Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 11 d., bausmės pabaiga – 2016 m. kovo 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 6 mėnesiai ir 19 dienų.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, at­si­žvelgdama į tai, kad nuteistasis faktiškai atlikęs 1/3 paskirtosios bausmės, įvertinusi socialinio ty­ri­mo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, rem­da­ma­si 2015 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio protokolu, nutarė taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. K.. Konstatavo, kad šiuo metu nuteistąjį A. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo reso­cia­li­za­ci­jos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos nuteistasis A. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rug­pjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos tai­ko­mos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo A. K. skundas aukštesniajam teis­mui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­­ty­ti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip mi­nėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 88 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skun­de pabrėžia, kad yra pasitaisęs ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suvokė savo nusi­kals­ta­mų veikų pavojingumą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lei­džian­čių teis­mui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įs­ta­ty­mų ir nebenusikals, byloje nenus­ta­tyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. K. civilinių ieškinių nedengia, sprendimus ne visada priima atsakingai, linkęs elgtis impulsyviai. Pažymėtina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nei karto nebuvo skatintas, kas rodo, jog nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti laisvės atėmimo bausmę bei tai, kad akivaizdaus el­ge­sio progreso jo elgesyje nėra. Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių rekomendacijų, pa­tvir­tintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga ma­žinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytų prie­mo­nių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, galimos elgesio ir mąstymo problemos, nuteistasis lin­kęs pasiduoti kitų įtakai, neturi išsilavinimo kvalifikacijos.

Kita vertus, nors nuteistasis turi menką darbinę patirtį laisvėje ir neturi jokios kvali­fi­ka­ci­jos ir išsilavinimo, pataisos namuose taip pat nededa pastangų įgyti išsilavinimą ar specialybę. Aukš­tesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 str. numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė rea­bi­li­ta­ci­ja, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis sie­kia­ma padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsainus po­žiū­ris į mokslus pataisos namuose neteikia pagrindo išvadai, kad jis laisvėje sugebės užsiimti pras­min­ga veik­la, mokytis, įgyti kvalifikaciją bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pa­žinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lyg­ti­nį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­dorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.