Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Administracinė byla Nr. A-63-748-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
A-63-748-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Roma Sabina
Atsakovas
Vilniaus
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A63 – 748/2011Procesinio sprendimo kategorija 4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienes (pranešeja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,dalyvaujant pareiškejai E. N.,pareiškejos atstovui advokatui Pauliui Bru˛ui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 23 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos E. N. skunda atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai del ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškeja E. N. (toliau – ir pareiškeja) skundu (I tomas, b. l. 3 – 7) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) suformuoti jai 2,3 ha dyd˛io asmeninio ukio ˛emes sklypa (sklypus) toje pacioje kadastrineje vietoveje, (duomenys neskelbtini) kaimuose iš laisvos valstybines ˛emes fondo, o nesant laisvos valstybines ˛emes fondo ˛emes šiuose kaimuose, suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje.

Pareiškeja nurode, kad 2009 m. rugsejo 23 d. jos atstovas kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracija su prašymu suformuoti jai asmeninio ukio ˛emes sklypa toje pacioje kadastrineje vietoveje, (duomenys neskelbtini) kaimuose iš laisvos valstybines ˛emes fondo, o nesant laisvos valstybines ˛emes fondo ˛emes šiuose kaimuose, suformuotu (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. lapkricio 16 d. raštu Nr. 20-719 atsake i jos prašyma prašyma. Nesutikdama su nurodytais Vilniaus apskrities viršininko argumentais del atsisakymo suformuoti asmeninio ukio ˛emes sklypa laisvame valstybines ˛emes fonde, kreipesi i Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos (toliau – ir Nacionaline ˛emes tarnyba). Nacionaline ˛emes tarnyba atsakydama pateike 2009 m. gruod˛io 29 d. rašta Nr. 3B-(9.5)-N,B-776-1315. Pareiškeja nesutiko nei su Vilniaus apskrities viršininko, nei su Nacionalines ˛emes tarnybos raštuose išdestytais motyvais. Paaiškino, kad, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkricio 30 d. isakymo Nr. 2.3-11645-41, kuriuo buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3261-41 patvirtintas Vilniaus rajono Riešes seniunijos Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas, dali del R. N. suprojektuotu ir patvirtintu bendro 2 ha ploto naudojamu asmeninio ukio ˛emes sklypu, asmeninio ukio ˛emes sklypas turi buti suprojektuotas, nes yra teisetai suteiktas ir naudojamas. Pa˛ymejo, kad sutuoktiniui R. N. Riešes apylinkes tarnybos 1994 m. baland˛io 6 d. pirmojo šaukimo 17 sesijos sprendimu Nr. 10 buvo skirtas 0,30 ha asmeninio ukio ˛emes plotas, o B. N. Riešes apylinkes tarnybos 1994 m. bir˛elio 21 d. pirmojo šaukimo 18 sesijos sprendimu Nr. 17 buvo skirtas 2 ha asmeninio ukio ˛emes plotas. Šiu sklypu buvimo vieta buvo pa˛enklinta ir pa˛ymeta asmeninio ukio ˛emes sklypu abrise, kuri sudare Pikeliškiu kadastro vietoves matininkas A. D.. Abrise matyti, kad dalis ˛emes paskirta (duomenys neskelbtini) kaimui, o kita dalis (duomenys neskelbtini) kaimui (abudu kaimai ribojasi ir yra šalia vienas kito). Šiu ˛emes sklypu asmeniniam ukiui suteikimas buvo teisetas ir atitiko tuo metu galiojusio Vyriausybes 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Del ˛emes sklypu suteikimo asmeninam ukiui ir tarnybinems daloms suteikimo ir ˛emes ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo” nuostatas. Norku šeimos asmeninio ukio ˛emes faktini naudojima patvirtina eile dokumentu. Taip pat, pareiškejos nuomone, tai, kad nesinaudoja suteiktu asmeninio ukio ˛emes sklypu, paneigia 2004 m. rugsejo 2 d. asmeninio ukio ˛emes sklypo patikrinimo-ap˛iurejimo aktas. Apie velesni naudojamasi suteikta asmeninio ukio ˛eme patvirtina tai, kad Valstybes ˛emes ukio ir kaimo verslo registre iregistruota jos vardu ˛emes ukio ir kaimo valda. ˇemes ukio ministro 2004 m. spalio 1 d. padeka del paraišku teikimo tiesioginems išmokoms gauti u˛ ˛emes ukio naudmenu ir paseliu plotus papildomai patvirtina, kad asmeninio ukio ˛eme nurodytuose kaimuose buvo naudojamasi. 2004 m. rugsejo 7 d. buvo sudaryta komisija, kuri tikrinimo metu nustate, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Riešes seniunijoje, naudojasi didesniu nei R. N. ir B. N. skirtu asmenino ukio ˛emes plotu. Teige, kad, atlikus patikrinimus nustatyta tvarka buvo itraukta i patvirtintus sarašus asmenu, kurie naudojasi jiems suteiktos asmeninio ukio ˛emes poreikiams. Pa˛ymejo, jog kadangi Vyriausybes 1998 m, baland˛io 1 d. nutarimo Nr. 385 „ˇemes reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoveje” 3.2 punkte daugiau jokiu nustatyta tvarka surinktu objektyviu duomenu apie jos asmeninio ukio ˛emes nenaudojima ankstesniais metais ir dabar nera, atsakovas nepagristai atsisake tenkinti prašyma suformuoti asmeninio ukio ˛emes sklypa toje pacioje kadastrineje vietoveje, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kaimuose iš laisvos valstybines ˛emes fondo, o nesant laisvos valstybines ˛emes fondo ˛emes šiuose kaimuose, suformuotu (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i skunda (I tomas, b. l. 154 – 156) praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsakovas nurode, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus specialistai kartu su Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekto autore K. R. 2004 m. rugsejo 2 d. nustate, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje 2000 m. patvirtintame Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte A. S. buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavyben 5,00 ha ploto ˛emes sklypas Nr. 517². Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. 2.3-11645-41 buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymas Nr. 3261-41, kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono Riešes seniunijos Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas. Šiuo isakymu pareiškejai buvo suprojektuotas ir patvirtintas bendro 2 ha ploto asmeninio ukio ˛emes sklypas. 2007 – 2009 metais vyko teisminiai gincai, nes mineti sklypai R. N. buvo suformuoti iš dalies tame paciame ˛emes plote kaip ir ˛emes sklypas Nr. 517² pagal 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3261-41 patvirtinta Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekta, suformuotas A. S.. Pa˛ymejo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 14 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A63-803/2009 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 28 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-2987-561/2008 nusprende panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkricio 30 d. isakyma Nr. 2.3-11645-41, kuriuo buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3261-41 patvirtintas Vilniaus rajono Riešes seniunijos Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas, dali del R. N. suprojektuotu ir patvirtintu bendro 2 ha ploto naudojamu asmeninio ukio sklypu, taip pat ipareigojo Vilniaus apskrities viršininko administracija priimti sprendima suteikti neatlygintinai B. S. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3261-41 patvirtintame Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekte suformuota A. S. ˛emes sklypa Nr. 517. 2004 m. rugsejo 7 d. asmeninio ˛emes sklypo ribu patikslinimo aktas tik patvirtina fakta, kad E. N. asmeninio ukio ˛eme naudojasi (duomenys neskelbtini) kaime, taciau neirodo, kad butent šioje vietoje tokio dyd˛io sklypas (sklypai) buvo paskirtas ir pamatuotas. Pa˛ymejo, kad minetais teismo sprendimu ir nutartimi nuspresta, jog ˛eme, kuri, pareiškejos teigimu, buvo naudojama asmeniniam ukiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu turi buti perduota neatlygintinai nuosavyben kitam pilieciui. Todel, ši ˛eme šiuo metu negali buti laikoma B. N. ir R. N. paveldetoju naudojama asmeniniam ukiui. Kitu dokumentu, irodanciu, jog šiuo metu suteikta ˛eme naudojama asmeniniam ukiui Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikta. Tinkamas ir savalaikis asmeninio ukio ˛emes suteikimas nesuteikia teises pilieciams isigyti jiems suteiktos asmeninio ukio ˛emes, jeigu ši ˛eme šiam tikslui nebuvo naudojama. Nurode, kad, atsi˛velgiant i tai, kad teises aktai nenumato galimybes laisvame valstybines ˛emes fonde formuoti ir leisti pilieciui privatizuoti asmeninio ukio ˛emes sklypa toje vietoje, kurioje jis nera naudojamas, o taip pat i tai, kad vykdant Pikeliškiu kadastro vietoves projekto papildyma pagal pilieciu pateiktus prašymus pageidaujamas susigra˛inti ˛emes, miško plotas perduodant nuosavyben neatlygintinai Pikeliškiu kadastro vietoveje sudaro 1 283,38 ha (verte 1 787 424,6 Lt), t. y. viršija turima laisvos valstybines ˛emes fonda, pareiškejos reikalavimas negali buti tenkinamas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. baland˛io 23 d. sprendimu (II tomas, b. l. 14 – 21) pareiškejos skunda tenkino iš dalies, ipareigojo Vilniaus apskrities viršininko administracija priimti sprendima del pareiškejai priklausancio 2,3 ha dyd˛io asmeninio ukio ˛emes sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje iš laisvos valstybines ˛emes fondo; kitoje dalyje skunda atmete.

Teismas, remdamasis byloje esanciais dokumentais, nustate, kad 2009 m. rugsejo 23 d. pareiškejos atstovas kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracija su prašymu suformuoti B. N. (mirusiai pareiškejos vyro mamai) asmeninio ukio ˛emes sklypa toje pacioje kadastrineje vietoveje, (duomenys neskelbtini) kaimuose iš laisvos valstybines ˛emes fondo, o nesant laisvos valstybines ˛emes fondo ˛emes šiuose kaimuose, suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje. Vilniaus apskrities viršininko administracija netenkino pareiškejos prašymo ir 2009 m. lapkricio 16 d. rašte Nr. 20-719 „Del asmeninio ukio ˛emes projektavimo E. N. laisvame valstybines ˛emes fonde” nurode, kad teismai nustate, jog R. N. ˛eme buvo skirta ne (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, ˛emes sklypas nebuvo atmatuotas. Del šiu faktu ˛emes sklypas laikytinas paskirtu neteisetai. Pareiškeja asmeninio ukio ˛eme (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame, kaip nustate teismai, ji ir buvo skirta, nesinaudojo. Teises aktai nenumato galimybes laisvame valstybines ˛emes fonde formuoti ir leisti pilieciui privatizuoti asmeninio ukio ˛emes sklypa toje vietoje, kurioje jis nera naudojamas, o vykdant Pikeliškiu kadastro vietoves projekto papildyma pagal pilieciu pateiktus prašymus pageidaujamas susigra˛inti ˛emes, miško plotas perduodant nuosavyben neatlygintinai Pikeliškiu kadastro vietoveje sudaro 1 283,38 ha (verte 1 787 424,60 Lt), t. y. viršija turima laisvos ˛emes fonda. Su 2009 m. gruod˛io 1 d. skundu pareiškejos atstovas kreipesi i Nacionaline ˛emes tarnyba, kuriame praše rekomenduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai suformuoti pareiškejai (B. N. sunaus ˛monai) asmeninio ukio ˛emes sklypa toje pacioje kadastrineje vietoveje, (duomenys neskelbtini) kaimuose iš laisvos valstybines ˛emes fondo, o nesant laisvos valstybines ˛emes fondo šiuose kaimuose, suformuoti kitoje Pikeliškiu kadastrines vietoves vietoje. Nacionaline ˛emes tarnyba 2009 m. gruod˛io 29 d. rašte „Del skundo nagrinejimo” Nr. 3B-(9.5)-N,B-776-1315 nurode, kad B. N. ir R. N. ipediniams asmeninio ukio ˛eme negali buti suteikiama. Teismas remesi ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 12 dalimi ir pa˛ymejo, jog teises praradimo konstatavimui reikalinga nustatyti bent viena fakta – neteiseta ˛emes paskyrima arba jos nenaudojima. Pastebejo, jog byloje iš esmes nera ginco del to, kad pareiškejos palikejams B. N. ir R. N. buvo suteikta asmeninio ukio ˛eme. Vilniaus rajono Riešes apylinkes tarybos 17-osios I šaukimo sesijos 1994 m. baland˛io 6 d. sprendimu Nr. 10 R. N. buvo skirta 0,3 ha individualaus ukininkavimo reikmems (vietove nenurodyta), o Vilniaus rajono Riešes apylinkes tarybos 18-osios I šaukimo sesijos 1994 m. bir˛elio 21 d. sprendimu Nr. 17 B. N. (duomenys neskelbtini) kaime buvo paskirta 2,0 ha ˛emes. B. N. ir R. N. skirta asmeninio ukio ˛eme buvo pa˛ymeta abrise, kuri 1994 m. bir˛elio 29 d. sudare Pikeliškiu kadastrines vietoves matininkas A. D.. Iš šio abriso matyti, kad B. N. priklausanti ˛eme pamatuota – 1,8 ha (duomenys neskelbtini) kaime, o 0,2 ha – (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime, kaip nurodyta sprendime; R. N. pamatuota 0,3 ha ˛eme yra (duomenys neskelbtini) kaime. Abrisas patvirtintas advokato, del jo autentiškumo ar kitu dalyku prieštaravimo nepareikšta. Todel, teismo manymu, nera pagrindo abejoti šio dokumento buvimu. Atkreipe demesi, jog priemus ˇemes reformos istatyma ir pradejus asmeninio ukio ˛emes dalybas šiame istatyme nebuvo nustatyta paskirtos ˛emes atmatavimo, planu sudarymo tvarka. Remesi šiuo metu galiojancio ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir laike, kad praktiškai bet koks ˛emes pa˛ymejimas gali buti pripa˛istamas tinkamu pagal istatyma. Atkreipe demesi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2987-561/2008, kurioje nagrineta B. S. teise igyti toje pat vietoje suprojektuota ˛emes sklypa, buvo ipareigojama išreikalauti suvestinius planus, taciau tokiu dokumentu Vilniaus apskrities viršininko administracija nerado. Teismo vertinimu, nepaisant detu pastangu, daugiau irodymu apie asmeninio ukio ˛emes pa˛ymejima ginco vietoveje surinkti nepavyko. Taip pat pa˛ymejo, kad byloje nera pateikta jokiu duomenu – planu, kvietimu pasitarti del ˛emes sklypo vietos ar dalyvauti atliekant matavimo darbus bei kita, kad buvo sumanyti, pradeti, vykdyti asmeninio ukio ˛emes atmatavimo B. N. (duomenys neskelbtini) kaime darbai. Atkreipe demesi, kad iki pat Vilniaus apygardos administracineje byloje Nr. I-2987-561/2008 priimtu sprendimu isiteisejimo, tame tarpe ir apeliaciniu skundu, Vilniaus apskrities viršininko administracija gyne pozicija, kad pareiškeja pagristai ir teisetai naudojasi sklypu, atmatuotu 1994 m. baland˛io 6 d. abrise. Tai, teismo nuomone, rodo, jog abi šalys buvo isitikinusios tinkamu ˛emes paskyrimu ir naudojimu. Pa˛ymejo, jog pareiškejos atstovas teismo posed˛io metu paaiškino, kad tik prasidejus bylinejimuisi su B. S. pareiškeja su˛inojo, jog ˛emes sklypas asmeniniam naudojimui jai buvo skirtas (duomenys neskelbtini) kaime. Iki to laiko pareiškeja neturejo Vilniaus rajono Riešes apylinkes tarybos 18-osios I šaukimo sesijos 1994 m. bir˛elio 21 d. sprendimo Nr. 17, kadangi šiuo dokumentu ˛emes sklypai paskirstyti labai didelei asmenu grupei. Iš to, kas išdestyta, teismas padare išvada, jog Vilniaus rajono Riešes apylinkes tarybos 17-osios I šaukimo sesijos 1994 m. baland˛io 6 d. sprendimu Nr. 10 bei Vilniaus rajono Riešes apylinkes tarybos 18-osios I šaukimo sesijos 1994 m. bir˛elio 21 d. sprendimu Nr. 17 B. N. ir R. N. paskirta ˛eme buvo atmatuota (duomenys neskelbtini) kaime, nors B. N. ˛eme skirta (duomenys neskelbtini) kaime. Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenu, kurie patvirtintu, kad pareiškeja ir jos palikejai asmeniniam ukiui naudojo ˛emes sklypa, pa˛ymeta 1994 m. bir˛elio 29 d. Pikeliškiu kadastrines vietoves matininko sudarytame abrise. VI ˇemes ukio informacijos ir kaimo verslo centro 2004 m. rugpjucio 7 d. pa˛ymoje Nr. 41-10264 konstatuota, kad pareiškejos ˛emes ukio ir kaimo valda iregistruota Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ir kaimo verslo registre ir jai suteiktas identifikavimo kodas. ˇemes ukio ministerija 2004 m. spalio 1 d. rašte pareiškejai dekoja u˛ dalyvavima Europos Sajungos projekte deklaruojant paselius, rašant paraiškas išmokoms gauti bei praneša apie preliminariai paskaiciuotas išmokas. 2004 – 2009 metais pareiškeja pateike paraiškas tiesioginems ir kitoms išmokoms gauti. Prie paraišku esanciuose ˛emelapiuose pa˛ymeta ta pati sklypo, u˛ kuri prašomos išmokos, buvimo vieta, kaip ir 1994 m. bir˛elio 29 d. abrise. Asmeninio ukio ˛emes paskirties ˛emes sklypo (u) patikrinimo – ap˛iurejimo 2004 m. rugsejo 2 d. akte pa˛ymeta, kad buvo patikrintas pareiškejos Riešes apylinkes tarybos 1994 m. baland˛io 6 d. suteiktos arba faktiškai naudojamos asmeniniam ukiui ˛emes 2,30 ha bendro ploto naudojimas vietoje ir buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime ˛emes ukio veiklai naudojamas 4 ha ˛emes sklypas. Komisija, atsi˛velgusi i tai, kad nera pretendentu atkurti nuosavybes teises natura, pasiule patvirtinti 2,3 ha ploto ˛emes asmeniniam ukiui suteikima ir iteisinti naudojamoje vietoje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˛emes ukio departamentas 1997 m. baland˛io 11 d. išdave pa˛yma, kad R. N., gyvenantis Vilniaus rajone, Riešes seniunijoje, (duomenys neskelbtini) kaime naudojasi 2,0 ha ˛emes. Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Riešes seniunijos 2008 m. liepos 30 d. pa˛ymoje Nr. R5-85(2.9) konstatuota, kad R. N. 1993 – 1996 metais mokejo ˛emes mokescius. Vilniaus miesto valdybos 1991 m. kovo 7 d. potvarkiu Nr. 330V „Del kooperatyvu perregistravimo, buvusiu Vilniaus miesto rajonu vykdomuju komitetu sprendimu kooperatyvu istatytu registravimo klausimais panaikinimo“ kooperatyvas „Agropaslauga“ buvo perregistruotas i Norkaus gamybine – prekybine firma „Agropaslauga“. Teismo nuomone, šios aplinkybes akivaizd˛iai rodo, jog pareiškeja naudojosi ˛emes sklypu. Be to, pabre˛e, jog asmeninio ukio ˛emes nenaudojimo faktas turi buti patvirtinamas Vyriausybes nustatyta tvarka. Remesi Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimo Nr. 385 „Del ˛emes reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoveje“ 3.2 punktu, ˇemes reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoveje aprašo 8 punktu. Atkreipe demesi, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruod˛io 31 d. isakymu Nr. 2.3-10702-41 „Del asmeninio ukio ˛emes suteikimo ir fiziniu asmenu naudojamos asmeninio ukio ˛emes plotu patvirtinimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas Asmeninio ukio ˛emes suteikimo ir fiziniu asmenu naudojamo asmeninio ukio ˛emes plotu sarašas, kuriame irašyta pareiškeja, (duomenys neskelbtini) kaime naudojusi 0,30 ha ˛emes. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkricio 2 d. isakymu Nr. 2.3-8474-41 „Del Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3261-41 patvirtinto Vilniaus rajono Riešes seniunijos Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projekto papildymo“ buvo patvirtintas Pikeliškiu kadastro vietoves asmeninio ukio ˛emes naudotoju sarašas, i kuri itrauktas R. N., pageidaujantis neatlygintinai gauti 2 ha ˛emes. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˛emes tvarkymo departamento Vilniaus rajono ˛emetvarkos skyriaus 2010 m. kovo 20 d. pa˛ymoje Nr. SR-1821(1.12) nurodyta, kad pareiškeja nebuvo itraukta i pilieciu sarašus, kurie nenaudojo asmeninio ukio ˛emes Riešes seniunijoje. Pa˛ymejo, jog nesinaudojimo asmeninio ukio ˛eme faktas gali buti patvirtintas tik asmens itraukimu i Fiziniu asmenu, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ukiui ˛emes pagal paskirti saraša, sudaryta pagal Vyriausybes 1998 m. baland˛io 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta ˇemes reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoveje apraša. Teismo vertinimu, nesant tokiu duomenu negalima konstatuoti, kad pareiškeja ˛eme nesinaudoja. Atkreipe demesi, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjucio 28 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 14 d. nutartimi, išnagrinejus administracine byla pagal pareiškejo B. S. skunda atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai del isakymo dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus, nuspresta panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkricio 30 d. isakymo Nr. 2.3-11645-41, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3261-41 patvirtintas Vilniaus rajono Riešes seniunijos Pikeliškiu kadastro vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas, dali del R. N. suprojektuotu ir patvirtintu bendro 2 ha ploto naudojamu asmeninio ukio ˛emes sklypu, o šia sklypo dali Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo ipareigota suprojektuoti neatlygintinai perduoti B. S.. Teismai nurode, kad B. N. ˛eme asmeniniam ukiui buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kaime, o R. N. – (duomenys neskelbtini) kaime. Nei vienam, nei kitam nebuvo suteikta ˛eme (duomenys neskelbtini) kaime, kur pareiškeja naudojosi asmeninio ukio ˛eme. Teismo nuomone, šiu teismu sprendimu negalima laikyti pakeicianciais Fiziniu asmenu, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ukiui ˛emes pagal paskirti saraša. Pastebejo, kad Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Riešes seniunijos 2008 m. baland˛io 10 d. pa˛ymoje Nr. A12-75(5.5) konstatuota, kad 1999 m. bir˛elio 7 d. mires R. N., 1992 m. sausio 11 d. mirusi B. N. nuo 1992 m. gruod˛io 10 d. iki mirties gyveno Vilniaus rajono Riešes seniunijos (duomenys neskelbtini) kaime ir vede bendra uki. Teismas remesi originalios ˇemes reformos istatymo redakcijos 16 straipsniu, 1993 m. liepos 15 d. ˇemes reformos istatymo 16 straipsnio 7 dalimi, 1995 m. bir˛elio 13 d. ˇemes reformos istatymo 16 straipsnio 7 dalimi, 1997 m. liepos 20 d. ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 2001 m. rugpjucio 3 d. ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 6 dalimi, 1961 metu Civilinio kodekso 587 straipsniu, 2000 metu Civilinio kodekso 5.51 straipsniu. Atkreipe demesi, jog tarp asmenu nekyla gincu del to, kad ˛emes plotu, kuriuo anksciau naudojosi B. N. ir R. N., naudojasi pareiškeja. Nei vienas asmuo šiu jos teisiu nera gincijes, tokio ginco kelimui skirti palikimo priemimo terminai yra praleisti, todel, teismo nuomone, pareiškeja yra tinkama pretendente šiame gince. Teismas akcentavo, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškejos palikejai B. N. paskirtas ˛emes sklypas buvo pamatuotas kitame kaime, kur ir buvo naudojamas. Nei pareiškejai, nei atsakovui iki pat gincijamo atsakovo sprendimo priemimo dienos nekilo abejoniu, kad ˛emes sklypas buvo pamatuotas tinkamoje vietoje. Teisetu lukesciu apsaugos principas yra vienas iš administracines teises principu, taikomu administravime ir teismu praktikoje. Teismas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. baland˛io 15 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A556-647/2010, taip pat pa˛ymejo, jog teiseti lukesciai reiškia, kad asmuo, del administracijos veiksmu turintis tam tikru lukesciu, gali reikalauti, kad tie lukesciai butu igyvendinti, nebent butu kokiu itikinamu argumentu, viešo intereso apsaugos prie˛asciu, del ko nera galimybes lukescius igyvendinti. Nagrinejamoje byloje teismas padare išvada, kad nebudama tiksliai informuota apie 1994 metais jos palikejos at˛vilgiu priimta sprendima, iš kurio buvo galima su˛inoti apie paskirtos ˛eme buvimo vieta, ˛emes sklypui esant išmatuotam matininko, 16 metu naudojusi ˛emes sklypa, nesant bet kurio asmens pretenziju i ˛eme, ˛eme tvarkanciai institucijai Vilniaus apskrities viršininko administracijai ginant jos ˛emes valdyma, pareiškeja turejo pagrinda tiketis, kad ji igis teise i asmeniniam ukiui skirto ˛emes sklypo tolesni naudojima bei išpirkima, kai bus rengiamas ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas. Laike, jog iš pareiškejos pozicijos šioje byloje bei Vilniaus apygardos administracinio teismo administracineje byloje Nr. I-2987-561/08 matyti, kad ji sieke šiu teisiu igyvendinimo. Teismo nuomone, egzistuojant aukšciau minetoms aplinkybems kiekvienam normaliam, racionaliai protingam asmeniui butu naturalu tureti tokius lukescius. Remesi ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 9 dalimi ir pa˛ymejo, kad net ir esant teismu sprendimams del ˛emes sklypo formavimo pareiškejos naudojamame sklype B. S. (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2987-561/2008), sklypo suformavimas pareiškejai galimas. Atsi˛velges i išdestytas nuostatas teismas laikesi pozicijos, kad pareiškeja turi teise i asmeninio ukio ˛emes sklypa. Teismas, remdamasis ˇemes reformos istatymo 10 straipsniu, pa˛ymejo, jog šiuo teismo sprendimu pripa˛inus pareiškejos teise i asmeniniam ukiui skirto ˛emes sklypo formavima, nera aiški eile, i kuria bus itraukta pareiškeja. Todel nesant pakankamo laisvos ˛emes ploto, atsakovas nebuvo ipareigotas suformuoti ˛emes sklypa, nes toks sprendimas galetu pa˛eisti kitu Pikeliškiu kadastro vietoves projekto papildyme dalyvaujanciu pretendentu teises, jei jie u˛imtu aukštesne eile nei pareiškeja. Atsakovas ipareigotas priimti sprendima del ˛emes sklypo suformavimo, vadovaujantis šiame teismo sprendime pateiktu teises normu bei faktiniu aplinkybiu išaiškinimu. Pareiškeja nera pateikusi irodymu apie sklypo naudojima iki 1993 m. gruod˛io 31 d., todel, teismo nuomone, jai priklausantis ˛emes sklypas gali buti formuojamas (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 26 – 27) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 23 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog atsi˛velgiant i tai, kad teises aktai nenumato galimybes laisvame valstybines ˛emes fonde formuoti ir leisti pilieciui privatizuoti asmeninio ukio ˛emes sklypa toje vietoje, kurioje jis nera naudojamas, o taip pat i tai, kad vykdant Pikeliškiu kadastro vietoves projekto papildyma pagal pilieciu pateiktus prašymus pageidaujamas susigra˛inti ˛emes, miško plotas perduodant nuosavyben neatlygintinai Pikeliškiu kadastro vietoveje sudaro 1 283,38 ha (verte 1 787 424,6 Lt), t. y. viršija turima laisvos valstybines ˛emes fonda, pareiškejos reikalavimas negali buti tenkinamas, nes jis yra neivykdytinas. Tokiu budu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima ivykdyti bus neimanoma.

Pareiškeja atsiliepimu i apeliacini skunda (II tomas, b. l. 32 – 33) prašo ji atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pagal ˇemes reformos istatymo 10 straipsni perduodami nuosavyben neatlygintinai arba parduodami istatymu nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ukiui ˛emes sklypai šiuos ˛emes sklypus naudojantiems asmenims 7 eiliškumo grupeje. Butent šiai eiliškumo grupei pareiškeja ir yra priskirtina. Be to, byloje nera duomenu, ju ir apeliaciniame skunde nepateike atsakovas, kad Pikeliškiu kadastro vietoveje nebutu laisvos valstybines ˛emes, patenkinus pretendentu iki 7 eiliškumo grupes poreikius, todel argumentas del teismo sprendimo neivykdytinumo yra atmestinas, nes neirodytas.

2. Skunde nurodoma, kad asmeninio ukio ˛eme negali buti projektuojama ir privatizuojama laisvame valstybines ˛emes fonde. Taciau tokie teiginiai prieštarauja ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 9 daliai.

3. Nebudama tiksliai informuota apie 1994 metais priimta sprendima, iš kurio buvo galima su˛inoti apie paskirtos ˛emes buvimo vieta, ˛emes sklypui esant išmatuotam matininko, nepertraukiamai 16 metu naudojus ˛emes sklypa, nesant jokioms kitu asmenu pretenzijoms i naudojama ˛eme, tuo labiau ˛eme tvarkanciai institucijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, ginant pareiškejos ˛emes valdymo fakta, ji turejo pagrinda tiketis, kad igis teise i tolesni asmeniniam ukiui skirto ˛emes sklypo naudojima bei jo išpirkima rengiant ˛emes reformos ˛emetvarkos projekta.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Gincas tarp pareiškejos ir atsakovo yra kiles del teises i asmeninio ukio ˛eme.

ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 1 dalyje asmeninio ukio ˛eme apibre˛iama ˛eme, kuri pagal istatymus buvo suteikta ir fiziniu asmenu naudojama asmeniniam ukiui. Teise i asmeninio ukio ˛emes išpirkima ar kito ˛emes sklypo asmeniniam ukiui skirtoje teritorijoje gavima pagal ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 12 dali praranda asmenys, kuriems asmeninio ukio ˛eme suteikta pa˛eid˛iant istatymus, taip pat fiziniai asmenys, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos ˛emes asmeninio ukio poreikiams.

Byloje negincijama ir pripa˛istama, kad pareiškejos palikejams ˛eme suteikta atitinkamais Vilniaus rajono Riešes apylinkes tarybos sprendimais ( t. 1., b.l. 20, 21). Mineti administraciniai aktai nera nugincyti. R. N. skirtos ˛emes vieta sprendime nenurodyta. B. N. ˛eme (0,2 ha) Riešes apylinkes tarybos sprendimu skirta (duomenys neskelbtini) kaime, o pamatuota ir naudojama 1,8 ha (duomenys neskelbtini) kaime ir 0,2 ha (duomenys neskelbtini) kaime. R. N. pamatuota 0,3 ha ˛emes (duomenys neskelbtini) kaime ( t. 1, b.l. 19). Taigi byloje nustatyta, kad ˛eme buvo suteikta kaip ir numate teises normos-apylinkes tarybos sprendimu ir pamatuota, taciau pamatuota ne toje vietoje, kurioje buvo paskirta. Taciau pastaroji aplinkybe savaime nepaneigia pareiškejos teisiu i asmeninio ukio ˛eme. Mineta aplinkybe, kad ˛eme buvo atitinkamu darbuotoju pamatuota kitoje vietoje ir toje vietoje pareiškejos naudojama, pareiškejai suteikia teise reikalauti suteikti jai asmeninio ukio ˛eme laisvoje valstybinio fondo ˛emeje.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagristai nurode, kad teises aktai keleta sykiu numate asmeninio ukio suteikimo teisetumo ir asmeninio ukio sklypu naudojimo patikrinima, nustatant ar asmeninio ukio sklypai tikrai naudojami pagal paskirti, teisetai, ir ar ten, kur buvo suteikta ( Vyriausybes 1998-04-01 nutarimas Nr. 385 Del ˛emes reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietoveje).

Byloje yra duomenys, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-31 isakymu Nr. 2.3-10702-41 Del asmeninio ukio ˛emes suteikimo ir fiziniu asmenu naudojamos asmeninio ukio ˛emes plotu patvirtinimo Vilniaus rajone buvo patvirtintas Asmeninio ukio ˛emes suteikimo ir fiziniu asmenu naudojamo asmeninio ukio ˛emes plotu sarašas ( t.1, b.l. 65), kuriame irašyta pareiškeja (duomenys neskelbtini) kaime naudojusi 0,30 ha ˛emes. Taip pat byloje yra duomenys, kad pareiškeja nebuvo itraukta i pilieciu, kurie nenaudojo asmeninio ukio ˛emes Riešes seniunijoje, saraša ( t.1, b.l. 168).

Nagrinejamu atveju yra atitinkami galiojantys sprendimai del asmeninio ukio ˛emes suteikimo, yra dokumentai, patvirtinantys ˛emes sklypo pa˛ymejima konkrecioje vietoje, taciau kitame nei nurodyta sprendime, kaime. Laikytina, kad toks suteikimas yra teisetas, nes pareiškeja ne del savo kaltes naudojosi asmeninio ukio ˛eme kitoje, nei nurodyta sprendime (paskirta viename kaime, o pamatuota ir naudojama kitame kaime).

Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarime Nr. I-411 „Del kaimo gyventoju sodybiniu sklypu išpletimo“ buvo numatyta teise gauti iki 3 ha asmeninio ukio ˛emes kaimo vietovese gyvenantiems ˛emes ukio imoniu darbuotojams ir pensininkams, o kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims – iki 2 ha ˛emes vienai šeimai. ˇemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka buvo pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tokia tvarka buvo reglamentuota 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Del ˛emes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarkos“ ir 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 ,,Del ˇemes sklypu asmeniniam ukiui bei tarnybinems daloms suteikimo ir ˛emes ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Juose buvo konkretizuota tokios ˛emes suteikimo tvarka, numatytos asmenu pareiškimus nagrinejancios imones, sprendimus del ˛emes suteikimo asmeniniam ukiui priimanti institucija - apylinkes Taryba ir t.t. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 ,,Del ˇemes sklypu asmeniniam ukiui bei tarnybinems daloms suteikimo ir ˛emes ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos ˇemes sklypu asmeniniam ukiui bei tarnybinems daloms suteikimo ir ˛emes ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte buvo numatyta, kad ˛emes sklypai asmeniniam ukiui suteikiami apylinkes tarybos sprendimu, o 5 punkte – kad asmenims, kuriems ˛emes sklypai asmeniniam ukiui dar nesuteikti, taciau kurie turejo teise juos gauti, buvo numatyta galimybe pateikti prašymus iki 1993 m. gruod˛io 1 d. Tvarkos 16 punkte nustatyta, kad ˛emes sklypai asmeniniam ukiui prie gyvenvieciu matuojami ˛emeje, kuria pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje ˛emes reformos ˛emetvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ukiui, o nauji ˛emes sklypai asmeniniam ukiui po 1994 m. sausio 1 d. turi buti matuojami tik ˛emeje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ukiui, arba laisvoje valstybinio ˛emes fondo ˛emeje, kuri numatyta naudoti gyventoju asmeniniam ukiui pagal ˛emes reformos ˛emetvarkos projektus. Teismu praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinetos administracines bylos Nr. A7-132-2001; Nr. A6-1132-2003; Nr. A4-364-2004; Nr. A7-525-2005 ir kt.) laikomasi taisykles, kad kai ˛emes sklypas asmeniniam ukiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1d., bet ˛emeje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ukiui, toks ˛emes suteikimas yra teisetas, nors iki ˛emes sklypo asmeniniam ukiui atmatavimo asmenys, tureje teise i nuosavybes teisiu atkurima, buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teises i šia ˛eme gra˛inant ja natura.

Nustatant, ar ˛eme asmeniniam ukiui buvo suteikta pagal istatymus, svarbios yra ˇemes reformos istatymo nuostatos. Jo 16 straipsnio 8 dalyje (1995 m. lapkricio 30 d. istatymo Nr. I–1112, isigaliojusio nuo 1995 m. gruod˛io 20 d. ir galiojusio iki 1997 m. liepos 23 d.) buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai apylinkiu tarybos pagal anksciau galiojusius istatymus neprieme sprendimo suteikti asmeninio ukio ˛eme pilieciams, turejusiems teise šia ˛eme gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarines reformos tarnybos pateikta med˛iaga, gali priimti sprendima, patvirtinanti, kad šie pilieciai teisetai naudojasi asmeninio ukio ˛eme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamu ˛emes ukio naudmenu). ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 13 d. istatymo Nr. IX-2353, isigaliojusio 2004 m. liepos 29 d. redakcija) nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ukio ˛emes suteikimo dokumentu neišliko arba asmeninio ukio ˛emes suteikimas apylinkes teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkes tarybos sprendimu buvo iformintas kaip ˛emes nuoma, arba del pareigunu biurokratizmo apylinkes taryba prieme sprendima del asmeninio ukio ˛emes suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ukio ˛emes suteikima ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ukio ˛emes plota ne veliau kaip iki 2004 m. gruod˛io 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nera norinciuju šia ˛eme susigra˛inti natura (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ukio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gaves sodybines ˛emes sklypa iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metu ar anksciau).

Byloje surinkti irodymai (Riešes apylinkes tarybos sprendimai del asmeninio ukio ˛emes suteikimo, kiti rašytiniai irodymai) leid˛ia daryti išvada, kad pareiškejos palikejai turejo teise i asmeninio ukio ˛eme, pamatuota asmeninio ukio ˛eme 16 m. naudojosi.

Atsakovas nors buvo ipareigotas teises aktais tikrinti asmeninio ukio ˛emes paskyrimo ir naudojimo teisetuma ir tai atliko ne viena karta, taciau pa˛eidimu pareiškejos at˛vilgiu nenustate.

Nagrinejamos bylos kontekste taip pat pa˛ymetina, kad neatsiejami teisines valstybes principo elementai yra teisetu lukesciu apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminiu Konstitucijoje itvirtinto teisines valstybes principo elementu, reiškiantis valstybes pareiga u˛tikrinti teisinio reguliavimo tikruma ir stabiluma, apsaugoti teisiniu santykiu subjektu teises, taip pat igytas teises, gerbti teisetus interesus ir teisetus lukescius. Neu˛tikrinus teisetu lukesciu apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebutu u˛tikrintas asmens pasitikejimas valstybe ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurode, kad teiseti lukesciai reiškia, kad asmuo del administracijos veiksmu turintis tam tikru lukesciu, gali reikalauti, kad tie lukesciai butu igyvendinti, nebent butu kokiu itikinamu argumentu, viešo intereso apsaugos prie˛asciu, del ko nera galimybes lukescius igyvendinti. Teismas pagristai sprendime nurode, kad nebudami tiksliai informuoti apie 1994 metais pareiškejos palikejos at˛vilgiu priimta sprendima, esant ˛emei konkrecioje vietoje pamatuotai matininko, 16 m. naudojusi ˛emes sklypa, kurio paskyrima ir naudojimo teisetuma ne karta tikrino atsakovas ir pa˛eidimu nekonstatavo, pareiškeja pagristai tikejosi, kad ji igis teise i tolesni asmeninio ukio ˛emes naudojima bei išpirkima, rengiant ˛emes reformos ˛emetvarkos projekta.

ˇemes reformos istatymo 15 straipsnio 9 dalis nustato, kad rengiant ˛emes reformos ˛emetvarkos projekta, asmeninio ukio ˛emes sklypu vietos ir ribos gali buti keiciamos pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma ir siekiant sukurti racionalias ˛emenaudas teritorijoje, kuria apima kadastrines vietoves ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas. Asmeninio ukio ˛emes sklypu, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruod˛io 31 d., ribos ir vieta rengiant ˛emes reformos ˛emetvarkos projekta gali buti keiciamos toje šiu nuolat naudojamu ˛emes sklypu u˛imtoje teritorijoje Vyriausybes nustatyta tvarka. Teiseju kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo šioje byloje padaryta išvada, kad byloje minimas teismo sprendimas ( del ˛emes sklypo formavimo B. S.) nera kliutis suformuoti ˛emes sklypa pareiškejai laisvos valstybines ˛emes fonde.

ˇemes reformos istatymo 10 straipsnis pareiškeja priskirta 7 eiliškumo grupei. Atsakovas nepateike irodymu, kad patenkinus iki 7 eiliškumo grupes asmenu poreikius, neliks laisvos valstybines ˛emes, todel atsakovo argumentai del teismo sprendimo ivykdymo negalimumo atmetami kaip nepagristi.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinejo bylos med˛iaga, teisingai ivertino bylos irodymus ir prieme teiseta bei pagrista sprendima.

Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai del ju nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos( teisiu peremeja nacionaline ˛emes tarnyba) apeliacini skunda atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 23 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis AlechnaviciusRoma Sabina AlimieneRomanas Klišauskas