Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-03 · Byla Nr. ATP-1180-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
ATP-1180-245/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1180-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00902-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 870 (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams už tai, kad jis 2015-09-27, 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise turimą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, tuo jį apgadindamas. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tuo pažeidė KET 9 ir 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 14 val. 30 min., vairavo nuosavą automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuojant 55 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) ribose, link (duomenys neskelbtini), artėjant prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pabaigos, sprogo jo vairuojamo automobilio priekinio kairės pusės rato padanga. Sprogus padangai, negalėjo suvaldyti automobilio, nuvažiavo į kelio kairę pusę, užvažiavo ant akmens ir po to automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkė į kelio ženklą „(duomenys neskelbtini)“. Kai sustojo prie ženklo, pamatė, kad kairės pusės priekinis ratas yra tuščias. Policijai apie įvykį nepranešė, nes manė, kad informuoti policiją būtina tik tada, kai sugadinama kita transporto priemonė arba sužalojamas žmogus. Kadangi kelio ženklas nebuvo nuverstas, o tik įlenktas vienas iš jį laikančių vamzdžių, ketino jį sutaisyti savo jėgomis. Kitą dieną, nuvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad kelio ženklas jau nuimtas ir išvežtas. Šiuo metu jis dar nėra atstatytas. 2015-10-28 jis atlygino 110 Eur turinę žalą, padarytą Jonavos rajono savivaldybei.

Teismas, konstatuodamas, kad jis pažeidė KET 9, 222 p. reikalavimus, šių pažeidimų turinio nutarime konkrečiai neapibūdino, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jo tariamai padarytus KET pažeidimus. Įrodymai nutarime tik išvardinti, bet jų turinys neatskleistas. Vertinant liudytojos R. M. rašytinio paaiškinimo esmę, atkreipiamas dėmesys, kad ji eismo įvykio nematė, tik girdėjo transporto priemonės atsitrenkimo garsą, o išėjusi iš namo, pamatė, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavęs iš kelio ir atsitrenkęs į kelio ženklą. Jos teiginys, kad automobilio ratas nebuvo sprogęs, nes tik buvo įlenktas ratlankis, yra nepagrįstas, kadangi automobilio priekinio kairės pusės rato padanga sprogo važiuojant keliu, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į kairę kelio pusę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į akmenį, po to kelio ženklo tvirtinimo metalinį vamzdį, mano, kad ratlankis sulinko atsitrenkus į akmenį. Išvažiuojant iš Kunigiškių k., padanga buvo nepažeista, žalos padarymo priežastis yra nelaimingas atsitikimas, kurio jis negalėjo iš anksto numatyti ir išvengti, o ne Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tiriant įvykį, sprogęs automobilio ratas nebuvo apžiūrėtas. Automobilio techninės apžiūros protokole nurodyta, kad jo automobilio priekinio bamperio dešinės pusės dalis buvo nubrozdinta, šią aplinkybę patvirtina 4 fotonuotraukos, esančios byloje. Apeliantas yra apsidraudęs savo transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo būdamas blaivus, jam nebuvo dingsties pasišalinti iš eismo įvykio vietos tyčia. Į kelio ženklą jis atsitrenkė netyčia, sprogus padangai. Padaryta žala nėra didelė, žala atsirado įvykus nelaimingam atsitikimui, todėl žalos atlyginimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi jo kaltė nėra įrodyta. Jo veikime nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio neteisėtai, nes jis nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, kviesti policiją, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nustatydamas jo kaltę, teismas privalėjo nustatyti objektyvius veikos požymius: eismo įvykį, jo kaltininką, dėl sukelto įvykio padarytą žalą svetimam turtui, tyčinį pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, eismo įvykio mechanizmą, kontakto pobūdį, nustatyti, ar šis buvo žymus, tačiau to nepadarė.

Jeigu teismas laikys, kad jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., yra įrodyta, apeliantas reiškia alternatyvų prašymą ir prašo atsižvelgti į tai, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., paskyrė labai griežtą nuobaudą - 868 eurų baudą ir atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Nustatydamas administracinės nuobaudos rūšį ir dydį, teismas neatsižvelgė į įvykio aplinkybes, jo asmenybę, į tai, kad jis nėra įskaitoje asmenų, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, dirba, taip pat neatsižvelgė į jo turtinę ir šeimos padėtį. Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai 2-14 metų amžiaus. Atstumas iki darbo yra 22 km. Į darbą kiekvieną dieną važiuoja savo automobiliu, nes autobusai važinėja retai, nėra galimybės laiku atvykti į darbą ir po darbo parvykti į namus. Žmona V. P. dirba 0,25 etato (20 darbo valandų savaitei). Jai mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas valandinis tarifinis atlygis, kuris yra apie 80 Eur per mėnesį. Jų šeimos turtinė padėtis yra sunki, nes tenka išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Jo uždarbis yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini gimnazijoje 1-oje klasėje, pamokos prasideda 8.00 val., ją kiekvieną dieną vežioja į mokyklą. Kita dukra lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Paskirtą baudą pažada mokėti laiku ir sąžiningai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė prašo A. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. P. ginčija jo kaltės įrodytumą dėl inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, taip pat nesutinkama su pernelyg griežtos nuobaudos paskyrimu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju A. P. nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą „(duomenys neskelbtini)“ ir taip jį apgadino. Apeliantas neneigia kelio ženklo apgadinimo fakto, tačiau teigia, jog įvykis kilo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. sprogus automobilio priekiniam kairės pusės ratui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog bylos medžiagoje nėra šį A. P. teiginį nei patvirtinančių, nei paneigiančių aplinkybių. Todėl neatmetama versija, jog automobilio padanga galėjo sprogti, tačiau tai neeliminuoja apelianto kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Šiuo atveju A. P. nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Kelio atkarpa, kuria įvykio dieną važiavo apeliantas, jam buvo gerai žinoma, kadangi jis važiavo iš tėvų namų į savo namus. Taigi A. P. žinojo, jog kelias yra pakankamai siauras, kelkraščiuose yra akmenų, todėl reikia vairuoti atsargiai, pasirinkti saugų greitį, norint neišvažiuoti į kelkraštį, nes priešingu atveju automobilį gali lengvai sumėtyti. Nors tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau į kelio ženklą atsitrenkusį automobilį pastebėjo pro šalį važiavusi liudytoja R. M.. Ji nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog privažiavusi prie apgadintos transporto priemonės vairuotojo, paklausė, kas atsitiko. Jai buvo atsakyta, kad sprogo padanga, tačiau moteris šia versija nepatikėjo, nes priekinis kairės pusės rato ratlankis buvo įlenktas. Todėl iš padangos oras galėjo išeiti smūgio metu, kai vyras į kažką atsitrenkė. Liudytoja matė vietą, kur A. P. nuvažiavo nuo kelio, t. y. ji matė pirminę įvykio vietą bei joje išlikusius pažeidimo pėdsakus. R. M. pažymėjo, kad už kelio ribų buvo matyti vėžės ir išversti akmenys. Todėl pagrįsta teigti, kad dėl neatsargaus vairavimo A. P. išvažiavo į kelkraštį, automobilis buvo sumėtytas, užvažiavus ant akmenų, galimai sprogo padanga ir tokiu būdu nesuvaldžius transporto priemonės buvo atsitrenkta į kelio ženklą.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas nedelsiant sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymi eismo įvykio vietą, neleidžia, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugo eismo įvykio pėdsakus. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šių reikalavimų A. P. neįvykdė. Apgadintą transporto priemonę jis nepažymėjo, o iš karto patraukė, tokiu būdu neišsaugodamas įvykio pėdsakus, tačiau juos sunaikindamas. Nors apeliantas aiškino, kad su savimi įvykio dieną neturėjo mobilaus telefono, tačiau tai nepaneigia jo sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos. Prie A. P., jau minėta, buvo privažiavusi liudytoja R. M., tačiau pastarosios apeliantas neprašė pagalbos, t. y. neprašė iškviesti policijos pareigūnų, kad šie užfiksuotų įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį apeliantas nepranešė ir grįžęs namo, apie sugadintą kelio ženklą policijai pranešė R. M.. Apeliantas aiškino, jog tikėjosi kelio ženklą sutaisyti savo jėgomis, tačiau kitą dieną, atvykęs į įvykio vietą, ženklo jau neberado, jis buvo nuimtas. Tačiau net ir pamatęs, jog kelio ženklo apgadinimas yra užfiksuotas, ženklas išvežtas taisyti, vis tiek nesikreipė į policiją ar savivaldybę dėl įvykio aplinkybių paaiškinimo bei žalos atlyginimo. Pabrėžtina, jog kiekvienas vairuotojas privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir laikytis nustatytų reikalavimų. Įstatymo reikalavimų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir pažeidėjo kaltės neeliminuoja.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal teismų praktiką šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Analizuojant A. P. apeliaciniame skunde pateiktą versiją, kad jo veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tokių aplinkybių buvimą, nenustatyta. Apeliantas nebandė nustatyti, kam padarytu teisės pažeidimu sukėlė žalą, savo kaltę ginčija. Be to, žalą, padarytą Jonavos rajono savivaldybei, jis atlygino tik 2015-10-28, t. y. jau po Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, nors Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl eismo įvykio padarytą žalą apskaičiavo dar 2015-10-13 (b. l. 36). Taigi A. P. dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas.

Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog šiuo konkrečiu atveju nuobauda A. P. nebuvo tinkamai individualizuota. Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti inkriminuojama labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi, parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-70-2014 ir kt.).

Apylinkės teismas, skirdamas A. P. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau apygardos teismas įvertina ir tai, kad apeliantas yra pakankamai drausmingas vairuotojas, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, be to, ankstesni pažeidimai yra padaryti seniai (2005-2006 m.) ir nėra itin šiurkštūs. Be to, padaryta žala nėra didelė – 110 Eur, ir šiuo metu ji jau atlyginta. Pažeidėjo asmenybė yra teigiama: A. P. yra sukūręs šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba ir išlaiko šeimą. Nuo gyvenamosios vietos iki jo darbovietės yra apie 22 km atstumas, kurį pažeidėjas įveikia nuosavu transportu, nes gyvena ne mieste, o (duomenys neskelbtini) kaime, tuo tarpu apelianto darbovietė yra įsikūrusi Jonavoje. Nors nepatogumai vykstant į darbą teismų praktikoje paprastai nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, tačiau šiuo atveju darbinių santykių išsaugojimas A. P. yra itin svarbus, nes tai yra pagrindinis šeimos finansų šaltinis. Pažeidėjo žmona dirba tik 0,25 etato (b. l. 55), todėl sutiktina, jog šeimos biudžetas nėra perteklinis. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, dėl kurių A. P. sutuoktinė negalėtų dirbti pilnos darbo dienos. Negalėjimas vaikų nuvežti į darželį ar mokyklą taip pat nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima visai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinė nuobauda turi sukelti pažeidėjui tam tikrus nepatogumus, kad veiktų prevenciškai ir kitą kartą, būdamas už vairo, pažeidėjas būtų atsargesnis bei atidesnis. Taigi teisės vairuoti transporto priemones draudimas yra paliekamas galioti, tačiau jo terminas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, mažinamas iki vienerių metų. Todėl skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą pakeisti:

A. P. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą sušvelninti - vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą paskirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis