- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- I-8542-596/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02983-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Gora“
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija, UAB „CCM Baltic“
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos UAB „Gora“ skundo atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl individualaus administracinio akto dalies panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono savivaldybės administracija, UAB „CCM Baltic“, priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja UAB „Gora“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. balandžio 30 d. administracinio akto Nr. 4S-1438 dalį: 1.1) įpareigojimą Nr. 1 „Panaikinti Pirkimo Nr. 1 komisijos posėdžiuose priimtus sprendimus: 2014-02-21 posėdyje (protokolas Nr. VP1-147/28) - dėl UAB „CCM Baltic“ pasiūlymo atmetimo, 2014-03-18 posėdyje (protokolas Nr. VP1-147/32) - dėl Pirkimo Nr. 1 baigimo nelikus pasiūlymų“; 1.2) įpareigojimą Nr. 2 „Iš naujo vertinti tiekėjo UAB „CCM Baltic" Pirkimo Nr. 1 pasiūlymą pagal Pirkimo Nr. 1 dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką“.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėja šioje byloje skundžia Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą (toliau- ir Išvada), surašytą vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnybai pavesta vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Tarnyba išvadą pateikė atlikusi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (perkančiosios organizacijos) supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto pirkimo „Projekto „Mažeikių rajono savivaldybės kultūros namų atnaujinimas (modernizavimas) ir aplinkos sutvarkymas rangos darbų pirkimas (pirkimas Nr. 1) ir supaprastintų neskelbiamų derybų būdu vykdomo pirkimo „Projekto „Mažeikių rajono savivaldybės kultūros rūmų atnaujinimas (modernizavimas) ir aplinkos sutvarkymas“ rangos darbų pirkimas“ (pirkimas Nr. 2), finansuojamų ES lėšomis, vertinimą.
Teismo vertinimu, pažeidimų konstatavimas ir įpareigojimai, kurie nustatyti ne pačiai pareiškėjai, o perkančiajai organizacijai (Mažeikių rajono savivaldybės administracijai) Tarnybos išvadose nesukelia pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių, jos kyla tik kompetentingiems subjektams priėmus galutinius sprendimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų atliekant viešuosius pirkimus, ginčai dėl kurių teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Tarnyba nagrinėjamu atveju yra kompetentinga tik konstatuoti pažeidimus, tačiau nepriima sprendimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, sukeltų jai materialiąsias pasekmes. Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama savo išvadas, įgyvendino savo kompetenciją, numatytą Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl Tarnybos išvadų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintas tik ginčijant kitų subjektų sprendimus, priimtus remiantis išvadose nustatytais pažeidimais. Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, Šiaulių apygardos teismas administracinėje byloje Nr.2-799-267/2014 2014 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą (sprendimas įsiteisėjęs), kuriuo atmetė pareiškėjos UAB „Gora“ skundą dėl perkančiosios organizacijos Mažeikių rajono savivaldybės sprendimų konkurse „Mažeikių rajono savivaldybės kultūros rūmų atnaujinimas (modernizavimas) ir aplinkos sutvarkymas“ rangos darbų pirkimas“, kuriais nuspręsta atmesti UAB „Gora“ konkursinį pasiūlymą, ir vėlesnių perkančiosios organizacijos sprendimų (pabaigti pirkimą ir skelbti naują pirkimą) pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Kaip matyti iš sprendimo turinio, minėtoje byloje kaip vienas iš įrodymų buvo pateikta Tarnybos 2014 m. balandžio 30 d. Išvada. Teismo vertinimu, pareiškėja, iniciuodama teisminį procesą dėl Išvados dalies panaikinimo, siekė nuginčyti įrodymą, kuris vertinamas kitoje byloje, todėl ir dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, Išvada negali būti nagrinėjimo teisme objektu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos UAB „Gora“ skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. nurodytu pagrindu. Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai gražintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 149 str. teismas
nutarė:
pareiškėjos UAB „Gora“skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti advokatui Tomui Šedbarui (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Gora“, (į. k. 300117273) vardu sumokėtą 100 Lt ( vieno šimto litų) žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.