informacija ir pakartotinio patikrinimo metu taikyti VTPĮ 17 str. 2 dalies nuostatas (I tomas, b. l. 36-37). Pareiškėjui A. G. 2012-03-07 ir 2012-05-10 nesutikus, kad jis būtų tiriamas poligrafu (I tomas, b. l. 20, 22), Komisija, 2012-05-17 posėdžio metu įvertinusi turimą medžiagą, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-07-07 nutarimą ir vadovaudamasi VTPĮ 13 str. 1 d. 2 punktu, nutarė siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (I tomas, b. l. 34-35), ir 2012-05-28 raštu Nr. 10-S-9697 informavo Vilniaus AVPK viršininką, kad iš Policijos departamento Imuniteto valdybos 2011-11-28 gauta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu ir pasiūlymas atlikti pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo patikimumo dirbant ir susipažįstant su įslaptinta informacija. Komisijos 2012-02-15 posėdžio metu, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2011-07-07 nutarimu, nutarta siūlyti atlikti pakartotinį patikrinimą dėl pareiškėjo patikimumo ir jam pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu, tačiau tikrinamasis atsisakė. Nurodė, kad tikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas turi du galiojančius administracinius pažeidimus, jam 2012-04-12 paskirta tarnybinė nuobauda, charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas pasižymi ambicingumu ir arogancija, nepriima kritikos ir pastabų. Papildomai kviečiant pareiškėją dėl tyrimo poligrafu, šis atsisakė, paaiškinimų nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, įvertinus turimą medžiagą, vadovaujantis VTPĮ 13 str. 1 d. 2 punktu, LR vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymo Nr. 7RN 40.7 punktu, siūloma panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (I tomas, b. l. 23-25). Vilniaus AVPK viršininkas 2012-06-07 įsakymu Nr. 10-TE-397, vadovaudamasis LR vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymo Nr. 7RN „Dėl dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo“ 40.7 punktu, atsižvelgdamas į Specialiosios ekspertų komisijos 2012-05-28 raštą Nr. 10-S-9697, panaikino 2004-03-09 išduotą leidimą pareiškėjui A. G. dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (I tomas, b. l. 30), o 2012-06-08 įsakymu Nr. 10-TE-400, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p., 56 str. 1 d., Vilniaus AVPK viršininko 2012-06-07 įsakymu Nr. 10-TE-397, nuo 2012-06-11 atleido pareiškėją A. G. iš vidaus tarnybos (I tomas, b. l. 27).
Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo 2012-06-07 įsakymą Nr. 10-TE-397 ir Vilniaus AVPK viršininko 2012-06-08 įsakymą Nr. 10-TE-400, teigia nebuvus pagrindo naikinti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o įsakymui dėl tokio leidimo panaikinimo esant nepagrįstam, nebuvus ir pagrindo atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi byloje kilo ginčas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme eksplicitiškai nėra įtvirtinta, kad tokio pobūdžio leidimo panaikinimui taikomos jo nuostatos, reglamentuojančios leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, panaikinimu, būtina išspręsti klausimą, ar tokio leidimo panaikinimui galėjo būti taikomos atitinkamos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, spręsdamas analogišką savo pobūdžiu tarnybinį ginčą, t. y. įsakymų dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. teisėtumo, nurodė, kad „<...>. Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Kolegija taip pat pažymi, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme naudojama sąvoka „Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ yra pateikta šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Pagal šią straipsnio dalį, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. Iš nurodytos sąvokos apibūdinimo matyti, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, į jį nepatenka, todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina išspręsti klausimą, ar tokio leidimo panaikinimui gali (galėjo) būti taikomos paminėtos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių nuostatos (pažymėtina, kad, kaip matyti iš paminėto atsakovo Specialiosios ekspertų komisijos 2011-09-14 protokolinio nutarimo Nr. 50-SK-10 (RN), teikdama pasiūlymą panaikinti pareiškėjo turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, komisija vadovavosi būtent šiomis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis). Atsakant į nurodytą klausimą, kolegijos manymu, yra būtina pateikti sisteminį aptariamų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių nuostatų aiškinimą. Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, jog Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme naudojama įslaptintos informacijos samprata yra pateikta šio įstatymo 5 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, be įslaptintos informacijos su žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, į šią sampratą patenka įslaptinta informacija su žyma „Riboto naudojimo“. Be to, aiškinant paminėtą aplinkybę (atsakant į kolegijos suformuluotą klausimą), kolegijos manymu, taip pat yra būtina vadovautis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nurodytais Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais principais, kurie specialiai yra skirti įslaptintai informacijai, pažymėtai žyma „Riboto naudojimo“. Šių principų (patvirtintų Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006-09-29 protokolu Nr. 5), be kita ko, nurodytas būtinumas pasirašytinai supažindinti asmenį su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais (8 p.). Tokia nuoroda, ją aiškinant kartu su paminėtomis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad šiame įstatyme nustatyta įslaptintos informacijos apsauga yra taikytina ne tik žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ pažymėtai informacijai, bet ir informacijai su žyma „Riboto naudojimo“. Pasisakydama dėl administracinių teismų praktikos, sprendžiant aptariamą klausimą, kolegija pažymi, kad šioje praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2232/2012) yra laikomasi tokios pačios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo aiškinimo pozicijos. Be išvardintų argumentų, kolegija pripažįsta būtina taip pat pažymėti, kad teisiniai santykiai dėl leidimo disponuoti įslaptinta tarnybine informacija (informacija, pažymėta žyma „Riboto naudojimo“) taip pat reglamentuojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN patvirtintos Dirbančių bei priimtų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 40.7 punkto nuostata, kad leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinamas, jeigu asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes tampa netinkamas darbui su įslaptinta informacija, iš esmės atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (nagrinėjamai bylai aktuali 2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1237 redakcija ) 17 punkto nuostatą, pagal kurią leidimas dirbti su įslaptinta informacija neišduodamas (šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. taikymo prasme panaikinamas), jeigu nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas (jo Specialioji ekspertų komisija), spręsdamas dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, pažymėta žyma „Riboto naudojimo“, galėjo vadovautis atitinkamomis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto ir 18 punkto 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Iš Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes. <...>.“
Atsižvelgiant į tai, kad tokio materialinės teisės normų, reglamentuojančių leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimą, aiškinimo nuosekliai laikomasi jau eilėje minėtų bylų, juo (aiškinimu) nėra pagrindo nesivadovauti ir šioje administracinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Nors nei Komisijos 2012-05-28 siūlyme atsakovui, nei skundžiamame įsakyme nėra nurodyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) norma, kurios pagrindu buvo siūloma panaikinti ir panaikintas A. G. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atsižvelgiant į tai, kad juose nurodyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN patvirtintos Dirbančių bei priimtų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarka 40.7 p. nurodytas pagrindas iš esmės atitinka VTPĮ 16 str. 2 d. 17 p. nurodytą, tai nebuvo kliūtis pareiškėjui suprasti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas.
Ginčijamų įstatymų priėmimo metu galiojusios redakcijos VTPĮ, reglamentuojančio pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustatančio minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus, 18 str. 1 d. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) nustatė, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas; 4) atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. VTPĮ 16 str. 2 d., tarpe kitų aplinkybių, kurios esant leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas, panaikinamas, buvo ir 17 p. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) numatytos aplinkybės – piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Tokiu atveju, t. y. kilus įtarimams, kad atsirado VTPĮ 16 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kaip nustatė VTPĮ 16 str. 6 d. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija), asmuo gali būti pakartotinai tikrinimas ir nesibaigus terminui, kuriuo galioja asmeniui išduotas asmens patikimumo pažymėjimas ar leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VTPĮ 16 str. 8 d. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) nustatė, kad asmenims, kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčių subjektas. Valstybės saugumo departamento sutikimo nereikia. Teisės dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai, vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais principais. VTPĮ 17 str. 2 d. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) nustatė, kad asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai ir priemonės, išskyrus operatyvinę apklausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei pateiktus duomenis apie ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl, kaip tuo metu teigta, galimai pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, galima teigti, kad pagrindas pradėti pakartotinį pareiškėjo tikrinimą nesibaigus terminui, kuriuo galiojo jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo.
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų ir jo atstovo teismo posėdyje išsakytų teiginių, pareiškėjo A. G. asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis, Komisijos ir atsakovo teigimu, netinka darbui su įslaptinta informacija, atitinkamai – buvo pagrindas priimti sprendimus siūlyti panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat jį panaikinti, patvirtina šios aplinkybės: Vilniaus AVPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-1-00002-11 dėl A. G. nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d. ir 226 str. 1 d., be to, tai, kad pareiškėjas „figūravo“ dar dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyrius disponuoja informacija apie A. G.; dvi A. G. turimos galiojančios nuobaudos už ATPK normų pažeidimus; 2012-04-12 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko A. G. charakteristika; aplinkybe, kad A. G. du kartus pakartotinio tyrimo metu iš esmės be jokių priežasčių atsisakė tyrimo poligrafu.
Kaip jau šioje administracinėje byloje 2013-09-19 priimtoje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, vadovaudamasis kriterijumi, kad leidimas neišduodamas, jeigu nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka dirbti su įslaptinta informacija, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012). Teismo vertinimu, nei kiekviena iš minėtų aplinkybių atskirai, nei jų visuma nesudarė pagrindo ginčijamo sprendimo metu, o taip pat – ir šiuo metu, konstatuoti esant pareiškėjo A. G. asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis buvo ar yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“:
Žemesnės instancijos teismas
administracinių teisės pažeidimų bylose nuobaudos, kurių viena teismo sprendimu buvo panaikinta, o byla – nutraukta, pareiškėjui skirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, Komisija, o taip pat atsakovas, apart bendro pobūdžio skambių frazių, iš esmės nemotyvavo, kaip tai apibūdina pareiškėjo netinkamumą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat nėra aišku, kaip pareiškėjo charakteristikoje įvardytos jo asmeninės ir dalykinės savybės – dėmesingumo ir taktiškumo stoka bendraujant su interesantais, perdėtas ambicingumas darbinėje veikloje – susijęs su veikla dirbant su įslaptinta informacija: tai galėtų būti aplinkybės, kurios būtų pagrindas priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ir karjeros, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina jo nelojalumo valstybei ar negebėjimo dirbti su įslaptinta informacija;
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 10-TE-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. G.“ pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta už tai, kad A. G. pažeidė Policijos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktą bei Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2, 3 punktus, o būtent – būdamas policijos pareigūnu, turėdamas tam reikalingų specialių teorinių ir praktinių žinių, privalėjo įvertinti situaciją ir apie galimai padarytą ar nuolatos daromą neteisėtą veiką įstatymų nustatyta tvarka pranešti kompetentingai institucijai. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas remiantis baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-0212-11 atlikto ikiteisminio tyrimo dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nepilnamečiui D. B., kurio metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo sesuo G. B. (B.) apie jos brolio atžvilgiu galbūt padarytą nusikalstamą veiką pranešė Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyrio viršininkui A. G.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-10-30 sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartimi paliktas nepakeistas, pakeitė minėtą atsakovo įsakymą ir pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą A. G. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą – pažymėjęs, kad netyčia padarytas pažeidimas neapsunkino ikiteisminio bylos tyrimo, kad pareiškėjas A. G. galiojančių nuobaudų neturi, seniai dirba vidaus tarnyboje, todėl jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Be to, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-0212-11 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. B. kaltę nusikalstamos veikos padarymu, todėl A. G. paaiškinimai, kad jis turėjo pagrindą abejoti G. B., kuri, kaip matyti iš pokalbio stenogramų (baudžiamoji byla Nr. 10-9-0212-11, b. l. 94-95), prašė pareiškėją asmeniškai įtakoti (įtikinti, pagąsdinti ar pan.) pavaldinį, bei kuri jau buvo pasikreipusi su pranešimu apie įvykį (baudžiamoji byla Nr. 10-9-0212-11, b. l. 116), kalbomis apie jaunesniojo brolio sumušimą iš esmės liko nepaneigti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, savaime vėlgi nepatvirtina pareiškėjo netinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, t. y. jo nelojalumo valstybei ar netinkamo elgesio vykdant veiklą, susijusią su įslaptinta informacija;
aplinkybė, kad dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su jo tarnybinėmis pareigomis, 2006 m. ir 2011 m. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 38-9-0212-11 ir 02-1-00002-11, savaime taip pat nepatvirtina esant bylai reikšmingų pareiškėjo asmeninių ar dalykinių savybių, abu ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti: ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00047-06 nutrauktas 2006-07-24 prokuroro nutarimu, kuriuo konstatuota, jog „tyrimo metu nesurinkta jokių kategoriškų ir vienareikšmiškai vertinamų duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą“, taip pat nurodyta, kad „<...tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. G. būtų pasinaudojęs tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, savo veiksmais pažeidęs tarnybos principus ar tikslus. ...>“ (baudžiamoji byla Nr. 38-1-00047-06, b. l. 90-93); ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00002-11 nutrauktas 2011-12-15 prokuroro nutarimu, kadangi „<... nėra jokių duomenų, kad Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. G. pažadėjo, susitarė priimti ar provokavo duoti kyšį už veikimą, vykdant savo įgaliojimų, sprendžiant dėl teismo sprendimo apskundimo. ...>“ (baudžiamoji byla Nr. 02-1-00002-11, b. l. 136-137). Be to, pažymėtina, kad vien aplinkybės, fiksuotos baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00047-06 ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyrius disponuojamoje informacijoje apie A. G., kuri Komisijai ir teismui pateikta kaip valstybės paslaptį sudaranti informacija (II tomas, b. l. 24-25), 2012 metais, teismo vertinimu, negalėjo būti net pagrindas priimti ginčijamą sprendimą dėl leidimo panaikinimo: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad nors teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, atėmimas nėra tarnybinė nuobauda, dėl ko nėra teisinio pagrindo taikyti terminų, numatytų tarnybinei nuobaudai skirti, įvertinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo principų, patvirtintų Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN patvirtintos Dirbančių bei priimtų į valstybės tarnybą vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarkos nuostatas, Konstitucinio Teismo suformuotas nuostatas, kad tik patikimiems asmenims suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, darytina išvada, kad paslapčių subjektas privalo pakankamai greitai ir per protingą terminą spręsti klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kai kyla įtarimas, kad atsirado Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte ir Tvarkoje numatytų aplinkybių, tam, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams, ir nebūtų pažeidžiami valstybės tarnautojo teisės ir teisėti interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2232/2012). Šiuo atveju minėtos aplinkybės – ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00047-06, kuris nutrauktas 2006-07-24, pradėjimas, taip pat ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus disponuojama informacija apie A. G. – dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismo manymu, protingu terminu nebuvo vertinamos, todėl 2012 m. jų naudojimas specialios teisės panaikinimui yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju vien įslaptintų duomenų pagrindu tokio pobūdžio sprendimas, t. y. naikinti specialiąją teisę, kas savo ruožtu suponuoja sprendimą dėl atleidimo iš tarnybos, negalėtų būti priimamas;
aplinkybė, kad A. G. du kartus atsisakė tyrimo poligrafu, nėra pagrindas pripažinti esant pareiškėjo A. G. asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis buvo ar yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“: Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas (2000-08-29 įstatymo Nr. VIII-1906 redakcija, toliau – ir PNĮ), nustatantis poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas, be kita ko, numato: tyrimo tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą (PNĮ 5 str. 1 d.); tyrimo objektas – valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su šioje dalyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka (PNĮ 5 str. 2 d.); asmenis, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja, tyrimas gali būti atliekamas sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką (PNĮ 4 str. 2 d ir 5 str. 3 d. 1 p.); tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (PNĮ 10 str. 1 d.). Taigi, kaip jau šioje administracinėje byloje 2013-09-19 priimtoje nutartyje išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „<... Poligrafo naudojimo įstatyme yra įtvirtinta, kad poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija, yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012). Apibendrinant Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-855/2013). Analogiškai vertintinas ir asmens atsisakymas tirtis poligrafu. ...>“. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovės surinkta informacija, susijusi su A. G. ir jo aplinka, nepagrindžia jo nepatikimumo, nelojalumo Lietuvos valstybei, todėl vien neigiamos tyrimo poligrafu išvados ar atsisakymas tirtis poligrafu, kas gali būti vertinama tik kaip papildoma informacija, negali būti pagrindas pagrįsti sprendimą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad vertinant ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00002-11 pradėjimo aplinkybes ir jo metu surinktus duomenis, Komisijos siūlymas pareiškėjui tirtis poligrafu yra ne mažiau nemotyvuotas nei pareiškėjo atsisakymas tai daryti: šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenis, kad pareiškėjas sutiko už atitinkamą atlygį neskųsti teismo procesinio sprendimo neatimti specialios teisės, kurį jis privalėtų apskųsti, o nutrauktas teismui visgi atėmus specialią teisę (baudžiamoji byla Nr. 02-1-00002-11, b. l. 1, 23-24). Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjas iki tol buvo įtariamas panašaus pobūdžio veikomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas vien pagal asmens, kuris, jo paties paaiškinimu, atleistas iš VSAT už pareigūno vardo pažeminimą (baudžiamoji byla Nr. 02-1-00002-11, b. l. 15-17), pareiškėjo santykiai su kitais Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono PK pareigūnais yra įtempti, pakartotinio patikrinimo metu nebuvo patikrinta, ar praeityje pareiškėjas yra nevykdęs Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008-02-13 įsakymo Nr. 5V-85 ir 2011-09-07 įsakymo Nr. 5-V-806, nors tokie faktai , t. y. dėl minėtų įsakymų nevykdymo, vertinant kartu netgi su nutraukto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00002-11 duomenimis, jau būtų pakankamai svarus pagrindas pagrįsti siūlymą asmeniui atlikti tyrimą poligrafu. Pažymėtina, kad tyrimo poligrafu išvada kaip įrodymas, atsižvelgiant į jos įrodomąją reikšmę (ne pagrindinis, o papildomas įrodymas), yra daugiau naudinga tiriamam asmeniui, kadangi jai esant teigiamai, iš esmės gali būti neigiami surinkti jam nepalankūs duomenys, o jai esant neigiamai (išvadai, kad asmuo nesako tiesos) – savaime pagrindas naikinti leidimą nesukuriamas. Pareiškėjas dėl tyrimo poligrafu pasirinko tokį elgesio modelį, koks jam atrodė priimtinas, o atsisakymo motyvai šiuo atveju nėra tokie svarbūs.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Vilniaus AVPK viršininko 2012-06-07 įsakymu Nr. 10-TE-397, kuriuo panaikintas 2004-03-09 išduotas leidimas pareiškėjui A. G. dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naikinamas, kitos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susijusios su šio įsakymo teisėtumu / neteisėtumu ar pagrįstumu / nepagrįstumu nėra reikšmingos.
Kadangi atsakovo 2012-06-08 įsakymu Nr. 10-TE-400 pareiškėjas A. G. iš vidaus tarnybos atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. (jam įstatymų nustatyta tvarka atėmus specialiąją teisę, susijusią su jo tiesioginių pareigų atlikimu), panaikinus Vilniaus AVPK viršininko 2012-06-07 įsakymu Nr. 10-TE-397, t. y. pagrindą priimti ginčijamą 2012-06-08 įsakymą Nr. 10-TE-400, pastarasis yra taip pat naikinamas.
Vidaus tarnybos statutas 59 str. 1 d. nustato, kad, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, o 2 d. – kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Kadangi pareiškėjas reikalauja jį grąžinti į ankstesnes pareigas, o duomenų, kad jos panaikintos, nėra, reikalavimas tenkinamas pilnai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-1428/2012, išaiškino, kad Vidaus tarnybos statutas nenustato kokios būtent išmokos patenka į Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalyje numatytą atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, taip pat nenustato jų apskaičiavimo tvarkos. Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Statutiniai valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 6 straipsnį yra viena iš valstybės tarnautojų pareigybių. Valstybės tarnybos įstatymo, kuris nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (VTĮ 1 str.), 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Kadangi valstybės tarnybos teisinius santykius vidaus tarnybos statutinėse įstaigose reguliuojantis specialusis įstatymas (Vidaus tarnybos statutas) įtvirtina tik tą taisyklę, kad teismo grąžintam į ankstesnes pareigas neteisėtai atleistam pareigūnui atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, tačiau nenustato atlyginamosios išmokos už priverstinę pravaikštą rūšies, sisteminis pirmiau aptartų įstatymų normų (Vidaus tarnybos statuto 5 str. 2 d., VTĮ 5 str.) aiškinimas suteikia pagrindą nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikyti Darbo kodekso (toliau – ir DK) normas. 2012-06-26 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XI-2127, kuriuo buvo pakeistas DK XIX skyrius, reglamentuojantis individualius darbo ginčus, 3 str., nustatantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 1 d. nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms ir kitoms šiame įstatyme nurodytoms institucijoms pavesta priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įsigalioja 2013-01-01, o 3 d. – kad iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju tarnybinis ginčas prasidėjo dar 2012 metais, jam taikomos iki 2013-01-01 galiojusios DK XIX skyriaus, reglamentuojančio individualius darbo ginčus, nuostatos. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str., reglamentavęs ginčus dėl darbo sutarties, kurio 3 d. (2002-06-04 įstatymo Nr. IX-926 redakcija) nustato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjui už laikotarpį nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2012-06-09 iki 2014-01-10 įskaitytinai turėtų būti priteisiamas 70 788 Lt vidutinis darbo užmokestis, paskaičiuotas neatskaičius mokesčių (2012 m. – už 6 mėnesius ir 15 darbo dienų, 2013 m. – už 12 mėnesių, 2014 m. – už 7 darbo dienas, iš viso – 18 mėnesių ir 22 darbo dienas) kai, pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjo A. G. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 176,97 Lt, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 3716,37 Lt (II tomas, b. l. 39). Pareiškėją atleidžiant iš pareigų, jam buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 1 226,40 Lt (II tomas, b. l. 44). Kadangi pareiškėjas yra grąžinamas į tarnybą, išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išskaičiuojama iš priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laiką ir pareiškėjui priteisiama 69 561,60 Lt (70 788-1 226,40) suma vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat po 176,97 Lt nuo 2014-01-11 iki teismo sprendimo dalyje dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, kaip matyti iš VSDFV duomenų, nuo 2012-09-25 yra įsidarbinęs ir gavo darbo užmokestį, nėra pagrindas mažinti jam priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laiką: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-939/2013, pažymima, kad „<... Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė sumažinti DK 297 straipsnio 3 dalyje nurodytas sumas, tačiau šių sumų mažinimas gali būti laikomas pagrįstu tik esant išskirtinėms aplinkybėms, iš kurių būtų aišku, kad priteistos kompensacijos (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį) dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas arba sukelia sunkių neigiamų padarinių darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-5/2012; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑103/2011). Pažymėtina, kad pareiškėjui priteisiamas darbo užmokestis taikant DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytą asmens pažeistų teisių gynimo būdą, o ne kaip atlyginimas už konkretų darbą. Atsakovas byloje nėra nurodęs jokių išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų, jog DK 297 straipsnio 4 dalies taikymas pareiškėjui visa apimtimi nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimas pareiškėjui prieštarautų viešajam interesui, būtų neproporcingas atsakovo veiksmams, neteisėtai atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos, arba sukeltų jam kokių nors kitų sunkių neigiamų padarinių. Šioje byloje yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, pateikti išaiškinimai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog DK 297 straipsnio 3 ar 4 dalyse numatytų išmokų dydžio mažinimas nurodytu pagrindu galėtų reikšti sankcijos taikymą už tai, kad neteisėtai atleistas iš darbo ir negaunantis darbo užmokesčio darbuotojas įsidarbino darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, todėl vien šiuo pagrindu priteistinos sumos už priverstinės pravaikštos laikotarpį nėra mažintinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑218/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑341/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1134/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3614/2011). Taip pat šioje nutartyje nurodyta, kad tokio vertinimo negali paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑281/2007, nes šioje byloje nėra eksplicitiškai nurodyta teismo pareiga atsižvelgti į neteisėtai atleisto valstybės tarnautojo priverstinės pravaikštos laikotarpiu gautas pajamas, kai yra sprendžiamas klausimas dėl DK 297 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytos kompensacijos dydžio. ...>“. Nagrinėjamoje administracinėje byloje įrodymai, kad DK 297 str. 3 d. nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimas pareiškėjui A. G. prieštarautų viešajam interesui, būtų neproporcingas atsakovo veiksmams, neteisėtai atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos, arba sukeltų jam kokių nors kitų sunkių neigiamų padarinių.
Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kaip aiškinama administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012 ir kt.), remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas DK 250 str. DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovų neteisėtais veiksmais, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, ir jam padarytą žalą vertina 20 000 Lt suma. Vertinant pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybes bei jo ribotą galimybę pagrįsti šį savo reikalavimą (dėl neturtinės žalos atliginimo) konkrečiais įrodymais, galima teigti, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, taip pat tam tikrą galimybės tęsti darbą valstybės tarnyboje ribojimą, tačiau įrodymai, kad jam sveikata buvo sutrikusi būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pateikti, kadangi pareiškėjo skunde nurodyto pobūdžio negalavimų priežastys gali būti kitos. Nustatant pareiškėjui A. G. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį pinigais, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui, ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai ir neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjui A. G. iš atsakovo Vilniaus AVPK priteisiama jo veiksmais padaryta neturtinė žala, kuri vertinama 1000 Lt suma. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 8 d. (2005-10-18 įstatymo Nr. X-370 redakcija) nustato, iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-979/2007, 2010-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1625/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-06-07 įsakymą Nr. 10-TE-397 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-06-08 įsakymą Nr. 10-TE-400 „Dėl komisaro A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Grąžinti A. G. į vidaus tarnybą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko pareigose.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui A. G. 69 561,60 Lt (šešiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą 60 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-06-09 iki 2014-01-10, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-01-11 iki teismo sprendimo dalyje dėl jo grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 176,97 Lt už kiekvieną darbo dieną dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui A. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-06-09 iki 2013-01-10 ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.