- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-18
- Bylos Nr.
- I-4-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Vilniaus, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui V. R., pareiškėjo atstovui adv. Ernestui Bušmovičiui, atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovei Birutei Cicilijai Petrauskienei, atsakovo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-10-10 sprendimą Nr. 42-68; 2) panaikinti 2007-10-23 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-3700; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 30 000 litų dėl Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės veiksmų, dėl neteisingo skundo tyrimo (neveikimo) – 10 000 litų; iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 10 000 litų dėl neteisingo, neteisėto skundo tyrimo neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) paaiškino, kad 2007-07-27 grįžo etapu į Vilniaus 2-uosius pataisos namus (toliau – ir Pataisos namai) sumuštas Kaišiadorių m. policijos komisariato areštinės pareigūno. Nurodė, kad tą pačią dieną kreipėsi į savo būrio viršininką G. Č. dėl šių sužalojimų, kuris nukreipė pareiškėją į Pataisos namų Vidaus tyrimo tarnybą (toliau – ir VTT). Jį iškvietė Pataisos namų VTT darbuotojas I. K., kuris nukreipė į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą, kad būtų patikrinti ir užfiksuoti padaryti sužalojimai. Nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkei T. M. parodė pradėjusią gyti lūpos kirstinę žaizdą ir nulaužtą priekinį viršutinį dantį. Ji nenorėjo užfiksuoti sužalojimų, bet vėliau teigė, kad užfiksuos. Tai, kad pareiškėjas skundėsi padarytais sužalojimais, gali patvirtinti kartu su pareiškėju 203 gyvenamojoje patalpoje gyvenantys nuteistieji. Pareiškėjas paaiškino, kad 2007-08-21 su prašymu kreipėsi į D. G., kuris pavadavo būrio viršininką, kad padarytų jam 2007-07-27 užfiksuotų sužalojimų dokumentų kopiją. D. G. teigė, kad medicininėje dalyje dokumentų neranda. Nurodė, kad buvo nuėjęs į Sveikatos priežiūros tarnybą pas viršininkę, tačiau jį iš medicininės dalies išvarė, elgėsi nepagarbiai. Dėl tokių Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. veiksmų, jis patyrė nepatogumus, nervinę įtampą, sutriko miegas, todėl 2007-09-26 su skundu kreipėsi į Pataisos namų direktorių. 2007-10-10 gavo atsakymą Nr. 42-68. 2007-10-10 kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių prašydamas, kad būtų atliktas tyrimas ir išsiaiškinta, kur dingo 2007-07-27 medicininės apžiūros dokumentai, kad būtų įvertinti T. M. veiksmai. 2007-10-30 gavo Kalėjimo departamento 2007-10-23 atsakymą Nr. 2S-3700.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 14 – 15) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. 2007-07-27 V. R. atvykus į pataisos namus, jis, kaip ir visi kiti atvykę nuteistieji buvo apžiūrėti įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Jokių sužalojimo žymių užfiksuota nebuvo, nusiskundimų dėl sumušimo taip pat negauta. Į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą V. R. kreipėsi tik 2007-08-08. Jam buvo suteikta odontologinė pagalba. 2007-08-29 pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją terapeutę L. K. ir pareiškė, kad prieš 1,5 mėnesio buvo sumuštas. 2007-09-26 pareiškėjas kreipėsi į įstaigos direktorių su skundu Nr. 29-59 prašydamas dėl minėtų aplinkybių atlikti tarnybinį tyrimą bei išduoti jam dokumentus kuriuose būtų užfiksuoti patirti sužalojimai. 2007-10-10 dėl minėtų aplinkybių atlikus tarnybinį tyrimą Nr. 33-163, buvo nustatyta, kad V. R. skundas yra nepagrįstas, ir prašomos pažymos apie jo sumušimą Kaišiadorių rajono policijos komisariato areštinėje įstaigos administracija išduoti negali, kadangi tokie faktai neužfiksuoti. Pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatais bei įstaigos administracijos sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo V. R. nepateikia įrodymų, kaip Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai sukėlė jam nepatogumus, nervinę įtampą, sutrikdė miegą ir pan. Vilniaus 2-jų pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam V. R. nepadarė jokios žalos.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 33 – 35) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 str.2 d. nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius, gavęs skundą, privalo jį išnagrinėti ir į jį atsakyti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos, o jeigu dėl skundo yra atliekamas patikrinimas, – per 14 dienų nuo patikrinimo baigimo dienos. Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2007-10-10 skundą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. veiksmų ir dėl esą neteisingo jo skundo ištyrimo gavo 2007-10-15. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą nustatė, kad Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose 2007-10-10 buvo atliktas tarnybinis tyrimas „Dėl 2-ojo būrio nuteistojo V. R. skundo“. Šioje išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas 2007-07-27 nesikreipė su jokiais prašymais nei į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką D. G., nei į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę T. M.. Iš įrašų, esančių pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, matyti, kad V. R. į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2007-09-24. Jo apsilankymo tikslas buvo atgaline data užregistruoti traumą, kuri, pasak jo, įvyko ne Pataisos namuose. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. apžiūrėjusi pareiškėją traumos žymių ant pareiškėjo kūno nerado ir jam paaiškino, kad atgaline data įrašai nedaromi. Nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad dėl jo sumušimo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje 2007-08-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. Iš atlikto tarnybinio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, aplinkybių, žeminančių V. R. orumą pokalbio su juo metu, nenustatyta. Tuo remdamasis Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu, apie tai informuodamas pareiškėją 2007-10-23 raštu Nr. 2S-3700. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad Kalėjimų departamentas ir Vilniaus 2-ieji pataisos namai veikė neteisėtai, tai yra ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Privalo įrodyti aplinkybę, kad pareiškėjui dėl institucijų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala ir tai, kad tarp šios žalos ir institucijų veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovė teigė, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2-ieji pataisos namai jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepadarė, todėl ir nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą. Skundas atmestinasByloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007-09-26 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui pateikė skundą „Dėl SPT viršininkės neteisėtų veiksmų“, kuriuo prašė atlikti objektyvų tyrimą, išsiaiškinant kur dingo 2007-07-27 medicininės apžiūros dokumentai bei įvertinti Sveikatos priežiūros tarnybos T. M. veiksmus. Skunde nurodė, kad 2007-07-27 jis atvyko į į pataisos namus iš Kaišiadorių policijos komisariato areštinės, kurios policijos darbuotojai prieš jį naudojo neteisėtus veiksmus. Jis buvo sumuštas ir kankinamas, jam prakirsta lūpa ir nulaužtas priekinis dantis. Atvykęs į Pataisos namus dėl patirtos traumos kreipėsi į būrio viršininką, kuris jį nukreipė į VTT darbuotojus. Po apklausos jis buvo nusiųstas į medicininę dalį detalesnei apžiūrai. Jį apžiūrėjusi Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė pasakė, kad užfiksuos sužalojimus dokumente, medicininės pagalbos nesuteikė. 2007-08-21 pareiškėjas kreipėsi į būrio viršininką, kad jam būtų padaryta medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai, kopija (b. l. 108). Jam buvo pasiūlyta kreiptis į medicininę dalį, terapeutė minėto dokumento nerado, o Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė nurodė, kad pareiškėjas pas ją nėra kreipęsis ir medicininių dokumentų, patvirtinančių jo sužalojimus ji neturinti (b. l. 19).Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose 2007-10-10 buvo atliktas tarnybinis tyrimas „Dėl 2-ojo būrio nuteistojo V. R. skundo“ ir priimta išvada Nr. 33-163 (b. l. 16, 17), kuria pasiūlyta apie atliktą tyrimą bei nuteistojo V. R. pareiškimą informuoti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorą. Priimant minėtą išvadą buvo remtasi pataisos namų darbuotojų paaiškinimais. Gydytoja terapeutė L. K. 2007-10-02 paaiškinime Nr. 14-947 nurodė, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2007-08-29 teigdamas, kad prieš 1,5 mėnesio jis buvo sumuštas ir skundėsi, kad kliba jo priekinis dantis, sumušta apatinė lūpa. Apžiūrėjusi pareiškėją gydytoja pastebėjo užgijusį seną randą ir viršutiniame žandikaulyje klibantį priekinį dantį (b. l. 23, 27). Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. 2007-09-26 tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo skundo“ nurodė, kad pareiškėjas 2007-07-27 priėmime nebuvo, paskutinį kartą lankėsi 2007-09-24, šio apsilankymo tikslas buvo užfiksuoti traumą atgaline data, kuri įvyko ne pataisos namuose (b. l. 20, 28, 31). Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas odontologas A. K. 2007-10-09 paaiškinime Nr. 14-963 nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į jį kreipėsi 2007-08-08 dėl 36 danties šaknų skausmo, šio apsilankymo metu minėtas dantis buvo pašalintas (b. l. 25). Antrą kartą pareiškėjas į jį kreipėsi 2007-09-25, skųsdamasis, kad buvo sumuštas Kaišiadorių policijos pareigūnų. Tuo metu jam buvo nulūžęs 21 danties vainikas, jis buvo pašalintas (b. l. 18, 26).Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai išnagrinėję šį pareiškėjo skundą, 2007-10-10 priėmė sprendimą Nr. 42-68, kuriame nurodė, kad Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose 2007-10-10 buvo atliktas tarnybinis tyrimas „Dėl 2-ojo būrio nuteistojo V. R. skundo“. Šioje išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas 2007-07-27 nesikreipė su jokiais prašymais nei į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką D. G., nei į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę T. M.. Iš įrašų, esančių pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, matyti, kad V. R. į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2007-09-24. Jo apsilankymo tikslas buvo atgaline data užregistruoti traumą, kuri, pasak jo, įvyko ne Pataisos namuose. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. apžiūrėjusi pareiškėją traumos žymių ant pareiškėjo kūno nerado ir jam paaiškino, kad atgaline data įrašai nedaromi (b. l. 6).Pareiškėjas 2007-10-10 atsakovui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos pateikė skundą „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. veiksmų bei dėl neteisingo jo skundo ištyrimo“, kuriuo prašė atlikti objektyvų tyrimą, išsiaiškinant kur dingo 2007-07-27 medicininės apžiūros dokumentai bei įvertinti Sveikatos priežiūros tarnybos T. M. veiksmus. Skunde pareiškėjas nurodė, kad gautame atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2007-10-10 atsakyme nurodyta informacija neatitinka faktinių aplinkybių (I t. b. l. 5).Atsakovas Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2007-10-23 priėmė sprendimą Nr. 2S-3700 „Dėl Jūsų 2007-10-10 skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde išdėstyti teiginių apie kūno sužalojimą Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje 2007-08-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 63-2-000-44-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Todėl klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, pareiškėjas turi teisę pateikti šią bylą tiriančiam prokurorui. Dėl Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. veiksmų, nustatyta, kad Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose su pareiškėju buvo elgiamasi tinkamai, atlikus tyrimą ištirtos pareigūnės 2007-09-24 pokalbio su pareiškėju aplinkybės, tačiau faktinių duomenų apie tai, kad pareigūnė nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nenustatyta (b. l. 4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-10-10 sprendimą Nr. 42-68; 2007-10-23 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-3700; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 40 000 litų, iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose (I t. b. l. 130). Kaišiadorių tardytojo V. L. reikalavimu pareiškėjas nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27 buvo etapuotas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą apklausai ir kitiems tardymo veiksmams atlikti, tiriant baudžiamąsias bylas (II t. b. l. 40 – 50). 2007-07-27 iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (I t. b. l. 130, II t. b. l. 52) bei tą pačią dieną pareiškėjas grąžintas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus (I t. b. l. 111, II t. b. l. 21).Byloje esantys rašytiniai įrodymai Asmens bylos pažyma, Karantininio registravimo žurnalas, Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos Medicinos personalo budėjimų žurnalas (I t. b. l. 110, 111, 142 – 144) patvirtina, kad 2007-07-27 pareiškėją parvežus iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos nepareiškė ir jo apžiūros metu sužalojimai nenustatyti. Teismo posėdyje liudytojas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų budintysis direktoriaus padėjėjas A. N. parodė, kad jis priima etapuojamus nuteistuosius, tikrina jų tapatybę, jei būna nusiskundimų sveikata, tada juos pristato į medicinos punktą. Pareiškėjas 2007-07-27 grįžęs iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo ir medicininės pagalbos nesikreipė (b. l. 175).Liudytoja Vilniaus 2-ųjų pataisos namų įskaitos skyriaus inspektorė L. S. parodė, kad ji tikrina nuteistųjų bylas, tačiau pareiškėjo asmens byloje nebuvo jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus sveikata ar sužalojimus (b. l. 175). Liudytojas Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų budėtojas J. M. parodė, kad etapuotus nuteistuosius priima budėtojas, dalyvaujant medicinos seselei, kuri klausia ar yra sužeistų ar besiskundžiančių sveikata. Pareiškėjui 2007-07-27 atvykus iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato etapo jis buvo apžiūrėtas, tačiau sužalojimų nepastebėta, pats sveikata nesiskundė. Taip pat parodė, kad pareiškėją 2007-07-27 patalpinus jį kamerą, jis sukėlė su kitais nuteistaisiais konfliktą, už ką kelioms valandoms buvo patalpintas į baudos izoliatorių nusiraminimui. Pareiškėjas pradėjo skųstis, kad buvo sumuštas tik tada, kai buvo uždarytas į baudos izoliatorių, greičiausiai dėl to, kad bijojo ten būti uždarytas. Vedamas į baudos izoliatorių pareiškėjas negalėjo būti sumuštas, nes tuo metu buvo lydimas prižiūrėtojų (I t. b. l. 204, 205).Liudytojas buvęs Vilniaus 2-ųjų pataisos namų būrio vadas G. Č. parodė, kad pareiškėją pažįsta iš matymo, tačiau nepamena, ar pareiškėjas 2007-07-27 kreipėsi dėl sumušimo. Nurodė, kad pirmoji apžiūra vyksta kaliniui tik grįžus, jį apžiūri medikai ir jei būna sumušimų ar kūno sužalojimas, jie nurodomi dokumentuose, asmeniui nereikia prašyti, kad jie būtų užfiksuoti. Nurodė, kad. Pareiškėjas į jį dėl sumušimo 2007-07-27 nesikreipė. Nurodo, kad jei būtų kreipęsis, tai būtų užfiksuota dokumentuose. Tiksliai neprisimina, ar pareiškėjas grįžęs iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato sukonfliktavo su kitais nuteistaisiais, ir ar buvo patalpintas už tai į baudos izoliatorių (II t. b. l. 25).Liudytoja Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M. parodė, kad pareiškėjas 2007-09-24 jos prašė atgaline data užfiksuoti sužalojimus, patirtus kitoje įstaigoje, kadangi ji to padaryti nesutiko, pareiškėjas supyko. Nurodė, kad pagal nustatytą tvarką, kai nuteistieji grįžta etapu, jie yra apžiūrimi ir tai fiksuojama karantino registracijos žurnale. Atvažiavusių klausiama, kurie skundžiasi sveikata ir jie yra kviečiami į gydytojo kabinetą. Pareiškėjas dėl sužalojimų nesikreipė, todėl Karantino registracijos žurnale 2007 m. užfiksuotų pareiškėjo skundų, be to 2007-07-27 jos padaryto įrašo apie pareiškėjo sveikatą asmens sveikatos istorijos kortelėje nėra (b. l. 116).Liudytojas V. L. – Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnas parodė, kad 2007 m. liepos mėn. apklausos metu pastebėjo, jog pareiškėjas neturi danties. Pareiškėjas į jį dėl sumušimų nesikreipė, sveikata nesiskundė, jo sužalojimų ir sumušimų nematė (II t. b. l. 99).Liudytojas R. L. - Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnas parodė, kad nesupranta, kodėl pareiškėjas jį kaltina sumušimu. Pagal pareigas su kaliniais jis nebendrauja ir jam nepriklauso kalinio išleisti į tualetą. Nurodė, kad pareiškėjo nemušė, kalinio apskritai neatsimena, su juo nebendravo (II t. b. l. 99).Pareiškėjo kviestas liudytojas O. G., atliekantis bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose parodė, kad pareiškėjas grįžo iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato su sumušta lūpa, jam klibėjo dantys. Pareiškėjas jam sakė, kad buvo sumuštas Kaišiadorių policijos pareigūnų. Grįžęs jis iš karto nuėjo pas būrio viršininką, kad užregistruotų sužalojimus, vėliau nuėjo į Vidaus tyrimų tarnybą (toliau – VTT), po 10-15 min. grįžo ir nuėjo į procedūrinį kabinetą, į kurį jį palydėjo jis ir kiti nuteistieji R. K., V. B. (II t. b. l. 98).
Pareiškėjas 2009-01-14 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo sumuštas Kaišiadorių rajono policijos komisariato budėtojo, jam praskelta lūpa, išlaužtas dantis. Grįžus iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato į Vilniaus 2-us pataisos namus 2007-07-27 apie sumušimą pasakė būrio vadui G. Č. bei kitiems nuteistiesiems R. K., V. Ž., O. G., V. B., kurie jį palydėjo iki medicininės dalies. Taip pat teismo posėdyje nurodė, kad 2007-07-27 grįžus iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato turėjo konfliktą su kitais nuteistaisiais, už ką kelioms valandoms buvo patalpintas į baudos izoliatorių (I t. b. l. 114, II t. b. l. 24). 2009-02-09 teismo posėdyje pareiškėjas savo paaiškinimus pakeitė ir teigė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų, kad jis buvo patalpintas į drausmės izoliatorių nėra, todėl jis savo anksčiau minėtų parodymų nebepalaiko, kadangi suklydo teigdamas, kad buvau patalpintas į baudos izoliatorių (II t. b. l. 98). Remiantis byloje esančiais rašytiniais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei pareiškėjo medicininės kortelės duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą į gydytoją odontologą kreipėsi 2007-08-08 dėl 36 danties šaknų skausmo. Šio apsilankymo metu minėtas dantis buvo pašalintas (b. l. 25). Antrą kartą pareiškėjas į odontologą kreipėsi 2007-09-25, skųsdamasis, kad buvo sumuštas Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų, tačiau dėl kito danties, t. y. jam buvo nulūžęs 21 danties vainikas, kuris buvo pašalintas (b. l. 18, 26). Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2007-08-29 teigdamas, kad prieš 1,5 mėnesio jis buvo sumuštas ir skundėsi, kad kliba jo priekinis dantis, sumušta apatinė lūpa (b. l. 23, 27). Taip pat pareiškėjas buvo atėjęs į apžiūrą 2007-09-24, šio apsilankymo tikslas pagal medicininių įrašų duomenis buvo užfiksuoti traumą atgaline data, kuri įvyko ne pataisos namuose (b. l. 20, 28, 31).Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad 2007-07-26 asmens bylos pažymoje, pagal kurią pareiškėjas buvo vežamas iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, pareiškėjas nurodė, kad nusiskundimų dėl sveikatos neturi ir tai patvirtino pasirašydamas (I t. b. l. 111). Be to, Karantininio registravimo žurnale 2001 – 2008 m. įrašo apie pareiškėjo 2007-07-27 pateiktą skundą nėra (I t. b. l. 110). Tai, kad pareiškėjas apžiūros kreipėsi tik 2008-08-08 patvirtina ir Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalas (b. l. 127). Be to, pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdyje nurodė, kad jam dantis buvo nulaužtas (I t. b. l. 5, 114, II t. b. l. 24), tuo tarpu kaip nurodė pareiškėją apžiūrėję odontologas A. K. ir gydytoja terapeutė L. K., dantis tik klibėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas 2009-01-14 teismo posėdyje (II t. b. l. 24) nurodydamas, kad dantis klibėjo ir apžiūros metu gydytoja jo nešalino, nes nusprendė, kad dar reikia palaukti, nes dantis gali sugyti. Todėl teismas pareiškėjo nurodytą paaiškinimą, kad jam 2007-07-27 nuėjus pas gydytoją T. M., ji sąmoningai neužfiksavo medicininėje kortelėje apžiūros ir sužalojimo rezultatų, vertina kritiškai. Byloje yra surinkti ir nustatyti priešingi pareiškėjo paaiškinimams įrodymai. Tai yra pareiškėjas, atgabentas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, nei budėtojui, nei prižiūrėtojams sveikata nesiskundė ir kad buvo sumuštas Kaišiadorių rajono policijos komisariato darbuotojų, nenurodė. Be to, 2007-07-27 etapuotas jis buvo apžiūrėtas medicinos seselės, tačiau jai apie sužalojimus nepasakė. Pareiškėjas pagal minėtus bylos duomenis apie sužalotą lūpą ir klibantį dantį gydytojai terapeutei pasakė tik 2007-08-29, teigdamas, kad prieš 1,5 mėnesio jis buvo sumuštas. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad 2008-08-08 jis į gydytoją odontologą kreipėsi dėl 36 danties, kuris jam buvo pašalintas. Antrą kartą pareiškėjas į odontologą kreipėsi 2007-09-25, skųsdamasis, kad buvo sumuštas Kaišiadorių policijos pareigūnų, tačiau tuo metu jam buvo nulūžęs kito, t. y. 21 danties vainikas. Be to, kaip patvirtino Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė T. M., pareiškėjas 2007-09-24 kreipėsi į ją prašydamas užfiksuoti traumą atgaline data. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas grįžęs iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato į Vilniaus 2-uosius pataisos namus dėl sužalojimų nesikreipė, apie nusiskundimus sveikata budėtojo, jį apžiūrėjusios medicinos sesers ar prižiūrėtojų neinformavo, pasirašė asmens bylos pažymoje, kad nusiskundimų sveikata neturi (I t. b. l. 111), o jį apžiūrėję pareigūnai sužalojimų nerado.Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovai veikė pagal savo kompetenciją, teisėtai atlikdama veiksmus, t. y. tyrimą dėl Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės T. M. veiksmų, todėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-10-10 sprendimas Nr. 42-68 ir 2007-10-23 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas Nr. 2S-3700 laikytini teisėtais ir pagrįstais.
LR civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Asmuo, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Taigi, kaip jau minėta, pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos.
Pareiškėjas V. R. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų priteisti 40 000 Lt ir iš Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas patikrino visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, ištyrė jo pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl atsakovų veiksmų. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, galėję sukelti žalos pareiškėjui. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius atsakovų neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.