Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, G. J. ir R. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, G. J. ir R. J., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią R. Š. vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

3. 2024-05-21 atsakovė individualaus pokalbio metu informavo, kad išgyvena narkotinių medžiagų vartojimo atkrytį. Gavusi pinigų, įsigijo narkotikų (neįvardino kokių) ir juos vartojo. 2024-05-20 vakare parduotuvėje nusipirko alaus ir išgėrė. Savijauta bloga, jaučia didelį potraukį narkotinėms medžiagoms. Pokalbio metu teigė, kad pripažįsta savo bejėgiškumą atsispirti vartoti svaiginančias medžiagas, todėl nori kuo skubesnės pagalbos, sutinka vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrą. Krizių centro darbuotoja telefonu susisiekė su VšĮ „Saugūs namai" darbuotoju N. L., kuris teigė, kad centre gali gydytis asmenys be vaikų. R. Š. pateikė raštišką prašymą - sutikimą, kad dukra E. Š., kol pati gydysis, galėtų augti globėjų šeimoje. Skyriaus specialistai, įvertinę šeimos situaciją, nustatė mažametės E. Š. apsaugos poreikį, priėmė sprendimą paimti vaiką iš jos atstovės pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti ją saugioje aplinkoje, nes vaiko mama neturėjo artimų asmenų, pas kuriuos būtų taikoma vaiko laikinoji priežiūra. 2024- 05-21 E. Š. laikinai apgyvendinta saugioje aplinkoje - pas G. J. ir R. J..

4. Viešoji įstaiga „Saugūs kartu" 2024-05-23 rašte, nurodė, kad atsakovė 2024-05- 22 atvyko į VŠI „Saugūs kartu", namus - (duomenys neskelbtini) kurie teikia ilgalaikę pagalbą priklausomybę turintiems ir socialinę atskirti patiriantiems asmenims. Atvyko savo noru sveikti nuo priklausomybes alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Priklausomybę pripažįsta, motyvuota išspręsti problemą, dalyvaudama savipagalbos įžvalgos grupėse, dirbdama su sveikimo medžiaga. Rekomenduojamas 12-18 mėn. sveikimo laikotarpis, šiuo metu dalyvauja sveikimo programoje.

5. 2024-06-07 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi leido paimti E. Š. iš jos motinos. 2024-06-12 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu E. Š. nustatyta laikinoji globa, jos laikinaisiais globėjais ir turto administratoriais paskirti G. J. ir R. J., laikinosios globos vieta nustatyta su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje. 2024-09-28 Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta atsakovės šeimai taikyti atvejo vadybos procesą, sudarytas pagalbos planas. Kuršėnų šeimos namų globos centro globos koordinatorė pateikė duomenis, jog motina su dukra galės susitikti trečiadieniais nuo 15.30 iki 16.30 jų įstaigos patalpose. 2025-01-17 Globojamo (rūpinamo)vaiko aplankymo akte teikiama globėjo nuomonė, jog mama vaiku domisi, paskambina vaizdo skambučiu. Globėja mamai siunčia vaiko nuotraukas. Paskutiniu metu motina vaiku domisi rečiau, per paskutinį mėnesį skambino 2 kartus, paskutinį kartą su vaiku buvo susitikusi 2024 m. spalio mėn. globos centre. Viešoji įstaiga Šiaulių respublikinė ligoninė 2025-02-04 pateikė informaciją, jog R. Š. nuo 2024-12-17 iki 2025-01-08 gydėsi Psichiatrijos klinikoje, išrašyta būklei pagerėjus, rekomenduota tęsti ambulatorinį gydymą. 2025- 02-11 Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog 2025-02-07 buvo organizuotas R. Š. šeimos atvejo vadybos posėdis. Anksčiau taikytas atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, nes nebuvo žinoma R. Š. gyvenamoji vieta. R. Š. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, jog nebevartoja psichiką veikiančių medžiagų, lankosi pas gydytoją psichiatrą, vartoja jo paskirtus vaistus, kreipėsi psichologo konsultacijoms. Pripažino, jog jai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, kad susigrąžinti dukrą, turėjo įgyvendinti pagalbos plane numatytas priemones, tačiau tuomet gerų pokyčių padaryti nepavyko. Atvejo vadybos posėdyje Kuršėnų šeimos namų globos centro globos koordinatorė pateikė duomenis, jog iš planuotų 10 susitikimų su vaiku, įvyko tik du, todėl buvo pasiūlyta R. Š. susitikimus su dukterimi organizuoti 1 kartą per mėnesį globos centre, bei 2 kartus nuotoliu.

8. Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje G. J. paaiškino, kad per metus atsakovė su dukra matėsi apie tris kartus, paskutinį kartą prieš du mėnesius, kai susitinka, dukra jos prisibijo, nes yra mažo amžiaus. Susitikimų metu atsakovė atneša dovanų dukrai. R. J. iš esmės pritarė G. J. paaiškinimams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. Š. yra (duomenys neskelbtini) gimusios E. Š. mama. Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Šiaulių apylinkės teismo 2024-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8429-1215/2024 leista paimti E. Š. iš jos motinos. 2024-06-12 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu E. Š. nustatyta laikinoji globa, jos laikinaisiais globėjais ir turto administratoriais paskirti G. J. ir R. J., laikinosios globos vieta nustatyta su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje. R. Š. nuo 2024-12-17 iki 2025-01-08 gydėsi Psichiatrijos klinikoje, išrašyta būklei pagerėjus, rekomenduota tęsti ambulatorinį gydymą. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto atsakovė neturi.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

10. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

11. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

12. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad visos pagalbos priemonės šeimai išnaudotos ir neveiksmingos, atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, turi priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, stokoja socialinių bei motinystės įgūdžių.

14. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė tinkamai nesirūpina nei vaiko sveikata, nei vaiko ugdymu, t. y. nors epizodiškai domisi vaiku ir retkarčiais susitinka (3 kartus per metus), tačiau tai negali būti laikytina tinkamu rūpinimusi savo nepilnamečiu vaiku. Iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė šiuo metu susiduria su dideliais gyvenimo sunkumais, siekia pasirūpinti pirmiausia savo psichologine sveikata, darbu ir gyvenamąja vieta ir nenorėjo įvardinti, kada galėtų realiai nuolat tinkamai rūpintis savo dukra. Teismas teigiamai vertina atsakovės nurodytus gyvenimo pokyčius nevartojant alkoholio ir narkotinių medžiagų bei nuoseklų bandymą pasirūpinti savo psichologine sveikata, tačiau sprendžiant klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, šie pradiniai pokyčiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusios situacijos.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju atsakovė pati pripažino, kad jai reikia laiko pokyčiams įgyvendinti, šiai dienai negalinti pati rūpintis dukra ir nežinanti kada tai pavyks padaryti, tad nėra pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys dukters atžvilgiu gali iš esmės keistis, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios ribojimą.

16. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad išnaudotos visos priemonės padėti atsakovei ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su savo nepilnamečiu vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai (CPK 185 straipsnis).

17. Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

20. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo, ar registruotino kilnojamojo turto, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir gauna 309 Eur socialinę išmoką. Vis dėl to atsakovė yra darbinga, nurodė ketinanti ieškotis darbo ir uždirbti daugiau pajamų, tad teismas sprendžia, kad atsakovė gali išlaikyti save ir vaiką, ir turi visas galimybes teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

21. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, kad, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (250 Eur) yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovės turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ši ieškinio dalis tenkintina visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 270 straipsnis).

22. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovė nepasirūpino, jog jos interesus atstovautų advokatas bei galimai jai būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tokio pobūdžio byloje teikiamą prioritetą tėvų turtinių pareigų vaiko atžvilgiu vykdymui, o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268–271 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.